Kandidatai legionieriai: karjeros sezoną sužaidęs G.Orelikas nebyliai prašosi „Žalgirio“ dėmesio
(35)
Dainiui Adomaičiui paskelbus Lietuvos vyrų rinktinės išplėstinį kandidatų sąrašą, portalas Krepsinis.net pradeda rubriką „Kandidatai legionieriai“, kurioje apžvelgsime Europoje šį sezoną rungtyniavusių lietuvių vaidmenį bei pasirodymą jų komandose.
Rubriką tęsiame pažintimi su įspūdingą sezoną Bandirmos „Banvit“ komandoje sužaidusiu Gediminu Oreliku.
***
Blankokas 2015–2016 metų sezonas Vilniaus „Lietuvos ryte“ Gediminui Orelikui buvo trumpas stabtelėjimas jo nuolat progresuojančioje karjeroje. Šis sezonas Turkijoje 27 metų 200 cm ūgio puolėjui buvo toks, po kurio galima pradėti kalbėti apie šiauliečio perspektyvas aukštesniame lygyje.
Praėjusią vasarą ilgokai užsitęsusios naujo klubo paieškos davė vaisių. G.Orelikas pasirašė vienerių metų sutartį su Turkijos pirmenybėse rungtyniaujančia Bandirmos „Banvit“ ir tapo vienu šios komandos lyderių.
Slovėno Saša Filipovskio treniruojamoje ekipoje lietuviui buvo numatytas labai svarbus vaidmuo. Jis užėmė sunkiojo krašto puolėjo poziciją, kurioje rimtų konkurentų dėl minučių neturėjo. Buvo rungtynių, kai G.Orelikas aikštelėje praleido visas 40 žaidimo minučių.
Sezoną Turkijos pirmenybėse „Banvit“ pradėjo stipriu pareiškimu – laimėtos pirmosios septynerios rungtynės. G.Orelikas iškart ėmė rungtyniauti po daugiau nei 30 minučių, o dvikovoje su Bursos „Tofaš“ ant suolelio neprisėdo visas 45 minutes, įskaitant ir pratęsimą.
Puolėjas tapo antru daugiausiai minučių aikštėje praleidžiančiu (po 31 min.) ir antru rezultatyviausiu (15,1 tšk.) „Banvit“ žaidėju. Be to, jis buvo išrinktas į antrąjį simbolinį Čempionų lygos penketuką.
Sezonas sėkmingai klostėsi ne tik G.Orelikui. „Banvit“ reguliarųjį sezoną Turkijoje baigė penktoje vietoje, o Čempionų lygoje pasiekė finalą.
Ryškia Turkijos čempionato, kuris, kaip žinia, yra vienas pajėgiausių Europoje, asmenybe tapęs G.Orelikas sezono eigoje atsidūrė intriguojančių gandų epicentre. Krepšininku domėjosi Eurolygos čempionė Stambulo „Fenerbahce“. Tokios kalbos – geriausias G.Oreliko sėkmingo žaidimo „Banvit“ komandoje įrodymas. Be to, lyg patvirtindamas savo vertę, sausio pabaigoje jis į Željko Obradovičiaus ekipos krepšį sumetė 29 taškus.
Tik pasirodymas ketvirtfinalio serijoje su Stambulo „Daruššafaka“, kai G.Orelikas per 58 minutes pataikė vos 1 tritaškį iš 13 ir rinko vos po 7 taškus, kiek aptemdė visą bendrą sezono įspūdį. Tai nebuvo pirmas kartas, kai šiaulietis strigo lemiamų kovų metu.
Tas pats nutiko ir 2015 m. Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) finalo serijos pradžioje, kai per pirmus tris mačus su Kauno „Žalgiriu“ G.Orelikas pataikė 1 iš 7 tritaškių ir surinko tik 12 taškų. Panaši istorija kartojosi ir Čempionų lygos finale, kai dvikovoje su Tenerifės „Iberostar“ jis realizavo vos 1 tolimą metimą iš 9.
Nepaisant to, G.Orelikas yra žaidėjas, kuris tikrai vertas diskusijų apie jo galimybes prasibrauti į galutinį Lietuvos vyrų rinktinės dvyliktuką bei ateitį aukštesniame lygyje. Jis puikiai išnaudojo idealias sąlygas atsiskleisti.
