Labiausiai pasiteisinęs „Lietuvos ryto“ vasaros pirkinys N.Nedovičius: galiu žaisti dar geriau

„Čia labai gera: žaidėjai mane priėmė draugiškai, o Vilnius – gražus miestas. Tiesa, vis dar bandau priprasti prie lietuviško oro“, – rungtynių su Maskvos CSKA ekipa išvakarėse pasakojo bene geriausias „Lietuvos ryto“ vasaros pirkinys Nemanja Nedovičius. Dėl oro dar prireiks šiek tiek laiko, bet Lietuvos vicečempionų gretose jis jau apsiprato.

21 metų serbas prie „Lietuvos ryto“ prisijungė vėliausiai, tačiau į atsinaujinusią komandą įsiliejo geriausiai. N.Nedovičiui prieš sezoną buvo numatytas tik atsarginio įžaidėjo vaidmuo. Vis dėlto legionierius Eurolygoje per 20 minučių renka 10,6 taško ir pagal rezultatyvumą visame klube nusileidžia tik Renaldui Seibučiui, o tiesioginis jo konkurentas pozicijoje Janis Blūmas kol kas visiškai neranda savo žaidimo. Taigi, turbūt tik laiko klausimas, kada N.Nedovičių matysime rungtynes pradedantį starto penkete.

Krepšininkas nustebino ir tuo, kad praėjusį sezoną Belgrado „Crvena Zvezda“ gretose pernelyg neišsiskyrė – Adrijos lygoje pelnydavo 6,7 taško.

„Negaliu sakyti, kad esu nustebęs savo žaidimu, – bendraudamas su portalo Krepsinis.net korespondentu sakė N.Nedovičius. – Vis dėlto esu dėkingas treneriui, kuris mane palaiko ir manimi pasitiki. Tačiau manau, kad galiu rungtyniauti tik dar geriau.“

– Kas lėmė tokį karjeros šuolį, kurį padarei į „Lietuvos rytą“ persikėlęs po neišsiskiriančio sezono Belgrade?

– Dar prieš praėjusį sezoną (2010–2011 m.), „Crvena Zvezda“ buvo ant išnykimo ribos ir aš aikštėje praleisdavau po 30–35 minutes. Visi prie to įprato: sirgaliai, žiniasklaida. O kai praėjusiais metais žaisdavau po 10–15, kartais – 20 minučių, visi pradėjo klausinėti, kodėl nerungtyniauju ilgiau. Bet dar pernai man buvo vos 20 metų. Turėjome individualiai labai stiprių žaidėjų. Turėjau kovoti dėl savo vietos, intensyviai treniravausi. Treneris nusprendė, kad gali man leisti žaisti iki 20 minučių ir aš buvau patenkintas šiuo vaidmeniu. Šiemet norėjau išbandyti save Eurolygoje, todėl priėmiau „Lietuvos ryto“ pasiūlymą.

– Į „Lietuvos rytą“ atvykote daugiausiai trenerio Aleksandro Džikičiaus pageidavimu. Nebuvo baisu, kad vairą perėmus Dariui Maskoliūnui, jūsų vaidmuo sumažės?

– Ne, nes žinojau, kad į „Lietuvos rytą“ atėjau ne dėl Džikičiaus, o todėl, kad nusipelniau vietos šiame klube. Žinojau, kad atiduodamas visas jėgas ir labai stengdamasis treniruotėse gausiu pasireikšti ir prie Džikičiaus, ir prie trenerio Maskoliūno. Žaidžiu, nes to nusipelniau.

Kaip matote, dabar niekas per daug nepasikeitė. Žaidžiu daug trenerio sprendimu. Nesiskundžiu nei jo pasitikėjimu, nei laisve aikštėje.

– Laukia rungtynės su CSKA. Ko galima tikėtis ketvirtadienį?

– Visi žinome, kad CSKA yra viena iš trijų geriausių Europos komandų. Bus sunku, bet remiamės tuo, kad žaisime savoje aikštėje, komandoje – geras mikroklimatas. Pirmadienį laimėjome rungtynes Taline ir tai davė teigiamą impulsą. Bandysime nustebinti CSKA. Viskas priklausys nuo mūsų gynybos. Jei pakartosime tris kėlinius iš rungtynių su CSKA pirmajame ture Maskvoje, agresyviai ginsimės ir neprarasime susikaupimo, gerai pulsime, turėsime šansą sukurti sensaciją. Aišku, tai sudėtinga, tačiau viliuosi, kad rytoj sirgaliai gausiai susirinks ir mus palaikys.

– Ar „Lietuvos rytas“ prieš CSKA turi stipriųjų pusių?

– Esame jaunesni ir... (ilga pauzė). Neturime tokių žvaigždžių kaip jie. Turime žaisti komandiškai ir būti agresyvūs, susikaupę. Negalime pasiduoti. Turime kautis visą mačą. Jei visi atiduosime visas jėgas ir pralaimėsime, niekas nepriekaištaus. Bet jeigu išties pavyks parodyti maksimalų potencialą, turime galimybių įveikti CSKA.

– Kodėl CSKA klubas taip buksuoja sezono pradžioje?

– CSKA sužaidė keletą blogų rungtynių, bet vis tiek daugumą jų laimėjo. Rusai turi gerą komandą, kurioje yra užtektinai individualiai stiprių žaidėjų. CSKA vasarą pakeitė 7–8 krepšininkus, todėl jiems reikia laiko susižaisti. Tačiau jaudintis dėl jų nereikėtų. Manau, kad kada reikės ir išauš kritinis metas, CSKA bus geriausia komanda. Juos matau finalo ketverte.

– Tiesioginis oponentas aikštėje – komandos draugas iš Serbijos rinktinės Milošas Teodosičius. Ar individualiai tai jums parankus varžovas?

– Prieš jį žaisdamas jaučiuosi gerai. Esame draugai ir labai jį gerbiu. Tačiau kai rungtynės prasidės, visa draugystė dings. Tiesa, užtikrintai jaučiuosi žaisdamas prieš bet kurį varžovą, todėl nesvarbu, ar tai Milošas, ar kuris kitas žaidėjas.