„Kitokios priemonės“ „Žalgiriui“: ar trenerio keitimas išgelbėtų sezoną Eurolygoje?
apklausa (309)
Kauno „Žalgirio“ komandos sezonas Eurolygoje toliau eina šuniui ant uodegos – patirtas šeštas pralaimėjimas iš eilės ir įkrintamosios varžybos tolsta lyg miražas.
Vos 5 pergales per pirmąjį ratą sukrapštę žalgiriečiai nuo įkrintamųjų ribos atsilieka 4 laimėjimais. Žvelgiant į praėjusį sezoną, 10-ąją poziciją užėmusi komanda iškovojo 17 pergalių, tad matematika paprasta – „Žalgiriui“ antrajame rate reikia laimėti 2,5 karto daugiau nei tai pavyko pirmajame – 12 sykių. Kalbėti apie pernai pasiektas 19 pergalių jau būtų nepadoru.
Tai, kad „Žalgiris“ priėjo tam tikrą lūžio tašką, pasakė pats vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis: „Pokalbių jau buvo nemažai, dabar turi būti veiksmai. Dabar turi būti pergalės arba kitokie veiksmai.“
Psichologai jums pasakytų, kad norint spręsti problemas, reikia kalbėtis, negalima atsitverti tylos siena. Galbūt kalbėjimasis padeda sprendžiant kasdienes problemas, bet krepšinio aikštelėje kalbėk nekalbėjęs – jeigu negali padaryti tam tikrų veiksmų arba to neleidžia atlikti varžovai, kalbos niekaip nepadės. Kalbos gali padėti išsiaiškinti problemas, bet krepšinyje tik veiksmai padeda jas išspręsti. „Žalgirio“ atveju, čia jau reikia pergalių, nes, kaip ir sakė Edgaras Ulanovas, gniūžtė tik didėja. Čia galima pridėti, kad nebe gniūžtė, o visas sniego riedulys, kuris leidžiasi nuo stataus kalno ir netrukus išsitaškys į grindinį.
„Žalgiris“ ir Vilerbano ASVEL yra vienintelės komandos, kurios gruodį Eurolygoje nelaimėjo nė sykio – kauniečiai baigė su 0/6, o prancūzai – 0/7. Vienu maču daugiau sužaidė, nes jie savo vieno turo susitikimą žaidė gruodžio 1-ąją, o žalgiriečiai – lapkričio pabaigoje. Net Berlyno ALBA turi santykį 2/3 ir dar žais penktadienį vakare su Pirėjo „Olympiacos“.
Labiausiai per galvas žaidėjams turbūt smogia tai, kad jie nuolat pralaimi rungtynių pabaigas. Tai tapo tokia tradicija kaip laisvadieniai darbe tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. 1–5 taškų skirtumais „Žalgiris“ pralaimėjo 7 iš 10 rungtynių, o 6–10 taškų skirtumo rėžyje – dar 2 rungtynes. Taip santykis yra 3/9 artimose rungtynėse. Šiame sezone procentaliai nelaimingesnė tik Belgrado „Crvena Zvezda“, kuri 1–5 taškų skirtumu pasibaigusiuose mačuose patyrė visas 6 nesėkmes.
Stambulo „Fenerbahče“ 1–5 taškų skirtumo rungtynėse turi 5/4 santykį, Belgrado „Partizan“ – 5/3, o Vitorijos „Baskonia“ – 5/2.
Visiškai kitaip svarstyklės buvo praėjusiame sezone, kai „Žalgiris“ 1–5 taškų rėžio rungtynėse laimėjo 9 sykius ir patyrė vos 4 nesėkmes. 6–10 taškų skirtumu pasibaigusių mačų santykis irgi buvo kauniečių pusėje – 6/3. Praėjusiame sezone eilę rungtynių ištraukęs „Žalgiris“ dabar to padaryti negali. Statistikos mėgėjai pasakytų, kad atsirado pusiausvyrą – negali taip sektis dvejus metus iš eilės. „Žalgiriui“ šiame sezone negali prikišti ir to, kad komanda nekovoja, bet Eurolygoje visos ekipos kovoja. Ta pati ALBA ar ASVEL kovoja, o pastarieji ketvirtadienį tik paskutinę sekundę nusileido lyderei Madrido „Real“. Menka paguoda prancūzams, vokiečiams ir lietuviams, kurie išsirikiavo paskutinėse trijose vietose.
