Komandos draugams už paramą dėkingas D.Bičkauskis: nuo sezono pradžios kai kurie žmonės „Ryte“ manęs nenorėjo
(25)
Prieš dvejus metus Dovis Bičkauskis nekantraudamas laukė naujo karjeros iššūkio – tada jis pasirašė sutartį su Vilniaus „Ryto“ ekipa, kuri jam buvo aukščiausias laiptelis iš tų, kuriuos teko praeiti.
Dabar gynėjas atsisveikino su sostinės ekipa ir yra pasiruošęs naujiems keliams.
27 metų 191 cm ūgio D.Bičkauskis neslepia – tokio emociškai sudėtingo sezono ko gero dar nėra turėjęs, tad po to reikėjo poilsio kūnui ir galvai.
„Kai baigėsi sezonas, apie mėnesį nuoširdžiai nieko nesportavau, nes sezonas buvo sunkus. Pabuvau su vaiku, nuvykome prie jūros, buvome vestuvėse ir panašiai. Po to mėnesio pradėjau sportuoti, taip ir bėga vasarėlė“, – šypsosi jis.
Dveji metai „Ryte“ D.Bičkauskiui nebuvo lengvi: pirmajame sezone reikėjo pratintis, ką reiškia žaisti grandų klube, ką reiškia spaudimas, kaip prisitaikyti prie naujos rolė, vėliau – kaip atlaikyti trenerių pokyčius, komandiškai išgyventi pralaimėjimų bei koronaviruso iššūkius ir priprasti prie to, kad gali jaustis ne visada reikalingas savo ekipai.
Nuo pat sezono pradžios pusiau garsiai sklido gandai, kad D.Bičkauskis gali iškeliauti į kitą klubą, tačiau taip galiausiai nenutiko. Pats gynėjas dabar atskleidžia, kad puikiai jautė tai, jog ne visiems yra reikalingas, tiesa, išgyventi šį periodą jam labai padėjo komandos draugų darna ir palaikymas.
„Sezonas buvo kone sunkiausias karjeroje, nes teko daug ką pereiti: nuo pat pradžių kai kurie ten buvę žmonės manęs nenorėjo, bandė atsikratyti. Tai jautėsi ir buvo sunkiausia. Tiesa, vėliau gavosi, kad ir jų neliko klube.
Tada atėjo Žibėnas, sustatė viską į vėžias ir kai gauni pasitikėjimo, normalu, kad pats savimi tiki labiau. Viskas, atrodo, gaunasi gerai, patekome ir į finalą. Nors buvome, kaip čia pasakyti, mėšle tiek psichologiškai, tiek fiziškai, bet patekdami į finalą sustatėme viską į tas vėžias, kuriose turėjome būti“, – atviras yra jis.
D.Bičkauskis sako, kad sunkiausiu periodu stengėsi kuo mažiau galvoti apie situaciją, klausyti aplinkinių nuomonių ir veikiau nukreipti mintis kita linkme. Tarp kurių buvo ir sūnaus gimimas.
„Stengiausi atsiriboti nuo socialinių tinklų, komentarų, kas ką galvoja, nuo podkastų. Grįžęs namo apie krepšinį visai nekalbėjau, žmona laukėsi, buvo visai kitos mintys. Gal taip ir pavyko lengviau viską išgyventi. O atėjus į salę džiaugiausi, kad šaika yra šauni, gale sezono pasimatė, kad parodėme charakterį, buvome kumštis ir tai – rūbinės nuopelnas, jog nepalūžome. Sunku buvo ne tik man – ir kitiems, kai ėmėme pralaimėti. Man tiesiog prisidėjo kiti dalykai, nebuvo smagu ir jaučiau, kad man tai trukdo ir aikštėje“, – teigia gynėjas.
D.Bičkauskis sezoną baigė su 7,1 taško, 2 atkovotų kamuolių, 3,5 rezultatyvaus perdavimo ir 8,8 naudingumo balo statistika per 20 minučių Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“).
Čempionų lygoje jis per 17 minučių metė 6,2 taško, atkovojo 2,2 kamuolio, atliko 2,5 rezultatyvaus perdavimo bei rinko 5,3 naudingumo balo.
Bičkauskis
D.Bičkauskis šypsosi, kad prieš atvykdamas į „Rytą“ lyg ir žinojo, kas čia jo lauks, tačiau net neįsivaizdavo, jog Vilniaus ekipa bus po tokiu padidinamuoju stiklu.
„Pirmais metais tikrai nesitikėjau, kad žmonės taip nemėgsta „Ryto“, net nežinau, kodėl. Gal taip yra iš senų laikų, kai vykdavo „Ryto“ ir „Žalgirio“ finalai „El Clasico“ bei vilniečiai porąkart laimėjo. Gal tai išaugo iš kartos į kartą. Tiek negatyvo, apkalbų... Pradžioje tam net nebuvau pasiruošęs. Pirmasis sezonas baigėsi greitai, o antrajame jau žinojau, ko tikėtis, buvau susitaikęs. Kitąkart net atrodydavo, kad laimi, užtildai kritikus, bet kiek ilgam – iki kokio kito kabliuko“, – juokiasi jis.
