Ketvirtfinalių prognozė: būsimas tamsusis arkliukas finaliniame ketverte ir „Real“ kolapsas
antra dalis (9)
Aštuonios geriausios 2021–2022 metų Eurolygos sezono komandos išsirikiavo prie starto linijos ir pradeda ketvirtfinalio etapą, kuriame serijose iki trijų pergalių aiškinsis, kas verčiausias kautis dėl šio sezono čempionų titulo.
Trečiadienį seriją pradeda Donato Motiejūno atstovaujama Monako „AS Monaco“ ir Pirėjo „Olympiacos“ komandos. Taip pat pastaruoju metu stipriai buksuojanti Madrido „Real“ ir Tel Avivo „Maccabi“.
Krepsinis.net apžvalgininkas Algimantas Bružas kviečia susipažinti su visomis keturiomis Eurolygos ketvirtfinalio poromis. Pirmoje dalyje buvo apžvelgtos antradienio poros, o šiandien antroje dalyje bus aptartos kitos dvi poros.
Jamesas
Pirėjo „Olympiacos“ (2) – Monako „AS Monaco“ (7)
Serija, kurioje dar kartą nustebinti pamėgins tikras šio sezono tamsusis arkliukas Monako „AS Monaco“ komanda. Donatas Motiejūnas ir kompanija susidurs su varžovu, kuris laimėjo praėjusios vasaros turgų, surikiavęs labai gerai vienas prie kito derančius krepšininkus ir sudėtį, kuri pasižymi įvairove.
Georgios Bartzokas ir Pirėjo „Olympiacos“ sprendimų priėmėjai vasarą šalia Kosto Slouko bei Shaquille'o McKissico prilipdė žaidėjus, pasiūliusius tuos įgūdžius, kurių labiausiai reikėjo. Įsigytas Tyleris Dorsey, kuris papildo K.Slouko kūrybinius gebėjimus įgūdžiais rinkti taškus – tai pavojingas metikas tiek iš statinių padėčių, tiek ir dinamikoje, ypač atakuodamas iš pikenrolų. O šalia jų įsigytas Thomasas Walkupas, kaip gynybinio plano darbininkas, galintis stabdyti varžovų perimetro lyderius.
Priekinėje linijoje labai panašų į Hassaną Martiną vidurio puolėją Octaviusą Ellisą pakeitė visiškai kitoks Moustapha Fallas, kuris G.Bartzoko įrankių dėžutę dar labiau paįvairino. Specialistas dabar turi centrą, kuriuo gali daryti realų spaudimą baudos aikštelei. Serijoje su „AS Monaco“ M.Fallas gali tapti labai svarbia figūra, nes varžovai savo gretose neturi pakankamai aukšto ir fiziškai pajėgaus vidurio puolėjo, kuris galėtų neutralizuoti M.Fallo ūgio pranašumą. Tą parodė ir pastaroji šių komandų akistata Monake, kur prancūzas dominavo baudos aikštelėje, pataikęs 8 iš 9 metimų ir surinkęs 18 taškų, 6 atkovotus kamuolius bei 29 naudingumo balus.
„Olympiacos“ beveik visą reguliarųjį sezoną, išskyrus atkarpą sausio mėnesį, demonstravo stabilų, labai subalansuotą ir finalinio ketverto komandos lygio krepšinį. Pirėjo krepšininkai iškovojo 19 pergalių ir patyrė 9 pralaimėjimus (neįskaitant dvikovų su okupantų klubais), taip užkopdami į antrąją turnyrinės lentelės vietą. Šios ekipos pajėgumą iliustruoja ir labai subalansuoti gynybos bei puolimo reitingai – pagal abu parametrus G.Bartzoko auklėtiniai turnyre buvo ketvirti.
Savo ruožtu, „AS Monaco“ sužaidė savotiškus du sezonus. Pirmąjį – iki penkioliktojo turo, kai ekipą treniravo Zvezdanas Mitrovičius. Ta komanda atrodė kaip lauko aikštelėje susirinkusių atletiškų mėgėjų darinys, patekęs ne visai ten, kur turėtų būti. Laimėjo penkerias rungtynes per 14 susitikimų ir apie jokias atkrintamąsias net pasvajoti negalėjo. Tai buvo blogiausiai besiginanti Eurolygos komanda, kurios aikštelės pusėje šeimininkaudavo kas kaip norėdavo.
Tada „AS Monaco“ vadovai priėmė geriausią šio sezono sprendimą. Į komandą susigrąžintas 53-ejų serbas Saša Obradovičius, kuris prieš tai nelabai sėkmingai su ja dirbo 2019–2020 m. sezone. Šį sykį specialistas vos per kelias savaites užrišo visus besiplaikstančius galus komandiniuose veiksmuose, surikiavo gynybą ir išgrynino vaidmenis puolime, taip paversdamas „AS Monaco“ sunkiai sustabdoma mašina Eurolygoje. S.Obradovičiui perėmus vairą, „AS Monaco“ iš vienos blogiausių turnyro komandų tapo geriausia antrajame rate, kai per 16 rungtynių iškovojo 13 pergalių. Iš blogiausiai besiginančios – devinta geriausiai tai darančia ir dar geriausiai puolančia Eurolygoje.
Į tokį kardinalų pokytį numoti ranka būtų didelė klaida. Juolab, kad pakilo eilės krepšininkų žaidimo kreivė. Eurolygos debiutantai Alpha Diallo, Donta Hallas ir Parisas Lee įsipatogino didesnio intensyvumo ir kontakto lygyje, puikiai pritapo iš Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atvykęs Dwayne'as Baconas, o Donato Motiejūno rezultatyvumas šoktelėjo nuo 7,8 taško (iki 16-ojo turo) iki 12,8 taško (nuo 16-ojo turo) per rungtynes. Svarbiausia, kad S.Obradovičiui pavyko įtikinti Mike'ą Jamesą rūpintis ne tik taškų generavimu, bet ir kūryba komandos draugams. Iš savanaudžio, kurios neretai skandindavo savo lengvabūdiškais metimais iš aštuonių metrų svarbiausiomis rungtynių minutėmis, amerikietis tapo bene geriausiu kūrėju Eurolygoje. Visada keliančiu grėsmę krepšiui, bet tuo pačiu orientuotu į kūrybą kitiems.
„Olympiacos“ likimas šioje serijoje iš esmės gali priklausyti nuo to, kaip jiems pavyks apriboti M.Jamesą. Tam jie turi Th.Walkupą, tačiau buvęs žalgirietis nesijaučia patogiai prieš labai atletiškus gynėjus, pasižyminčius staigiu pirmuoju žingsniu. Tai pasimatė ir tame kovo 23-osios susitikime, kai M.Jamesas sumetė 25 taškus, o jo „Olympiacos“ gretose nesustabdė niekas. Tame mače „AS Monaco“ dar ir demonstravo gerą gynybą, kam ši komanda tikrai turi pakankamai atletiškumo ir talento.
A.Diallo jau dabar yra vienas geriausiai besiginančių savo pozicijoje Eurolygoje, krepšį puikiai saugantis D.Hallas pastebimai pagerino žaidimo skaitymo ir judėjimo pikenroluose įgūdžius, Parisas Lee yra vienas agresyviausių kamuolio spaudėjų turnyre, o Willas Thomasas yra atletiškesnė Pauliaus Jankūno versija. Labai protingas ir tuo pačiu fiziškas krepšininkas, kuris savo žaidimo skaitymu klijuoja komandos draugų žaidimo gijas puolime, o gynyboje visada labai patikimas. Labai svarbi bus šio amerikiečio gynyba prieš rezultatyviausią „Olympiacos“ krepšininką Aleksandrą Vezenkovą, kuris fiksuoja 13,8 taško vidurkį šiame sezone.
Šalia M.Jameso, D.Bacono ir D.Motiejūno „AS Monaco“ turi tuos kietakakčius darbininkus, kurie yra būtinas visų laiminčių komandų atributas.
OLY pusėje yra talentas žaisti pikenrolus. K.Sloukas yra nuostabus kūrėjas su puikiu metimu iš vidutinio nuotolio ir bet kada gali iššauti keliais tritaškiais, jei varžovai kerta užtvaras pro apačią. T.Dorsey labai pavojingas tiek iš distancijos, tiek vidutiniame nuotolyje, o Th.Walkupas patikimai valdo žaidimą. Galima prognozuoti, kad „Olympiacos“ mėgins pikenrolais atakuoti D.Motiejūną ir taip jį eliminuoti iš rungtynių. Lietuvio minutės šioje serijoje stipriai priklausys nuo jo gynybos „du prieš du“.
Abi komandos šį sezoną viršijo lūkesčius, o patekimas į finalinį ketvertą joms būtų didžiulis laimėjimas. Tiesa, „Olympiacos“ pusėje yra patirtis ir disciplina, kas gali būti itin svarbu ilgoje ir įtemptoje serijoje.
Savo ruožtu, „AS Monaco“ turi daugiau individualaus talento, kuris gali spręsti problemas žaidimu vienas prieš vieną lemiamais momentais. Jei M.Jamesas ir D.Baconas bus maksimaliai motyvuoti, juos stabdyti bus labai sudėtinga. Nėra paslaptis, kad svarbiausiomis atkarpomis Eurolygoje, kai komandos įprastai keičiasi ginamaisiais, nugalėtoją dažnai nulemia individualus meistriškumas perimetre, kurio „AS Monaco“, iš pažiūros, turi daugiau.
Serijos prognozė: serijoje, kur susiduria dvi skirtingo braižo komandos, triumfuos individualus meistriškumas perimetre, tačiau su sąlyga, kad „AS Monaco“ pavyks išsivežti iš Pirėjaus vieną pergalę. Tokiu atveju serija sugrįš į Graikiją lemiamam mačui, kuriame M.Jamesas ir D.Baconas sukurs didžiausią šio sezono siurprizą Eurolygoje.
Prognozuojamas serijos rezultatas: 3:2 „AS Monaco“ naudai
Nunnally
Madrido „Real“ (4) – Tel Avivo „Maccabi“ (5)
Jei Eurolygos atkrintamosios prasidėtų žiemą ir Tel Avivo „Maccabi“ tada būtų Madrido „Real“ varžovu, serijos nugalėtojas būtų aiškus dar prieš išmetant ginčo kamuolį. Tada karališkasis klubas demonstravo geriausią gynybą turnyre, skynė pergalę po pergalės ir atrodė kaip vienas pagrindinių pretendentų į titulą. „Maccabi“, panašiai, kaip ir „AS Monaco“, atrodė kaip individualistų kratinys, kuris žaidžia be disciplinos ir laimi tik emocijomis bei pasiteisinusiomis avantiūromis. Tada „Maccabi“ išgyveno aštuonių pralaimėjimų Eurolygoje seriją.
Tačiau šiandien yra balandžio 20-oji ir per tuos beveik keturis mėnesius nuo gruodžio 29 dienos, kai „Maccabi“ pralaimėjo aštuntą mačą paeiliui „AS Monaco“, daug kas pasikeitė. „Maccabi“ į šią seriją ateina laimėjusi 11 iš 12 pastarųjų rungtynių Eurolygoje ir Izraelio pirmenybėse, o stipriausiame Senojo žemyno turnyre nepralaimėjusi nuo kovo 10 dienos. „Real“, atvirkščiai, pralaimėjo 8 iš 10 pastarųjų mačų Eurolygoje ir Ispanijoje ir tik pergalė 90:65 prieš Mindaugo Kačino Lugo „Breogan“, kuri vertėsi be traumą patyrusio savo lyderio Džanano Musos, galėjo įpūsti kažkiek optimizmo, kad serija jiems gali pasibaigti laimingai.
Dabar apie „Real“ dažniau galima išgirsti kaip apie klubą, krečiamą vidinių nesutarimų, nei kaip apie komandą, kuri laimi rungtynes. Prieš mačą Atėnuose Thomasas Heurtelis, Trey'us Thompkinsas ir Guerschonas Yabusele linksminasi iki paryčių, pirmieji du šalinami iš komandos, tačiau po savaitės į ją grąžinami, o prieš pat atkrintamųjų seriją iš rikiuotės iškrenta vienas iš dviejų žmonių, ant kurių laikėsi „Real“ žaidimas pastaruoju metu. Koronavirusu susirgo Gabrielis Deckas ir bent jau pirmosiose dvikovose Madride argentiniečio aikštelėje nebus.
„Real“ vasarą susipirko grėsmingai atrodžiusią sudėtį su geriausia vidurio puolėjų grandimi Eurolygoje, Vilerbano ASVEL atsiskleidusiu G.Yabusele ketvirtoje pozicijoje ir dvidešimt šešiais lengvaisiais kraštais, kurie dalinasi tas 40 minučių trečioje pozicijoje. Buvo tikima, kad gynėjų grandyje komandą į priekį, kaip ir seniau, ves 34-erių Sergio Llullas, o Th.Heurtelis ir Nigelas Williamsas-Gossas sėkmingai kurs progas kitiems pikenrolais.
Realybėje gavosi taip, kad „Real“ nuo pat sezono pradžios jautė stiprias konvulsijas puolime. Žaidė krepšinį, kuris visiškai nepriminė Pablo Laso propaguojamo ispaniškojo „bėk ir mesk“ stiliaus, o greičiau kančios žaidimą baudos aikštelės prieigose, kur bandė išnaudoti savo jėgos ir ūgio persvarą su Walteriu Tavaresu, Vincentu Poirier ir G.Yabusele. „Real“ įprastai rinko apie 70 taškų, tačiau varžovams leisdavo įmesti dar mažiau ir dėl to laimėdavo. Toks krepšinis ateities tiesiog neturėjo.
Tuo tarpu „Maccabi“, atvirkščiai, išsilaisvino iš griežtų Ioannio Sfairopoulo rėmų, išsiaiškino, kas yra lyderiai, o kas pagalbininkai, ir pradėjo žaisti tokį krepšinį, kokį labiausiai mėgsta – kažkiek vėjavaikišką, tačiau labai tinkamą tokiems žaidėjams kaip Scottie Wilbekinas, Jamesas Nunnally ar Jaylenas Reynoldsas. Jiems nereikia sudėtingų schemų. Jie nori viską spręsti agresyvumu, greičiu ir pasitikėjimu savo jėgomis. Toks „Maccabi“, koks pabaigė sezoną, buvo sunkiai stabdoma jėga visiems. Tai greičiausia komanda Eurolygoje, kuri turi pakankamai atletiškumo ir individualaus talento spręsti problemas po vieną.
Abejos „Real“ ir „Maccabi“ akistatos sezone buvo labai atkaklios ir sprendėsi paskutiniais metimais. Pirmąją po G.Yabuseles pergalingo šūvio namuose laimėjo „Real“ (72:70), o antroje „Maccabi“ išsigelbėjo paskutines tris minutes laimėjusi 7:0. Įtampos momente „Real“ ir vėl užgeso. Nepadėjo nė sėkmingai žaidę Th.Heurtelis ir G.Deckas, kurių bent jau serijos pradžioje veikiausiai nebus.
„Maccabi“ neturi kuo stabdyti „Real“ puolimo lyderio G.Yabusele, kuris abejuose mačuose buvo ryškiausias Madrido ekipoje, surinkęs 14 iš 15 taškų. Tačiau Tel Avivo komanda turi aiškų pranašumą perimetro linijoje, kur yra ne tik sezono eigoje užsikūrę ir gerą sportinę formą įgiję S.Wilbekinas bei J.Nunnally, bet ir Eurolygoje sėkmingai pritapęs Keenanas Evansas. Savotiškas S.Wilbekino ginklanešys, kuris labiau rūpinasi gynyba ir žaidimo organizavimu, tačiau taip pat gali pririnkti taškų, ką sėkmingai įrodė pastarajame mače Tel Avive, kai į „Real“ krepšį sumetė 19. Jis turėtų tapti šios serijos X faktoriumi.
Vis tik serijos likimą nuspręs ne taktiniai dalykai, o psichologiniai. „Real“ atrodo subyrėjusi galvose, žaidėjai nebetiki P.Laso, kuris šią komandą vis dar treniruoja tik dėl to, nes ją treniravo pastaruosius dešimt metų, o susitelkimas ir kardinalus pokytis žaidime sunkiai tikėtinas.
Daug kas skuba brėžti analogiją su praėjusiu sezonu, kai „Real“ ketvirtfinalyje netikėtai vos neeliminavo būsimų čempionų Stambulo „Anadolu Efes“, tačiau pamirštama, kad aplinkybės buvo kitos. „Real“ susitelkė, nes daugybė žaidėjų patyrė traumas, ir tie, kurie įprastai vaidindavo antraplanį vaidmenį, gavo galimybę įrodyti savo sugebėjimus. Usmanas Garuba, kuris toje serijoje tapo raktiniu „Real“ žaidėju gynyboje, buvo labai motyvuotas pasirodyti NBA klubams, o prieš prasidedant tai serijai Madrido komanda spėjo savo gynyba sulaužyti Pirėjo „Olympiacos“ ir Stambulo „Fenerbahče“.
Dabar psichologinis fonas visai kitoks. „Real“ neteko G.Decko, tačiau ją krečia vidinės problemos, o krepšininkai yra praradę tikėjimą treneriu. Tai aplinkybės, kurios neskaldė komandos praėjusiame sezone. Tai aplinkybės, dėl kurių stebuklingo susitelkimo tikėtis yra naivu.
Serijos prognozė: „Real“ mes kovą serijos pradžioje Madride, tačiau „Maccabi“ laimės vienerias rungtynes ir seriją uždarys Tel Avive. Užsikūrusi ir maksimaliai motyvuota autsaideriu statusu bei galimybe grįžti į stipriausiųjų ketvertą po aštuonerių metų pertraukos.
Prognozuojamas serijos rezultatas: 3:1 „Maccabi“ naudai
Norėdami komentuoti prisijunkite.