„Žalgiris“ buvo arti to, kad „kažkokių priemonių“ imtųsi dar gruodžio 15-ąją, bet tada būtent pokalbiai išgelbėjo vyr. trenerio kėdę. Emocinis pakilimas buvo ir tai matėsi keliose rungtynėse iš eilės – 2,5 gero kėlinio Stambule prieš „Fenerbahče“, bet pralaimėta po paskutinio nepataikyto metimo. Praėjusią savaitę prieš Barselonos „Barcelona“ vėl pralaimėta paskutinėmis sekundėmis ir su Tel Avivo „Maccabi“ jau buvo bandymas gelbėtis po tragiško trečio kėlinio. Taip turėtas medaus mėnuo po trenerio pakeitimo–nepakeitimo išgaravo labai greitai.
K.Maksvytis neslėpė, kad jeigu komanda vis pralaimi pabaigas, tai kaltės yra trenerio veiksmuose. Galima prikišti, kodėl nebuvo paimta minutės pertraukėlė prieš „Barcelona“ arba eilėje kitų rungtynių, bet reikia tik priminti, kad toks šio trenerio stilius praėjusiame sezone buvo sėkmingas, kai minutės pertraukėlės buvo imamos retai ir, atrodo, net pavėluotai. Dažnai ir minutės pertraukėlė nėra lygi minutės pertraukėlei, kadangi informaciją apie žaidimą gynyboje ar puolime galima perduoti žaidžiant arba tiesiog atlikti keitimus. Ketvirtadienio rungtynėse K.Maksvytis savotišką savo rekordą užfiksavo, kai per 1,5 minutės žaidimo laiko paėmė 2 pasitarimus. Tik kas iš to, kai tarp pirmosios ir antrosios skirtumas išaugo nuo -10 iki -17.
Šiose rungtynėse daugiausiai priekaištų treneriui galima turėti dėl rotacijų, kurios atrodė pernelyg dažnos ir Eurolygoje apskritai retas atvejis, kai komandos atkakliose rungtynėse naudoja visų 12 žaidėjų rotaciją. K.Maksvytis visus žaidėjus išnaudojo jau pirmajame kėlinyje. Galima suprasti idėją, kad norėta išlaikyti didelį tempą ir nenuvarginti lyderių, kad pabaigoje jie galėtų švieži priimti sprendimus, bet iki tol 1–2 taškų pabaigos nebuvo prieita, nes griūtis įvyko trečiajame ketvirtyje ir jau visą sukauptą energiją reikėjo atiduoti sugrįžimui į mačą.
Kaip tik atrodė, kad „Žalgiris“, turėjęs 6 dienų pertrauką tarp rungtynių, bus pailsėjęs ir gerai pasiruošęs bei galintis remtis siauresne rotacija tam, kad iškovotų taip ilgai lauktą pergalę. O dabar rotacija buvo tokia lyg tai būtų antras dvigubos savaitės mačas, vykęs po 48 valandų nuo pirmojo.
Sorkinas
„Maccabi“ spurtą atliko ne su Lorenzo Brownu, o su Romanu Sorkinu ir Rafi Menco ant parketo. R.Sorkinas per trumpą atkarpą surinko 8 taškus, įskaitant ir įspūdingą dėjimą per varžovą, taip inicijuodamas spurtą. Tamiras Blattas ir R.Menco turi didžiausią „plius/minus“ rodiklį – atitinkamai 20 ir 15. Būtent per tą atkarpą jie ir daugiausiai praleido laiko ant parketo. Tuo tarpu „Žalgiryje“ Lukas Lekavičius, Austinas Hollinsas ir Brady Manekas surinko po -11, nes būtent tada ir buvo ant parketo, kai įvyko spurtas.
Įdomus sprendimas buvo ir sodinti Edmondą Sumnerį likus 4 minutėms iki pirmojo kėlinio pabaigos, kai amerikietis buvo užsidegęs ir pataikęs 3 tritaškius iš 3. Galbūt galima būtų leisti jam užbaigti ketvirtį?
Reikia pripažinti, kad norint taikyti didelę rotaciją, reikia turėti nemažai kokybiškų žaidėjų ant suolo, bet „Žalgiris“ tokių žaidėjų stinga. Vienoks yra Danielius Lavrinovičius, kai jaučia, kad turės žaisti daug, todėl daug užtikrintesnis savo veiksmais, bet visiškai kitoks Danielius Lavrinovičius, kai yra grįžęs B.Manekas ir per savo minutes atrodo išsigandęs bei bijantis suklysti arba pažiūrėti į krepšį.
