„Lietkabelio“ komplektacija: visiškas persitvarkymas, palikęs aiškius klaustukus

Panevėžio „Lietkabelio“ komanda baigė savo komplektacijos darbus – Nenadas Čanakas išsirinko dvyliktuką, su kuriuo kovos Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), Europos taurėje ir Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) turnyruose.

15min žurnalistui Rokas Pakėnui klubo vadovas Jonas Mačiulis pridūrė, kad dar ieškomas 13-tasis žaidėjas, nes to reikalauja Europos taurės taisyklės, bet tai bus jaunas panevėžietis, tad bendro paveikslo jis tikrai nepakeis, o ir vargu, ar jį apskritai pamatysime ant parketo kaip kad pernai buvo registruotas Arnas Liandzbergas.

Valinskas

Komplektacijos apžvalgą reikėtų pradėti nuo gynėjų grandies ir pagrindinio gynėjo Alexanderio Schumacherio. JAV gimęs gynėjas turi Šveicarijos pasą, todėl žaidžia šioje rinktinėje. Europoje jis ragavęs FIBA krepšinio tik atrankose, tad jam tai bus tikras krikštas klubiniuose turnyruose.

25-erių A.Schumacheris gerai valdo kamuolį, moka išlaikyti ramybę ir kantrybę kurdamas atakas, gerai žaidžia „du prieš du“, turi patikimą vidutinį metimą ir geba prasiveržti sėkmingai tiek į kairę, tiek į dešinę pusę. Didžiausia problema – tritaškių pataikymas, kuris per visą jo karjerą nėra buvęs aukštesnis nei 34,3 proc., o žemiausias procentas – 17,9, kokį jis fiksavo per 16 rungtynių praėjusiame sezone su „Long Island Nets“ marškinėliais G lygoje. Tame pačiame sezone „Valley Suns“ sudėtyje tikslą pasiekė 25,9 proc. tolimų šūvių per 23 susitikimus. Bendras rodiklis yra 28 iš 120, kas yra vos 23,3 proc. Nenuteikia optimistiškai. Kaip bebūtų, šis gynėjas tikrai rinks taškus ir turėtų būti rezultatyviausias ekipos žaidėjas, o nuo jo žaidimo labai stipriai priklausys, kaip klostysis visas komandos sezonas.

Kristianas Kullamae buvo arto to, kad liktų „Lietkabelyje“, bet Klužo Napokos „U-BT“ pasiūlė daugiau pinigų ir estas iškeliavo į Transilvanijos sostinę, o vietoje jo atvyko Ognjenas Jaramazas. Gerai žinomas serbas, kuris yra žaidęs Eurolygoje, bet ten jį pamename kaip specifinių užduočių vykdytoją tiek Miuncheno „Bayern“ ekipoje, tiek Belgrado „Partizan“ ar Vitorijos „Baskonia“ gretose. Solidus gynyboje žaidėjas buvo metamas tam, kad spaustų varžovų žaidėjus.

Akivaizdu, kad O.Jaramazas nėra Eurolygos žaidėjas ir tai parodė jo pasirodymas Liublianos „Cedevita Olimpija“ gretose – 5,3 taško, o tada sekė persikėlimas į to paties miesto „Ilirija“ klubą – 11 taškų vidurkis Adrijos pirmenybėse. Gerokai silpnesnėje ekipoje gynėjas parodė atsigavimo ženklus ir prie minėto taškų vidurkio pridėjo 5,5 rezultatyvaus perdavimo. Solidi statistika ir jie su A.Schumacheriu sudarys neblogą tandemą – abu gali žaisti su kamuoliu, abu gali kurti, bet lygiai taip pat abu neturi gero metimo iš toli. Ties O.Jaramazu galima pridėti tikimybę, kad turėdamas daugiau atsakomybės ant savo pečių ir daugiau pasitikėjimo jis geriau realizuos metimus nei pasirodžius aikštelėje trumpoms atkarpoms ir stengiantis išnaudoti kiekvieną šansą, nes tuoj vėl reikės sėstis ant suolo. „Lietkabelyje“ šiam žaidėjui lygiavertės pamainos nuo suolo tiesiog nėra.