Orelikas
Madingas „ketvirtasis“ numeris
Po to, kai 2015–2016 m. sezoną G.Orelikas pabaigė žaisdamas lengvuoju krašto puolėju Tomo Pačėso vadovaujamame „Lietuvos ryte“, į Turkiją jis išvyko žinodamas, kad galės atsiskleisti ten, kuri turi didžiausią potencialą.
Taip ir nutiko. Jau nuo pirmųjų rungtynių „Banvit“ gretose G.Orelikas užėmė sunkiojo krašto puolėjo poziciją, kuri, kaip parodė sezonas, jam yra kur kas parankesnė. Be to, sekant pastarąsias krepšinio madas, šioje pozicijoje puolėjas turi kur kas daugiau potencialo atsiskleisti.
G.Orelikas tapo dabar labai madingu universaliu metiku „ketvirtuoju“ numeriu, kuris išplečia aikštelę ir automatiškai sukuria kur kas daugiau erdvės žaidimui „du prieš du“.
„Banvit“ žaidimo vadeles savo rankose laikė labai stiprus individualiai amerikietis Jordanas Theodore'as, kuris sudarė sunkiai sulaikomą „pirmojo ir penktojo“ numerių tandemą su slovėnu Gašperu Vidmaru.
Jų „pikenrolas“ iš esmės buvo varomoji „Banvit“ jėga. Labai staigus ir puikiai kamuolį aukštaūgiui įvedantis įžaidėjas ir labai staigiai į baudos aikštelę kertantis „centras“. Sąranga, kurią suskaldyti be pagalbos veiksmų – labai sudėtinga.
Tam, kad jų dviejų „pikenrolas“ būtų dar sunkiau sulaikomas, svarbų vaidmenį atliko ir G.Orelikas. Dėl savo gebėjimų atakuoti iš toli jis ištraukdavo iš baudos aikštelės savo tiesioginį oponentą, kuris negalėdavo padėti prieš J.Theodore'o ir G.Vidmaro „pikenrolą“ besiginantiems komandos draugams.
Lietuvis būdavo tas žmogus, kurio komandos draugai bene dažniausiai ieškodavo laisvo prie tritaškio linijos. Tam priežastis buvo aiški – tritaškius G.Orelikas Turkijos pirmenybėse realizavo 42 proc. tikslumu, o Čempionų lygoje – 41 proc.
Tokiomis situacijomis, kai varžovai dėl gynybinių susitarimų atsitraukdavo į baudos aikštelę, G.Orelikas ir sumesdavo liūto dalį savo tritaškių. Tačiau tikrai ne visus. Nors „Banvit“ puolimas sukosi apie minėtų dviejų žaidėjų „pikenrolą“, G.Orelikas taip pat turėjo keletą derinių, kuriuose jam būdavo kuriama laisvė atakuoti iš toli.
Dar viena tipinė situacija: gynėjas su G.Oreliku žaidžia „du prieš du“, o šis „popina“. Į tai oponentai reaguoja susikeisdami ginamaisiais. Būtent tada atsiskleidžia dar vienas šiauliečio privalumas – gebėjimas žaisti nugara į krepšį. Būtent taip jis neretai atakuodavo po susikeitimo prieš jį atsidūrusius smulkesnius lengvuosius kraštus arba gynėjus.
Savo karjeros etapo „Lietuvos ryte“ metu G.Orelikas susilaukdavo daug kritikos dėl gynybinių sugebėjimų bei kovos dėl atšokusių kamuolių. Sezonas Turkijoje parodė, kad pagal šiuos žaidimo komponentus puolėjas padarė pažangą.
Pirmiausia, kalbant apie gynybą, svarbu suprasti, jog sunkiojo krašto puolėjo pozicija pastebimai sumenkina G.Oreliko trūkumus, nes jam rečiau tenka gintis perimetre arba prieš staigesnius oponentus.
Kai G.Orelikas žaidžia „ketvirtuoju“ numeriu, varžovai nebegali jo atakuoti užtvaromis, kuriose jis linkęs strigti arba vienas prieš vieną situacijose prie tritaškio linijos. Net jeigu jam tenka susidurti su sunkiaisiais kraštais, kurie gerai veržiasi, dažniausiai jis nenusileidžia jiems greičio savybėms, skirtingai nei lengviesiems puolėjams.