Kai „Rytas“ ėmė „degti“ LKL pirmenybėse, Karaliaus Mindaugo taurėje ir Čempionų lygoje, situacija komandoje buvo ne geriausia ir gynėjas sako, jog tik rūbinės tikėjimas leido atsitiesti.
„Patys prieš save jautėme gėdą ir beviltiškumą. Atrodė, viskas slysta iš rankų, niekas nesiseka, bet įvyko lūžio taškas, kai prieš „Juventus“ tragiškai pasirodėme. Ir po to šovėme į viršų.
Gal reikėjo sukrėtimo, žaidėjai nustojo tikėti. Kai kurie žaidėjai, nesakau, kad aš vienas – keli, jautėsi nelabai reikalingi. Pakitimas davė didelės naudos, laimėjome nemažai iš eilės, pasikeitė emocija ir treniruotėse, ir rungtynėse, o galiausiai, kai visi mus nurašė, pasiekėme LKL finalą“, – galutiniu rezultatu didžiavosi jis.
D.Bičkauskis sako, jog iš dvejų metų „Ryte“ jam labiausiai įsimins du dalykai: šiuo laikotarpiu gimęs sūnus ir rūbinė: „Abu sezonus turėjome puikią šaiką, visi šaunuoliai, pagarba jiems, pasiilgsiu jų visų“.
Gruodį pasaulį išvydęs pirmagimis kardinaliai apvertė D.Bičkauskio gyvenimą ir gynėjas teigia, jog tik pirmieji mėnesiai su mažiau miego buvo sunkesni – vėliau pavyko priprasti ir gyvenimą pritaikyti prie vaiko.
„Dabar visas laisvalaikis ir gyvenimas sukasi ne aplink mane, o vaiką. Jis reguliuoja gyvenimą: gal nori kur išeiti, galvoji, kada jis miegos, kada ne, kada valgys, kada ne. Iš manęs vaikas padarė kitą žmogų.
Miegą jis patrikdydavo, nes miegodavome kartu, būdavo, kad jis ir apspardydavo, ir keldavosi, reikėjo su tuo susigyventi. Miego vidurkis sumažėjo ženkliai, bet kai pripratau, tai nebetrukdo. Radau išeičių, kaip pamiegoti, kai likdavau namie vienas, kai žmona išeidavo su vaiku“, – šypsosi jis.
Butkevičius, Bičkauskis
Nors sezono pradžioje D.Bičkauskis gyveno nuotaikomis, kad jo etapas „Ryte“ gali neužtrukti, į pabaigą jis dar turėjo vilties, kad galbūt pavyks likti, jei pavyks susiderinti dėl mažesnio kontrakto. Vis tik kalbos liko kalbomis ir rimto pasiūlymo jis nesulaukė.
„Antroje sezono pusėje, manau, kažkiek susitvarkiau su gauta role, buvau pagalvojęs, jog gal nepratęsime „pliuso“, bet man pasiūlys naują sutartį. Bet kai praėjo mėnuo, supratau, kad niekas nekalba ir viskas aišku“, – prisimena jis.
Kur pakryps D.Bičkauskio karjera, dar neaišku, tačiau panašu, kad jis turės pasirinkimą ir tarp LKL, ir užsienio klubų. Pats gynėjas mano, jog jei tektų keltis į kiek žemesnio lygio klubą, psichologiškai tai nebūtų labai lengva, nes atrodytų lyg žingsnis atgal, tačiau jo sprendimą lems ne vienas motyvas.
„Gal psichologiškai tai ir jaustųsi, nes „Rytas“ – topinė komanda. Bet kur benuvykčiau, būčiau jau kitoks, užsigrūdinęs, vis tik gavau čia daug patirties, pamačiau lygį, iki jo paaugau. Natūralu, reikėjo laiko, atėjus iš kito klubo į naują sistemą, teko iš naujo suprasti, ko reikia, kaip žaisti, kokios svarbos kiekvienos rungtynės yra.
Metai ne jaunyn, būsimas sprendimas priklausys viskas ir nuo finansinių sąlygų, ir nuo to, ar manęs nori treneris, kokia yra rūbinė, kokie žaidėjai, kokie sirgaliai ir kokie tikslai. Norisi kovoti dėl aukščiausių vietų. Beje, kalbant apie sirgalius, galiu pridėti, kad „Ryto“ sirgaliai tikrai vieni geriausių Lietuvoje.
Sunku pasakyti, kaip bus, gal užsienis šiai dienai turi daugiau šansų. Viskas priklausys nuo aplinkybių. Nepulsiu aklai, apgalvosiu ir tada priimsiu sprendimą“, – sako jis.
Norėdami komentuoti prisijunkite.