Kiti du gynėjai yra Marius Valinskas ir Nojus Radžius. Dar du žaidėjai, kurie neturi stabilaus pataikymo iš toli. N.Radžius „Telšiuose“ pataikė 28,9 proc. tritaškių, o praėjusiame sezone LKL realizavo 12 iš 37 metimų, kas yra 32,4 proc. Gynėjas sužaidė 22 rungtynes ir ant parketo praleisdavo po 12 minučių – artėjančiame sezone jo vaidmuo gerokai išaugs, nes jis taps jau tvirtu rotacijos žaidėju.

M.Valinskas jau yra rungtyniavęs „Lietkabelyje“ ir čia grįžo po 5 metų – daugiau subrendęs ir įgijęs patirties, bet nesužibėjęs nei Utenoje, nei per dvejus metus „Šiauliuose“. Vis dėlto M.Valinskas dar 27-erių ir piko nėra pasiekęs, N.Čanakas jį gerai pažįsta ir iš rinkoje buvusių gynėjų lietuvių tikrai nebuvo blogas pasirinkimas. M.Valinskas gerai pataiko iš vidutinio nuotolio ir pastaraisiais metais pagerinęs pataikymą iš toli – „Šiauliuose“ LKL kovose įmetė 17 iš 44 (38,6 proc.). Tiesa, imtis yra 19 mačų, kadangi daugiau sužaisti trukdė traumos. Vėlgi tiek M.Valinskas, tiek N.Radžius gali žaisti su kamuoliu, abu gynėjai pagal situacijas gali rinkti taškus arba organizuoti žaidimą, bet M.Valinskas yra labiau taškus rinkti mėgstantis žaidėjas.

Atakuojančio gynėjo/lengvojo krašto puolėjo pozicijoje dar yra 31-erių Žygimantas Šimonis, kuris į gimtąjį miestą grįžta po 12 metų. Ž.Šimonis yra grynas metikas – 31,7 proc. tritaškių pataikymas praėjusiame sezone Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Akivaizdu, kad rinkoje 11–12 vietoms užpildyti sudėtyje nebuvo daug pasirinkimų, nes talentingesni žaidėjai išvykę į NCAA, tad „Lietkabelis“ pasirinko metiką vietinį žaidėją, kuris turi vieną išreikštą įgūdį ir galbūt tam tikrose atkarpose ar situacijose jo išėjimas ant parketo išmesti kelis tritaškius pravers. Juolab, kad jau minėti keturi gynėjai nė vienas iš jų nėra stabilūs metikai.

Maldūnas

Lengvųjų kraštų grandyje bus amerikietis Keondre Kennedy ir Danielis Baslykas. 26-erių amerikiečio įsigijimas atrodo labai geras ėjimas – tai yra gynyba ir tritaškis profilio žaidėjas. Pas pastaruosius tris sezonus jis iš toli atakuodavo dažniau nei iš dviejų taškų zonos. Tiesa, tai nereiškia, kad jis negali susikurti progų arčiau krepšio, bet jo mėgstamiausias būdas pasižymėti dviem taškais yra dėjimas greitoje atakoje. K.Kenney pridės pavojaus perimetre ir solidumo gynyboje.

D.Baslykas yra gerai pažįstamas žaidėjas – 25-erių puolėjas pasižymi kovingumu, kuris kartais net peržengia ribas ar vadinamas nešvariu žaidimu, bet jis labai tiks į Vytenio Lipkevičiaus vietą, kuris pasižymėdavo labai panašiais dalykais. Skirtingai nei kolega iš JAV, D.Baslykas iš toli pataiko vos kas 3 ar 4 metimą – praėjusiame sezone „Šiauliuose“ realizavo 28,4 proc. tritaškių. Įdomu tai, kad iš toli jis atakavo 109 kartus, o iš dviejų – 84. Vargu, ar „Lietkabelyje“ išliks panašios tendencijos, nes procentų žaidime komanda pralaimi, kai iš toli atakuoja D.Baslykas.