Apie komiškai gynyboje atrodantį B.Maneką kalbėti daug neverta. Jeigu jis puolime negauna šansų mesti iš toli, aikštelėje veikti neturi ką. Pats susikurti progų negali, sukurti jam niekas nesukuria ir tada snaiperis aikštelėje yra visiškai neveiksnus. Vis dar jis fiksuoja įspūdingą 46,3 proc. (19/41) tritaškių pataikymą Eurolygoje, tačiau jam žaidžiant lemiamu metu jis atlieka vos viena metimą (ir jį pataiko), nors treneris teigė, jog aikštelėje buvo dėl taškų būtinybės.
Kai komanda pralaimi, tada ir visi žaidėjai tampa gerokai prastesni nei yra. Atvirkščias efektas buvo praėjusiame sezone, kai gerokai prastesni žaidėjai staiga tapo Eurolygos atkrintamųjų kalibro krepšininkais. Kai kurie iš jų užsitikrino sočius kontraktus „Žalgiryje“, nors kitoje Eurolygos komandoje vargiai gautų darbą.
Dažnai komandos motyvacijai naudoja tezes apie tai, kad jeigu komanda bus dugne, vasarą niekas į žaidėjus nežiūrės rimtai, kadangi statistika 15-oje komandoje ir statistika 8-oje ekipoje – gerokai skirtingai vertinama. Tačiau dabartiniame „Žalgiryje“ eilė žaidėjų ramūs dėl savo ateities ir šis argumentas jiems neveikia: Edgaras Ulanovas, Tomas Dimša, Rolandas Šmitas, Dovydas Giedraitis, Lukas Lekavičius, Arnas Butkevičius – turi sutartis kitam sezonui. Keenanas Evansas ir taip puikiai žino, kad jis vasarą bus itin paklausus rinkoje, kadangi Eurolygoje gerų gynėjų ir taip nėra.
„Pliusą“ sutartyje turintis Kevarriusas Hayesas turėjo padaryti pažangą, bet šiame sezone matomas nebent regresas. Puolime iš jo nieko neprašoma, tačiau praėjusiame sezone pergalių arkliuku tapusi susikeitimų gynyba dabar nebeveikia, ką pripažino ir K.Maksvytis.
Problemų dabar „Žalgiryje“ yra tiek, kad kur pirštu bedursi, ten rasi „kaltą“ – Paulius Jankūnas, Paulius Motiejūnas, K.Maksvytis ar kiekvienas komandos žaidėjas. Bėdų jau galima ieškoti vasaros sprendimuose, kai Nazas Mitrou-Longas buvo pasirinktas dar gegužės mėnesį, bet turėjo išvažiuoti anksti, vietoje Igno Brazdeikio nebuvo niekas įsigytas ir pagaliau K.Maksvytis gruodžio 28-ąją pripažino, jog buvo vėluojama su pirkimu bei kainavo nemažai pergalių. Pagaliau pripažinta tai, ką visi kalbėjo jau kelis mėnesius. Tikėjimas savais žaidėjais yra geras dalykas, ką po pralaimėjimo „Wolves“ sostinėje sakė strategas, tačiau reikia objektyviai įvertinti, kokios galimybės skinti pergales Eurolygoje su T.Dimša ar D.Giedraičiu gynėjų grandyje. E.Sumnerio pasirašymas buvo tada, kai situacija jau liepsnojo ir krūva žaidėjų patyrė traumas. Niekada Europoje nežaidęs amerikietis iškart buvo mestas į ugnį. Kodėl negalima buvo įsigyti žaidėjo lapkritį ir atėjus krizei gruodį jis jau būtų galėjęs duoti gerokai daugiau naudos ir galbūt pergalių būtų 1–2 daugiau.
Vis dėlto didžiausia problema yra ne, kas buvo įsigytas, o kas nebuvo – įžaidėjas. „Žalgiriui“ trūksta kamuolio valdytojo ir tikro kūrėjo, tikro aikštės generolo. K.Evansas yra pirmiausia taškų rinkėjas. Progų kūrimas, protingas kamuolio įžaidimas pakeltų šią komandą bent laipteliu aukščiau, tačiau buvo nutarta laikytis krypties, kad tokio žaidėjo nereikia, nes praėjusiame sezone patekta į atkrintamąsias ir be tokio žaidėjo. Taip „Žalgiris“ dabar Eurolygoje su 15,3 rezultatyvaus perdavimo yra paskutinėje vietoje. Kūrybos ieškoma įvairiais būdais, sezono pradžioje daug buvo naudojama E.Ulanovo centravimo, gynybos sutraukimo ir taip būdų sukurti progas kitiems, tačiau varžovai greitai adaptavosi prie to. Komandos lengvasis kraštas yra antras pagal rezultatyvius perdavimus (3,3) per mačą, kas yra jo karjeros rekordas. 289 mačus Eurolygoje sužaidęs kapitonas fiksuoja 1,9 perdavimo karjeros vidurkį.
