"Lietuvos ryto" vadovai trenerius keičia kaip kojines

Bet kuris krepšinio treneris, sutiksiantis treniruoti Vilniaus „Lietuvos rytą“, tikriausiai jau žinos, kad jo karjera sostinės klube gali trukti tik vieną kitą ar keletą mėnesių. O komandos vadovai gali išvaryti lauk ir po nereikšmingo pralaimėjimo amžinam priešui – Kauno „Žalgiriui“.

Taip atsitiko ir Antanui Sireikai, kurio paslaugų „Lietuvos rytas“ atsisakė vakar. Prieš sezoną Vilniaus ekipos vadovai sumažino klubo biudžetą, pakvietė būrį Lietuvos krepšininkų ir nepuoselėjo tokių ambicingų planų kaip per ankstesnius keletą metų. Nebuvo iškeltas tikslas laimėti Europos taurę ar net patekti tarp keturių stipriausių klubų, o planuota prasimušti tik tarp aštuonių pajėgiausiųjų.

Neseniai Valensijos „Pamesa“ ekipai buvo perleistas vienas lyderių Matthew Nielsenas. Tai susilpnino komandą. A.Sireikos auklėtiniai šį sezoną dukart parklupdė „Žalgirį“, tačiau pralaimėjimas namie kauniečiams šiauliečiui tapo lemtingas. Jį pakeis Rimas Kurtinaitis.

Per 12 metų keitėsi net 15 kartų

ATN.lt suskaičiavo, kiek kartų keitėsi Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneriai per dar nė 12 metų neturinčią klubo istoriją. Tai nebuvo lengva, nes skaičiuojant labai greitai pritrūko rankų pirštų.

Paaiškėjo, kad „Lietuvos rytas“ strategus keitė jau 15 kartų, įskaitant itin dažnas ir kartu komiškas Alfredo Vainausko ir Šarūno Sakalausko rokiruotes. Šis rezultatas, ko gero, vertas Guinnesso rekordų knygos. ATN.lt nepavyko sužinoti, kad kuris nors kitas pasaulio klubas per tuziną sezonų būtų trenerius keitęs net ne 15, o bent 10 kartų.

Ilgiausiai „Lietuvos ryte“ išsilaikė Jonas Kazlauskas, kuris be pertraukos ekipai dirigavo du sezonus. Trumpiausiai prie Vilniaus klubo vairo stovėjo žydas Sharonas Druckeris. Jis komandai vadovavo tik per 15 rungtynių. Vienintelis strategas, savo noru palikęs „Lietuvos rytą“, buvo kroatas Nevenas Spahija.

Ne su visais išsiskyrė gražiuoju

Būrys strategų, išėję iš sostinės komandos, pažerdavo priekaištų klubo vadovams. Š.Sakalauskas yra sakęs, kad klubas liko jam skolingas pinigų. Gerokai daugiau pinigų iš vilniečių reikalavo Sh.Druckeris, kuris su vilniečiais bylinėjosi teismuose.

Slovėnas Tomo Mahoričius buvo atleistas motyvuojant tuo, kad jis skundėsi sveikata, konkrečiai – nugaros skausmais. Paskui strategas neigė, kad turėjo rimtų sveikatos problemų.

Pirmąja auka tapo Lietuvos krepšinio legenda Modestas Paulauskas, į sostinės ekipą pakviestas iš Joniškio, kur pasiekė neblogų rezultatų su „Žiemgala“. „Stiklių“ restorane buvo piešiama graži klubo ateities vizija, tačiau greitai paaiškėjo, kad vadovauti daug aukštesnio lygio ekipai buvusiam garsiam „Žalgirio“ ir SSRS rinktinės žaidėjui yra per sudėtinga. M.Paulausko propaguojamas žaidimas buvo primityvus. Beveik visada žaidėjams liepta atlikinėti derinį dviese prieš du, arba individualiai stipresniam žaidėjui buvo paliekama erdvės, kad jis žaistų vienas prieš vieną. Jokios taktikos įvairovės.

Atleistas M.Paulauskas nepurkštavo. Treneriui klubas, nutraukęs su juo sutartį, padovanojo keturių kambarių butą Vilniuje.

A.Vainausko ir Š.Sakalausko rokiruotės

Jį pakeitęs A.Vainauskas suteikė krepšininkams daugiau laisvės. 1998 metais šis strategas sugebėjo pakelti komandą iki trečiosios vietos Lietuvos krepšinio lygoje, nors Vilniaus „Sakalai“ pagal žaidėjų vardus tuomet buvo potencialiai stipresnė komanda.

Tačiau A.Vainauskas džiaugėsi neilgai. Nuspręsta, kad šis strategas per silpnas eiti vyr. trenerio pareigas. A.Vainauskas užkulisiuose buvo vadinamas „kišeniniu“ treneriu. Kalbėta, kad komandos vadovai nurodinėjo strategui, kokius žaidėjus leisti į aikštę, kada juos keisti. Būdamas nekonfliktiško būdo ir norėdamas išsaugoti postą A.Vainauskas paklusdavo ir nedraskydavo akių. Tačiau tokia „ištikimybė“ vis tiek neišgelbėjo.

Paskui atėjo eilė intelektualiajam Š.Sakalauskui, kuris padėjo komandai atimti LKL aukso žiedus iš Kauno „Žalgirio“. Tiesa, ir jis kažkuo neįtiko, todėl į vyr. trenerio kėdę vėl sėdo paklusnusis A.Vainauskas.

A.Sakalauskas „Lietuvos ryto“ žaidimą padarė brandesnį, jis tapo žymiai taktiškai įvairesnis. Tačiau jis kartais būdavo per daug kategoriškas. Pavyzdžiui, kalbėta, jog klubo vadovams nelabai patiko, kad ant atsarginių suolelio marinuojamas itin perspektyviu laikytas Gintaras Kadžiulis.

Visi „Lietuvos ryto“ treneriai:

1997-1998 m. sezonas. Pradžioje M.Paulauskas, po to A.Vainauskas.

1998-1999 m. sezonas. Pradžioje A.Vainauskas, po to Š.Sakalauskas.

1999-2000 m. sezonas. Pradžioje A.Vainauskas, po to Š.Sakalauskas.

2000-2001 m. sezonas. Pradžioje Š.Sakalauskas, po to A.Vainauskas.

2001-2002 m. sezonas. J. Kazlauskas (jis tapo pirmuoju treneriu, dirbusiu

„Lietuvos ryte“ visą sezoną).

2002-2003 m. sezonas. J.Kazlauskas.

2003-2004 m. sezonas. Pradžioje J.Kazlauskas, po to K.Kemzūra.

2004-2005 m. sezonas. Pradžioje V.Djurovičius, po to T.Mahoričius.

2005-2006 m. sezonas. N.Spahija.

2006-2007 m. sezonas. Pradžioje Sh.Druckeris, po to Z.Sagadinas, sezono pabaigoje Aleksandras Trifunovičius.

2007-2008 m. sezonas. A.Trifunovičius.

2008-2009 m. sezonas. Pradžioje A.Sireika, po to R.Kurtinaitis.

Kas kitas?

Plačiau skaitykite www.atn.lt.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ sudėties dėlionė – kurie žaidėjai išvyks, kuriuos vertėtų išsaugoti, su kuriais vyksta pokalbiai, o kas jau ieškosi komandų kitur