27 metų 204 cm ūgio Ivanas Fevrier dar vienas pamatinis ir geras „Lietkabelio“ ėjimas. Puikus sunkusis kraštas, kuris turėtų visiškai pakeisti Paulių Danusevičių. Gerai pataiko iš toli, turi platų puolimo arsenalą, geba kurti progas iš „ketvirtos pozicijos“. Visas paketas įgūdžių, kurie padėjo N.Čanako schemose sužibėti Željko Šakičiui ar Gediminui Orelikui. Prancūzas iki pusės sezono atkarpos šiemet visą laiką žaidė namuose ir čia šioks toks klaustukas, kaip jam seksis adaptuotis svetur, bet jeigu jis nori karjeroje kilti aukštyn, reikės apsiprasti Lietuvoje ir rodyti gerą žaidimą Europos taurėje. Kokybės ir meistriškumo jam tikrai nestinga ir I.Fevrier bus vienas iš „Lietkabelio“ lyderių.

Didžiausias nežinomasis yra 24 metų 201 cm ūgio Gytis Nemeikša. Vilniaus „Rytas“ pasirašė sutartį su šiuo puolėju ir paskolino jį panevėžiečiams. Po studijų NCAA grįžęs puolėjas turėtų būti atsarginis „ketvirtas numeris“, bet vėlgi neturintis gero metimo iš toli. Pastarasis sezonas NCAA 27,6 proc., dar prieš tai – 31,8 proc. Gautas kontraktas iš „Ryto“ nieko daug nereiškia, nes klubas žaidžia loterijoje, kurioje nieko nepralaimės – stebės progresą žaidėjo – jeigu pasiseks, bus papildymas, jeigu ne – tai nieko nekainuos ir galima bus atsisveikinti. N.Čanakas moka dirbti su jaunesniais lietuviais ir juos atskleisti, o G.Nemeikša dar vienas projektas, kurį serbas bandys paversti sėkmingu. G.Nemeikša turi potencialo tapti neblogu žaidėju LKL lygyje, o žaidžiant šalia I.Fervier reikės naudotis kiekvienu gautu šansu.

Vidurio puolėjai yra daugiausiai diskusijų sukėlusi grandis „Lietkabelyje“, nes čia buvo įsigyti iškart du serbai – Veljko ir Milošas Iličiai. Broliai iš Serbijos po studijų NCAA. Tai buvo visiškai N.Čanako noras ir jis prisiima atsakomybę už šiuos žaidėjus. Didelis tikėjimas broliais Iličiais verčia pakelti antakį, kadangi iškart buvo užpildytos dvi legionierių vietos. Tik vienas Iličius bus pagrindinis centras, o kitas – 11–12 žaidėjas rotacijoje. M.Iličius yra tas prastesnis brolis, o Veljko yra tipinis „penktas numeris“, kokie patinka N.Čanakui – žaidžiantis nugara, lėtesnis ir toks, kurį galima bandyti išnaudoti arčiau krepšio. Tokios opcijos puolime praėjusiame sezone stigo „Lietkabeliui“, kas pamename gerai veikdavo su Džordže Gagičiumi. V.Iličius nėra Džordže, bet potencialo tapti neblogo lygio žaidėju turi. Klausimas tik, kiek laiko reikės jo laukti, nes prisitaikyti prie europietiško krepšinio ir iškart Europos taurės lygyje prireiks laiko.

Atsarginio vidurio puolėjo vaidmenyje liko Gabrielius Maldūnas, kurį puikiai pažįstame ir žinome, ką jis gali suteikti komandai – mobilus ir kovingas aukštaūgis. Praėjęs sezonas panevėžiečiui nebuvo sėkmingas – LKL kovose jo naudingumas ir rezultatyvumas smuko nuo 7,5 taško ir 10,5 balo iki 6,1 taško ir 9,6 balo, nors žaidimo laikas išliko identiškas. Europos taurėje irgi per trejus metus rezultatyvumas krito nuo 7,6 taško ir 10,3 balo iki 4,1 taško ir 7,8 balo. 33-ejų būsimasis „Lietkabelio“ kapitonas pasirašė sutartį iki 2028 metų ir turbūt tai bus paskutinis jo kontraktas šiame klube, o galbūt ir karjeroje. 