Maksvytis
Dabar galima grįžti prie esminio klausimo – ar K.Maksvyčio pasakymas „nenoriu atsakyti – paliksiu ateičiai“ reiškia, kad specialistas galvoja apie pasitraukimą? Turbūt, kad taip. Nors šiais laikais treneriai jau patys nesitraukia, o laukia, kol bus atleisti, jog galėtų susižerti krūvą pinigų, K.Maksvyčio sutartis baigsis po pusmečio. Taip, pinigų suma vis tiek lieka solidi, bet jeigu pokalbiai neveikia ir gniūžtė virto rieduliu, tada kito kelio nelieka, tiesa?
Tik dar didesnis klausimas, ką trenerio pasikeitimas duotų „Žalgiriui“. Kitą savaitę kauniečiai privalomai turi laimėti prieš ALBA namie ir ASVEL išvykoje. Jau antradienį laukia mačas su vokiečiais. Akivaizdu, kad naujas treneris duotų nebent emocinį impulsą, bet žaidime nieko nepakeisi. Galbūt to ir pakaktų revanšams prieš turnyro autsaiderius, tačiau ilgoje distancijoje, ar „Žalgiris“ pajėgus išgelbėti sezoną Eurolygoje? Turbūt, kad ne. Ar K.Maksvytis su šia komanda gali laimėti titulus savame kieme? Žinoma, kad taip.
Trenerio keitimas nebent galėtų būti kaip žvilgsnis į ateitį, kaip kad padarė „Žalgiris“ atleisdamas Jure Zdovcą ir pasamdydamas K.Maksvytį, nors planas buvo, jog specialistas vairą perims vasarą. Tuomet Rusija pradėjo karą Ukrainoje ir darbėniškis galėjo imtis darbo Kaune. Viskas baigėsi 3 vieta Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), bet kitame sezone Eurolygoje buvo žaista atkrintamosiose. Sunku patikėti, kad atvykęs Andrea Trinchieri staiga su dabartine sudėtimi antrajame rate nuskintų 12 pergalių ir stebuklingai prikeltų „Žalgirį“. Juolab, kad Eurolygos rinkoje triušių iš skrybėlės neištrauksi, nebent būtų surasti žaidėjai iš kitų komandų ar lygų, kurie atvykę duotų apčiuopiamą rezultatą.
Jeigu reikėtų trenerio ieškoti dabar, pasirinkimų tiek daug nėra – tas pats A.Trinchieri, Sergio Scariolo ar Dimitris Itoudis, bet pastarasis nori itin didelės algos ir vargu, ar sutiktų imtis darbo autsaiderių gretose. Vasarą pasirinkimas trenerių gali būti gerokai didesnis ir nebūtinai iš tų, kurie dirbo Eurolygoje. Svarbi detalė, kad visiškai kitoks požiūris, kai tau siūloma perimti komandos vairą vasarą ir darbuotis komplektuojant sudėtį, ir kai reikia taisyti tai, kas neveikia sezono viduryje.
K.Maksvytis pagal uždarbį ir atneštą rezultatą yra tikrai vienas geriausių kainos–kokybės santykių, bet jis pats užkėlė kartelę taip aukštai, kad dabartinis 5/12 yra toks prastas rezultatas, kad sirgaliai verčiau dovanų būtų gavę kojines nei matę tokią pralaimėjimų seriją gruodį.
Minutės pertraukėlės, rotacijos, deriniai, drąsių sprendimų trūkumas ar primityvus žaidimas rungtynių pabaigose – visi šie sirgalių priekaištai K.Maksvyčiui turi pagrindo. Turi pagrindo ir kalbos apie trenerio keitimą. Tik didelė abejonė, ar tai kažką iš esmės pakeistų Eurolygoje.
Pažiūrėsime, ar „kitokios priemonės“ virs tuo, apie ką visi pagalvojome matant ar girdint K.Maksvyčio žodžius. Galbūt žalgiriečiai kitą savaitę iškovos dvi pergales ir nereikės „kitokių priemonių“, pakaks ir antros sąlygos – pergalių.
Norėdami komentuoti prisijunkite.