Kai adrenalinas užpildo visą kūną

Kaip jau esu minėjęs anksčiau, šiame blog’e noriu pasidalinti su jumis mintimis kaip krepšininkas, o ne vien kaip stebėtojas iš šalies. Šį kartą pabandysiu apibūdinti, ką man reiškia efektingiausias krepšinio elementas – dėjimas iš viršaus. Manau, kad apie tai šį bei tą išmanau :).

Dėjimas į krepšį man asmeniškai yra pats mėgstamiausias krepšinio elementas. Debiutuojant šį sezoną Klaipėdoje prieš „Neptūną“ pavyko įdėti 6 ar 7 kartus. Ir nors tai tie patys du taškai, psichologiškai tai reiškia kur kas daugiau. Tiek žaidėjui, tiek komandai, tiek ir žiūrovams. Efektingas dėjimas tarsi suteikia papildomų jėgų, motyvacijos. Lyg iš niekur atsiranda energijos, kurios, rodos, jau nebebuvo.

Dievas man nepagailėjo nei ūgio, nei stiprių kojų. Todėl palyginus anksti pradėjau dėti į krepšį. Pirmą kartą atlikau sėkmingą dėjimą būdamas keturiolikos. Na o kol tai pakartojau per varžybas teko palaukti beveik metus. Žaidėme prieš akivaizdžiai silpnesnę komandą, todėl turėjau daug progų. Jei neklystu, pavyko trečiu bandymu. Ta diena buvo viena laimingiausių mano gyvenime. Pradėjus treniruotis Kauno „Žalgirio” dublerių komandoje treneris Rimantas Grigas iš karto pastebėjo mano įgimtas šuolio savybes. Menkiausiai progai pasitaikius liepdavo dėti is viršaus.

Kiekvienoje treniruotėje atlikdavau po šimtą ir daugiau dėjimų. Po treniruočių treneris Kazimieras Petkevičius padėdavo gerinti koordinaciją. Darydavau įvairiausius pratimus. Tuomet jie atrodė labai juokingi ir keisti, tačiau dabar turiu pripažinti, kad visa tai davė savo vaisių. Laikui bėgant atlikti dėjimus darėsi vis lengviau. Beje, vis dažniau pavykdavo įdėti su pasipriešinimu, o tai yra dvigubas malonumas. Ypač prieš aukštesnį varžovą. Taip susiformavo mano žaidimo stilius. Dauguma taškų surenku baudos aikštelėje ir jos prieigose. Felipe Reyesas ir Marko Miličius, mano manymu, yra ryškiausi šio stiliaus žaidėjai Europoje. Žinoma, tai nereiškia, jog nesistengiu tobulinti tolimo metimo. Šiais laikais tritaškiai metimai yra didelis pliusas kiekvienam priekinės linijos žaidėjui.

Daug kartų pačiam yra tekę įdėti taip, jog adrenalinas užpildo visą kūną. Tačiau labiausiai įsiminė praėjusią vasarą Europos jaunimo čempionate pavykęs dėjimas per dabartinį „Fenerbahce Ulker“ puolėją Oguzą Savasą. Na o geriausias visų laikų „dėjikas“, mano nuomone, yra Juliusas Ervingas. Kas domisi krepšiniu, puikiai žino jo firminius dėjimus, jo šuolį, jo sugebėjimą viena ranka valdyti kamuolį pašokus.

Geras šuolis taip pat yra svarbus atliekant dar vieną daugumai patinkantį efektingą krepšinio elementą - bloką. Norint blokuoti daug metimų, nebūtinai reikia būti milžinu. Puikus to pavyzdys - mano komandos draugas Gintaras Leonavičius. Būdamas 1,93 cm ūgio jis šiuo metu yra aiškus LKL lyderis pagal blokuotus metimus! Labai svarbus dalykas blokuojant metimus yra gera nuojauta. Pasitikint vien tik savo šuoliu daug metimų nenublokuosi. Patyrę varžovai tai greitai perpras ir pradės išnaudoti savo naudai, atlikdami daugiau klaidinančių judesių. Tuo pačiam ne kartą teko tuo įsitikinti.

Blog’as rengiamas bendradarbiaujant su A.Sabonio krepšinio agentūra - www.ska.lt