Radžius

Išvada. Galima sutikti su „Lietkabelio“ sirgalių keliama versija, kad lyginant praėjusio sezono lietuvius ir būsimo praradimų nesimato. Tik čia vienas svarbus dalykas – niekas negalvojo, kad Dovis Bičkauskis, V.Lipkevičius ar Danielius Lavrinovičius turės tiek sveikatos problemų. Sveiki M.Valinskas, D.Baslykas ar G.Nemeikša jau duotų daugiau naudos, tačiau tai kol kas yra teorija, o ne praktika. Juolab, kad „Lietkabelyje“ net ir atrodo iki tol traumų neturėję žaidėjai staiga susiduria su eile sveikatos problemų, kas jau atrodo kaip koks prakeikimas.

Legionierių pasirinkime didžiausios spragos yra dėl O.Jaramazo ir A.Schumacherio gebėjimų pataikyti iš toli, taip pat daug abejonių kelia dviejų Iličių pasikvietimas. Juolab, kad antrojo brolio nauda komandai atrodo labai abejotina, o legionieriaus vieta užimta, kur panevėžiečiai ir taip išnaudojo maksimalų limitą. Tiesa, papildomų pinigų mokėti nereikės už 6 užsienietį, kadangi I.Fevrier yra Europos sąjungos pilietis. Ar dabartiniai legionieriai geresni už buvusius? Už Lazarą Mutičių ir Jamelą Morrisą galima sakyti, kad taip. Warrenas Washingtonas apskritai buvo nesusipratimas, gaila tik, kad K.Kullamae išvyko, kuris tikrai būtų pridėjęs daugiau tikėjimo šia gynėjų grandimi.

Dar viena spraga gali pajėgių vietinių žaidėjų trūkumas. Sezono pabaigoje būtent lietuviai turi didelę reikšmę, kai reikia kompensuoti legionierių atsipalaidavimą arba buvimą mintimis jau namuose. Vietinių žaidėjų reikšmė didelė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose lygose, ką ne kartą yra pabrėžę tokie treneriai kaip Željko Obradovičius ar Šarūnas Jasikevičius. „Lietkabelyje“ lietuviai yra pagalbiniai žaidėjai ir pajėgiausias penketukas pagal pozicijas yra sudarytas tik iš legionierių. Ar galima LKL laimėti medalius neturint nė vieno ryškaus vietinio? Laikas parodys, bet jau dabar, pavyzdžiui, Klaipėdos „Neptūnas“ gali pasigirti Kristupu Žemaičiu ir Martynu Echodu, o galbūt liks ir Donatas Tarolis. Akivaizdu, kad „Lietkabelis“ nenorėjo permokėti vietiniams žaidėjams ir geriau skyrė daugiau pinigų svetimšaliams nei atidavė saviems, kas yra normali praktika lygose, kuriose stinga pajėgių vietinių.

Apibendrinus galima pasakyti, kad „Lietkabelis“ sukomplektuotas pagal N.Čanako viziją – atliko visišką sudėties pertvarką, atsijaunino, pasikvietė žaidėjų su patirtimi, bet dar nepasiekusius savo karjeros piko. Atrodo, kad sudėtyje trūksta metikų ir tai gali tapti problema ieškant taškų arčiau krepšio, nes varžovai galės spausti prie jo. Sezono pradžioje reikės kantrybės, nes sudėtyje liko vos du žaidėjai, tad visiems susižaisti ir perprasti trenerio schemas reikės laiko.

Europos taurėje „Lietkabeliui“ labai sunku galvoti apie pirmąjį ketvertą D grupėje, kur pirmąsias dvi vietas jau galime rezervuoti Stambulo „Bahčešehir“ ir Salonikų PAOK, dar ten varžysis Manresos BAXI, Monako „AS Monaco“, ambicinga Romos „Basketball“, visada pavojinga Ulmo „Ratiopharm“ ir visiškas turnyro autsaideris Botevgrado „Balkan“. Svarbus ir faktorius, kad „Lietkabelio“ pergalės išvykoje šiame turnyre – didelė retenybė. Veikiausiai laukia dar vienas mažai žadantis sezonas Europos taurėje, o vietiniame fronte „Lietkabelis“ vėl pretenduos į bronzos medalius LKL ir KMT, bet laimėti juos bus dar sunkiau, nes be jau etatinių varžovų kaip „Neptūnas“ ar Utenos „Juventus“, dar ambicijas rodys ir „Šiauliai“. Didelis iššūkis bus patekti į LKL pusfinalį, nors tai jau pastaruoju metu tapo realybe net ir žaidžiant be namų aikštelės pranašumo.