Kaip sunkusis kraštas, G.Orelikas gali padoriai gintis vienas prieš vieną tiek arti krepšio, tiek ir prie tritaškio linijos. Tai universalumas, kuriuo pasigirti gali toli gražu ne kiekvienas. Ir tai yra viena priežasčių, kodėl šeštoje geriausiai Turkijoje besigynusioje ekipoje lietuvis aikštelėje praleisdavo tiek minučių.
Vienose geriausių sezono rungtynių su Monako „AS Monaco“ ekipa G.Orelikui teko prižiūrėti individualiai labai pajėgų Niką Canerį-Medley. Jis ne tik neblogai tvarkėsi su vienu varžovų lyderių, tačiau kitoje aikštės pusėje rado jėgų surinkti 25 taškus.
Tose rungtynėse G.Orelikas taip pat atkovojo 5 kamuolius, kas yra kiek daugiau nei jo sezono vidurkis Čempionų lygoje (4,2 atk. kam.) ir beveik identiška vidurkiui Turkijos pirmenybėse (5,1 atk. kam.). Pagal atkovotų kamuolių vidurkį jis neturėjo lygių komandoje.
Būtent kova dėl atšokusių kamuolių yra bene ryškiausias puolėjo žingsnis į priekį, tobulinant savo žaidimą. G.Orelikas ėmė kur kas didesnį dėmesį siekdamas atsiverti savo tiesioginius oponentus nei anksčiau, kai dažnai pirmiausia koncentruodavosi į nuo lanko atšokusį kamuolį, o ne link krepšio besibraunantį savo žmogų.
Orelikas
Ateitis – Eurolyga
Galima baksnoti pirštu į G.Oreliko pasirodymą ketvirtfinalyje su „Daruššafaka“ ar slogų sezoną „Lietuvos ryte“, tačiau nepripažinti, jog toks sezonas vienoje iš geriausių Turkijos komandų gali atverti puolėjui duris į aukštesnį lygį būtų neteisinga.
G.Orelikas artimiausius pora metų žais geriausią krepšinį karjeroje. Pagaliau išryškėjo jo pozicija, stipriausios savybės, sukaupta pakankamai patirties, o kūno branda – aukščiausiame taške.
Šiaulietis rado savo nišą moderniame krepšinyje, kuriame sunkieji krašto puolėjai aikštelėje daro viską: atakuoja iš toli, žaidžia nugara į krepšį, veržiasi, bėga, ginasi perimetre ir baudos aikštelėje. Šiose žaidimo kategorijose G.Orelikas turi ką pasiūlyti ir Eurolygos klubams.
Galbūt kelių centimetrų deficitas ir menkos atletinės savybės G.Orelikui niekada neleis tapti svarbiu Eurolygos komandos žaidėju, tačiau tik ne žmogumi su konkrečiomis užduotimis.
Kauno „Žalgiris“ šį sezoną Eurolygoje tam tikrose situacijose išnaudodavo Brocko Motumo elitinį taiklumą, greitį ir gebėjimus atakuoti vadinamuosius „closeoutus“, kai jo tiesioginis oponentas sugrįždavo iš pagalbos baudos aikštelėje.
Panašius dalykus gali pasiūlyti ir G.Orelikas, kuris galbūt nėra toks staigus prasiveržimuose iš vietos, tačiau yra pavojingesnis žaidimu nugara į krepšį bei atsparesnis kontaktui.
Labai realu, kad „Žalgiris“ vasarą atsisveikins su atsiskleidusiu australu. G.Orelikas yra žmogus, kuris būtų vertas dėmesio, jei taip nutiktų.
Lietuvos rinktinėje jis bus toks vienintelis „ketvirtasis“ numeris, labai tinkamas žaidimui mažesniais penketais. Jei Paulius Jankūnas, Domantas Sabonis ir Donatas Motiejūnas yra pavojingesni arčiau krepšio, tai G.Orelikas yra sunkusis kraštas, kurį galima išnaudoti kaip snaiperį.
Jis atvers daugiau erdvių baudos aikštelėje, vien lūkuriuodamas prie tritaškio linijos. Tai, žinoma, didžiulė prabanga, kai aikštelėje turi tokį dominuojantį „centrą“ kaip Joną Valančiūną.
Bus įdomu pamatyti, kaip G.Oreliko stipriąsias savybes išnaudos Dainius Adomaitis. Bet kokiu atveju, ateinanti vasara šiauliečiui bus labai svarbi ir, tikėtina, pozityvi.
Norėdami komentuoti prisijunkite.