Ką sako skaičiai, arba devynių „Žalgirio“ pergalių serija statistikos grafose

2011 metų gegužės 9-oji – diena, kai Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas paskutinį kartą Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) džiaugėsi pergale prieš Kauno „Žalgirį“. Tai buvo antrosios LKL finalo superserijos rungtynės, po kurių vilniečiai išlygino rezultatą 1:1. Tačiau nuo to karto „Lietuvos rytas“ jau dvejus metus nežino, ką reiškia laimėti prieš „Žalgirį“ vietiniame fronte. 

Dažnai sakoma, kad apie rungtynes negalima spręsti tik iš statistikos. Tačiau portalas Krepsinis.net į šią gan įspūdingą kauniečių pergalių seriją pabandė pažiūrėti būtent per tarpusavio rungtynių skaičių prizmę.

Paskaičiavimai sudaryti iš pastarųjų devynių žalgiriečių laimėtų rungtynių prieš „Lietuvos rytą“ LKL čempionate.

Rezultatyvumas. „Žalgiris“ į vilniečių krepšį įmesdavo vidutiniškai 83,7 taško, kai „Lietuvos ryto“ rezultatyvumo vidurkis siekė 72,8 taško. Septyniais atvejais iš devynių „Žalgiris“ įmesdavo bent 82 taškus, tris sykius permetė 90 taškų. „Lietuvos rytas“ 80 taškų ribą peržengė tik du kartus.

Laimi užtikrintai. Kauno klubas prieš principinį varžovą iš sostinės laimėdavo vidutiniškai 10,9 taško skirtumu. Mažiausia persvara „Žalgiris“ laimėjo 2011 metų birželio 12 d. (70:67). Didžiausiu – po savaitės (2011 m. birželio 19 d.), kai dar Kauno sporto halėje „Lietuvos rytą“ sutriuškino 26 taškais (95:69) ir iškovojo LKL čempionų titulą. Kiekvienos Lietuvos superklubų varžytuvės būna labai atkaklios ir nervingos, tačiau emocijomis nesiremianti statistika pagrindžia pergalių užtikrintumą.

Gera pradžia – pusė darbo. Šešiais atvejais iš devynių žalgiriečiai šventė pergalę laimėdami pirmąjį kėlinį. Be to, „Lietuvos rytas“ tragiškai žaidžia antrąsias rungtynių dalis – septynis sykius žalgiriečiai po pertraukos būdavo rezultatyvesni. Po dviejų kėlinių „Žalgiriui“ „Lietuvos rytą“ teko vytis triskart. Didžiausiu skirtumu po antro ketvirčio praėjusių metų balandžio 5 d. „Žalgirio“ arenos šeimininkai nuo varžovų atsiliko 36:48.

Kančia. Nuo devynių paeiliui pergalių serijos pradžios „Žalgirio“ gretose vis dar žaidžia vienintelis Mindaugas Kuzminskas. Malonią „žaliesiems“ seriją pradėjo ir aukštaūgiai Paulius Jankūnas bei Tadas Klimavičius, tačiau dabar abu jie traumuoti iki sezono pabaigos ir komandai padeda tik morališkai.  

Pastaruosius dvejus metus vien tik laimintį „Žalgirį“ mato du „Lietuvos ryto“ nariai – Artūras Jomantas bei Steponas Babrauskas. „Raudoniesiems“ karčios serijos startą išvydo ir Simas Buterlevičius, bet praėjusį sezoną puolėjas atsipūtė nuo žalgiriečių laimėtų derbių – metus praleido „Prienuose“. Visi kiti neįvardyti krepšininkai prieš dvejus metus žaidė kitose komandose. 

Neskauda tik po baudų. Septyniuose mačuose iš devynių „Žalgiris“ taikliau metė kartu ir dvitaškius, ir tritaškius. Dviejuose mačuose po sykį „Žalgiris“ tiksliau metė arba tik tolimus metimus, arba iš artimesnių distancijų. Baudų metimai lemiamos įtakos žalgiriečiams neturi. Tik penkis kartus iš devynių Kauno ekipa nuo baudų metimo linijos atakavo taikliau.

Taikliausiai dvitaškius „Žalgiris“ metė paskutinėje grandų akistatoje 2012-ųjų lapkričio 26-ąją (67 proc.). Iš toli žaliai-balti geriausiai metė tame pačiame susitikime „Siemens“ arenoje – 46 proc. „Lietuvos ryto“ yra neišgelbėjęs net 64 proc. dvitaškių pataikymas (2012 m. balandžio 5 d.) ir 48 procentai įmestų tritaškių (2012 m. gegužės 13 d.). 

Mitų griovėjai. Daugelis krepšinio trenerių dažnai pabrėžia – laimi tie, kurie geriau kovoja po krepšiu. Tačiau „Žalgirio“ pergalių serija sulaužė šį stereotipą. Keturis sykius po krepšiu geriau žaidė „Žalgiris“, keturis – „Lietuvos rytas“, o kartą ekipos sugriebė po tiek pat atšokusių kamuolių.

Tiesa, statistika patvirtino komandinio žaidimo ir kamuolio branginimo reikšmę. Aštuonis kartus iš devynių „Žalgiris“ laimėjo atlikdamas daugiau rezultatyvių perdavimų bei padaręs mažiau klaidų.

Teisėjų palaikymas. Statistika sako, kad toks neegzistuoja. Nei „Žalgiris“, nei „Lietuvos rytas“ tarpusavio dvikovose negali skųstis tendencingu teisėjavimu. Bent jau tai rodo užfiksuotų pražangų skaičius.

Didžiausias pražangų skirtumas – penki, užfiksuotas paskutiniame derbyje. Tada „Lietuvos rytas“ taisykles pažeidė penkiskart daugiau. „Lietuvos rytui“ daugiau pražangų sušvilpė keturiuose susitikimuose, o kauniečiams – trijuose. Du sykius vyravo pražangų lygybė. Žinoma, statistikoje nerašoma, į kurią pusę labiau krypo teisėjų nuomonė, kai dėl neaiškios situacijos kamuolys galėjo atitekti ir vieniems, ir kitiems. 

Kaip gi be legionierių. Krepšininkai iš užsienio – svarbi „Žalgirio“ bei „Lietuvos ryto“, kaip ir bet kurių kitų stipriausių Europos komandų, dalis. Tarpusavio mačuose legionieriai vaidindavo svarbų vaidmenį. Per devynerias „Žalgiriui“ pergalingas rungtynes užsieniečiai Kauno komandai iš viso pelnė 36 proc. visų taškų – vidutiniškai po 30,3 per susitikimą. „Lietuvos ryto“ brigados iš kitų šalių indėlis buvo dar didesnis – 39 proc. (vid. 28,4). 

Tiesa, būtina paminėti, kad keturiuose praėjusių metų Lietuvos sunkiasvorių mūšiuose „Žalgiris“ vertėsi tik su dviem kitataučiais – kroatu Marko Popovičiumi ir serbu Milovanu Rakovičiumi. Amerikietis Sonny Weemsas dėl traumos sezono pabaigoje nebegalėjo padėti ekipai, o kitas JAV krepšinio atstovas DeJuanas Collinsas baigiantis sezonui įsiminė reportažu „Farų“ laidoje bei pašalinimu iš „Žalgirio“ už drausmės nesilaikymą. 

Vau! Per devynis mačus būta ir išskirtinių individualių pasirodymų. Po 30 ar 40 taškų geriausių Lietuvos klubų atstovai nerinko, bet kad ir kaip bebūtų, reikia išskirti įsimintiniausius pasireiškimus. Rezultatyviausio žaidėjo statusas per devynerių „Žalgirio“ pergalių seriją priklauso... „Lietuvos ryto“ žaidėjui. Renaldas Seibutis „ima“ pirmą ir antrą vietas, pelnęs atitinkamai 25 (2012 m. lapkričio 26 d.) ir 24 taškus (2012 m. gegužės 13 d.). Mantas Kalnietis ir Tyrese‘as Rice‘as (2012 m. balandžio 5 d.) bei Tomas Delininkaitis (2012 m. gegužės 10 d.) buvo surinkę po 22 taškus.

Daugiausiai rezultatyvių perdavimų buvo atlikęs Mantas Kalnietis (2012 m. birželio 10 d.), o po krepšiais karaliavo bent keli „bokštai“ – Tadas Klimavičius, Jonas Valančiūnas, Robertas Javtokas bei Paulius Jankūnas, sugriebę po 10 atšokusių kamuolių. Vis dėlto karalių karaliumi galima laikyti J.Valančiūną, kuris tiek kamuolių atkovojo dvejose rungtynėse.

Taip statistika kalba apie žalgiriečių pergalių seriją. Tai buvo – skaičių žodis. 

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą