„Juventus“ fizinio rengimo treneris: apie atsigavimą po sunkių traumų, norą stažuotis NBA bei Barselonoje ir krepšininkų amžiaus lubas

Kai kurie Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) klubai šį sezoną susidūrė su daugiau traumų, kai kurie – su mažiau. Gana nedaug problemų turėjo Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ekipa.

Rimčiausios problemos dar neprasidėjus sezonui užklupo Aleksą Nikoličių, kuriam plyšo blauzdos raumuo, tuo tarpu Reggie Lynchas grįžo po 9 mėnesių pertraukos, kadangi jam buvo plyšusi Achilo sausgyslė

„Uniclub Casino – Juventus“ fizinio rengimo treneris Mindaugas Saulevičius gyrė šiuos žaidėjus už profesionalų požiūrį į darbą ir pasidžiaugė, kad nuolatinis procesas leidžia jiems rungtyniauti be didesnių problemų.

„Nikoličius buvo labai užsimotyvavęs, taip, pradžioje jis kažkiek rizikavo, penktą savaitę viskas buvo sugiję, bet jis atėjo į treniruotę, juokėsi ir dėjo kamuolį iš viršaus. Sakė: žiūrėk, Minde, viskas gerai, pamušiu visus rekordus“, – juokėsi M.Saulevičius, prisiminęs itin spartų auklėtinio atsigavimą.

Krepsinis.net portale – pokalbis su specialistu apie reabilitaciją ir darbą po sunkių traumų, fizinio rengimo trenerių tobulėjimą, stažuotes ir amžiaus įtaką karjerai.

– Kiek didesnis iššūkis fizinio rengimo specialistui yra gauti žaidėjus po rimtų traumų?

– Be abejo, tai sunkiau, tai visiškai kitoks procesas, nes reikia įsivertinti pažeidimo laipsnį ir dirbti etapais. Tokiame darbe svarbu bendradarbiauti su kineziterapeutais, tada tai duoda rezultatų.

Galiu paminėti Aleksą. Jis buvo gerai paruoštas kineziterapeutų prieš operaciją, tada pati operacija praėjo sklandžiai, o ir Aleksos sugrįžimas buvo neįtikėtinas. Jį operavęs gydytojas sakė, kad jis galės pradėti vaikščioti po 5–6 savaičių, bet Aleksa pradėjo jau po 2. Jis forsavo, ėjo va bank, bet visada dirbo su kineziterapeutų priežiūra. Visada šnekėjome, kad jis neskubėtų, bet viskas vyko tvarkingai, kineziterapeutai matė, kad nėra pavojaus kažką pasidaryti.

Aš į procesą pasijungiau trečią savaitę ir kuo toliau, tuo daugiau dirbau kartu. Reikėjo įvertinti raumens atrofiją, galingumo sumažėjimą, visą tai grąžinti. Aleksos jėgos rodikliai po dviejų mėnesių jau buvo tokie pat, kaip prieš traumą, o vėliau jie tik augo. Dėl to jautėmės užtikrintai jį leisdami atgal į treniruotes.

– Kaip manote, toks greitas Aleksos Nikoličiaus atsigavimas – darbo vaisius ar labiau organizmo ypatybė?

– Manau, kad daug lemia nusiteikimas ir mentalitetas. Aišku, jis jaunas, sportininkas, ne 40-metis, kuris nieko nedaro. Atleto procesai greitesni, bet čia buvo grynai Aleksos požiūrio reikalas. Jis buvo labai užsimotyvavęs, taip, pradžioje jis kažkiek rizikavo, penktą savaitę viskas buvo sugiję, bet jis atėjo į treniruotę, juokėsi ir dėjo kamuolį iš viršaus. Sakė: žiūrėk, Minde, viskas gerai, pamušiu visus rekordus (Juokiasi).

– Ar anksčiau sutikote žaidėjų, kurie būtų tiek užsikūrę ir motyvuoti grįžti kuo greičiau?

– Tokių kaip jis – ne, bet yra buvę keli. Tiesa, ir žmonių su tokiomis traumomis pernelyg nemačiau, kur raumuo būtų grynai nuplyšęs.

– Lyginant traumų specifiką ir sudėtingumą, blauzdos raumens plyšimas – itin sudėtingas susižeidimas?

– Yra trys raumens traumų tipai: patempimas, įplyšimas ir nuplyšimas. Patempus skausminiai reiškiniai yra, nes kažkiek mikroįtrūkimais įplyšta skaidulos. Įplyšimas iš rikiuotės išveda jau 4–8 savaitėms, o jei raumuo nuplyšta, kaip šiuo atveju, jau reikia operacijos. Pas Aleksą plyšimas buvo gilus ir ilgas, jei jis būtų mažesnis, gal jos nereikėtų. Po tokių traumų automatiškai išauga rizika patirti tokią pat traumą.

– Kiek papildomai dabar tenka dirbti A.Nikoličiaus traumų prevencijai?

– Daugiau darbo yra štanginėje su jėgos pratimais. Didelė dalis traumų prevencijos yra būtent štanginėje, norint padidinti jėgą, ypač ekscentrinėje fazėje, kur viskas įvyksta. Šį sezoną neblogai einame su traumomis, jei ne Aleksos situacija, viskas Utenoje būtų ypač gerai.

Nikoličius

– Reggie Lynchas atvyko po Achilo sausgyslės traumos ir greitai įėjo į ritmą. Kiek darbo matėsi, kad jis įdėjo reabilitacijos procese?

– Jis dirbo labai daug ir tai darė profesionaliai, su gerais specialistais, gerose klinikose. Po tyrimų kažkiek kilo klausimų, bet rizikas apsiėmėme, nes neturėjome laiko. Kaip bebūtų, jis nežaidė 9 mėnesius, mums juk niekas nedavė mėnesio, kad jį įvestume į krepšinio formą palaipsniui. Jis pasirašė popierius, padarė tris pilnas treniruotes ir po tų 9 mėnesių iškart ėjo žaisti su „Wolves“. Dabar galima matyti, kad jis tikrai gerai praėjo reabilitacijos procesą, nors kažkiek stengėmės jam riboti minučių skaičių.

Reggie viską atlaikė puikiausiai, Achilui viskas gerai, didžiulis indėlis čia yra ir kineziterapeuto Aurimo Tilindžio, kuris turi savo kliniką. Lynchas ten dažnai praleidžia net po 2–3 valandas per dieną, kol atliekamos visos procedūros, ne tik Achilui, bet ir keliams. Jei tokie chroniški dalykai yra valdomi, krepšininkas gali žaisti, reikia tik tai prižiūrėti. Reggie žino savo rūpesčius ir save prižiūri, bet tai normalu krepšininkams. Rasti tokį, kuris būtų sveikas kaip bitutė ir niekuo nepasiskųstų – sudėtinga. Žinau tokį tik vieną – Gytį Radzevičių (Šypsosi).

– R.Lynchas atvyko po amerikietiškos reabilitacijos proceso. Ar galima palyginti, kuo jie skiriasi Europoje ir JAV?

– Viskas labai panašiai. Įdomu tai, kad Reggie viską filmavo, darė vlogus, galima tai pasižiūrėti. Procesas yra šabloniškas, viskas žingsnis po žingsnio yra panašiai, ką turi daryti, kad padidintumei amplitudę ir t.t. Šabloną turi išpildyti. