Keista turbūt prasčiausio NBA žaidėjo gyvenimo istorija
(21)
Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) gerbėjai rinkdami geriausią visų laikų žaidėją apsiriboja keliomis pavardėmis – Michaelas Jordanas, LeBronas Jamesas, Wiltas Chamberlainas ar kitas savo laiku dominavęs krepšininkas. Tuo tarpu prasčiausio žaidėjo sąvoka yra gerokai platesnė, nes vien patekti į NBA jau yra milžiniškas pasiekimas.
Netrūksta ir tokių žaidėjų, kurių karjeros NBA truko itin trumpai. Pavyzdžiui, amerikietis JamesOnas Curry ant NBA parketo yra pasirodęs vos keturioms sekundėms (2010-aisiais, vilkėdamas Los Andželo „Clippers“ marškinėlius). Ši istorija yra ne apie jį.
Tarp visų žaidėjų, kurių karjera nesusiklostė, ženkliai išsiskiria Gary Suiteris. Statistiškai jo karjera buvo tokia trumpa ir neįsimintina, kad net nuotraukų iš jos likę vos keletas. Vis dėlto į lygos gerbėjų atmintį šis aukštaūgis įsirėžė keistomis istorijomis, kurių daug spėjo prikaupti per vienintelį savo sezoną NBA.
G.Suiterio karjera universitete susiklostė solidžiai. 206 cm ūgio vidurio puolėjas tada dar išsiskyrė fiziniais duomenimis ir atstovavo Midwesterno Valstijos universiteto „Mustangs“ ekipai. „Mustangs“ nepriklausė solidžioms koledžų komandoms, o tai leido G.Suiteriui dominuoti. Paskutiniajame savo sezone jis rinko 22,3 taško ir 13,8 atkovoto kamuolio, nors atakavo aukštaūgiui prastu 46 procentų taiklumu. Be to, jis pasižymėjo įspūdingu keturių pražangų vidurkiu ir kas trečio mačo nebaigdavo dėl išnaudoto šių limito.
Jau universitete išryškėjo ir kiti prasti jo įpročiai. Aukštaūgis turėjo pomėgį gyventi už dyką – nesumokėjęs bėgdavo ir restoranų ar degalinių, vagiliaudavo parduotuvėse, niekada negrąžindavo skolų ar pralaimėtų pinigų.
Prastas „Mustangs“ ekipos lygis (pertvarkius NCAA sistemą jie atsidūrė antrajame divizione) nepatraukė NBA klubų dėmesio, todėl 1969-ųjų naujokų biržoje G.Suiteris savo pavardės neišgirdo. Vis dėlto tai nesustabdė jo nuo tikslo siekimo.
Aukštaūgio laimei, 1970-aisiais lyga plėtėsi, priimdama Klivlando „Cavaliers“, Bafalo „Braves“ ir Portlando „Trail Blazers“ ekipas. „Cavaliers“ net tarp naujųjų komandų išsiskyrė tuo, kad visiškai nežinojo, ką daro. Laikais prieš internetą skautų siuntinėjimas ar vaizdo įrašų analizė dar tik vystėsi, o ir ieškant statistikos tekdavo pasivarginti. Klivlando klubas viską perkėlė į kitą lygį – žaidėjų ieškojo net pagal NBA lipdukus, gaunamus su kramtoma guma (tikra istorija). Taip savo šanso sulaukė ir G.Suiteris, pats telefonu įsiprašęs į komandos peržiūrą.
1970-ųjų „Cavaliers“ (G.Suiteris – šeštas antroje eilėje)
Vien jo atvykimas į Klivlandą buvo apipintas kuriozais. Oro uoste jį pasitikti turėjęs „Cavaliers“ trenerio asistentas Ronas Culpas krepšininko nesulaukė, o pasileidęs jo ieškoti rado bemiegantį lėktuvo gale. Jau antrosiose draugiškose rungtynėse tuomet 25-erių G.Suiteris taip pat nepasirodė – jis pramiegojo žadintuvą, o beskubėdamas į rungtynes taip trinktelėjo galva į durų staktą, kad prarado sąmonę ir tik vėliau buvo rastas savo kambaryje.
Vėliau paaiškėjo, kad tokie incidentai nėra išimtis iš taisyklės. G.Suiteris per savo karjerą NBA net keletą kartų sugebėjo užsitrenkti rūbinėje ar lėktuvo tualete, nuolat visur vėluodavo, įsėsdavo ne į tą autobusą ar tiesiog pasimesdavo. Netrukus į rungtynes jis ėmė skraidyti atskirai nuo komandos ir, savaime aišku, draugų ekipoje neturėjo. Buvimas su juo net tapo bausme – „Cavaliers“ strategas Billas Fitchas išvykose daugiausiai suklydusį žaidėją apgyvendindavo viename kambaryje su G.Suiteriu.
Nenuostabu, kad sezoną „Cavaliers“ pradėjo tragiškai – per 36 pirmuosius mačus iškovojo vos dvi pergales, o komandos keistuolis taip pat nežibėjo. Savo žaidimo laiku nepatenkintas aukštaūgis net rungtynių metu siūlė save kitoms komandoms, o laisvalaikiu skambinėjo Klivlando ekipos vadovams, keitė balsus apsimetinėdamas gerbėjais ir reikalavo daugiau minučių sau pačiam.
Triukui nesuveikus, paskutinį šansą G.Suiteriui suteikė kitų žaidėjų traumos. Iškritus visai aukštaūgių grandžiai, „Cavaliers“ trenerių štabui neliko nieko kito, kaip tik įtraukti „centrą“ į starto penketą. Vis dėlto prieš rungtynes vykusioje treniruotėje G.Suiteris vėl nepasirodė. To priežastis – arenoje įsikūrusiame kioskelyje pirkti dešrainiai ir alus. Netrukus po šio incidento atletas buvo atleistas.
Vėliau paaiškėjo, kad tai net nebuvo pirmas kartas, kai „Cavaliers“ bandė jo atsikratyti. G.Suiteris ne sykį tiesiog atsisakė palikti komandą, o kito kelio nebeįžvelgė tik po to, kai komandos strategas B.Fitchas nustūmė jį nuo laiptų. Komanda jį išmetė, nors po to ir liko su vos vienuolika žaidėjų. Šiam išvykus „Cavaliers“ žaidimas net pagerėjo ir sezonas buvo užbaigtas su 15 pergalių ir 67 pralaimėjimais.
Fitchas
Krepšininko sėkmės sporte ieškojimas tuo nenutrūko, tačiau užuot dirbęs treniruotėse, aukštaūgis rezgė schemas prasimušimui į bet kurią kitą komandą. Jis dalyvavo šimtuose peržiūrų ir išbandė save visose profesionaliose komandose, kokias tik žinojo, kai kuriose ir po keleto kartų. Vis dėlto daugiau šansų NBA jis nesulaukė.
Tai neturėtų stebinti, nes G.Suiteris visada atrodė labiau susitelkęs į pinigus nei į patį žaidimą. Daug apie tai pasako ir kitos jo aferos – besiknaisiojimas po komandos draugų lagaminus, prostitutės nusamdymas vaidinti žmoną, kad gautų didesnį algalapį ar netikros laidotuvės, kad galėtų laidojimo namų telefonu nemokamai ieškoti darbo.
Jo karjera NBA baigėsi sužaidus 30 rungtynių, jose išbėgant vidutiniškai penkioms minutėms, renkant 1,4 taško (35 procentai dvitaškių, 44 procentai baudų metimų) ir 1,4 atkovoto kamuolio. Nors ir siautėjo universitete, NBA jis buvo vertinamas kaip nevėkšla, nerangus žmogus ne tik gyvenime, bet ir krepšinio aikštelėje.
G.Suiterio gyvenimas baigėsi liūdna nata, kai jį pagaliau pavijo sukauptos nuodėmės. 1982-aisiais siekdamas atgauti 275 Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių skolą, jį surado bendravardis Gary Hoxsie. Vyrai įsivėlė į konfliktą, kuris užbaigė jų abiejų gyvenimus – G.Suiteris buvo nušautas sulaukęs vos 37-erių, o G.Hoxsie sėdo į kalėjimą iki gyvos galvos.
Dabar jau nėra galimybės sužinoti, ar G.Suiteriui išties rūpėjo pėdsako palikimas NBA, ar tai jis tiesiog matė kaip dar vieną galimybę lengvai pasipelnyti. Net jei jo motyvai ir reputacija buvo prasti, aukštaūgį vis tiek galima pagirti už užsispyrimą siekiant savo tikslų. NBA per 50 metų gerokai pasikeitė ir galima neabejoti, kad kito tokio žmogaus lyga jau nematys.
Norėdami komentuoti prisijunkite.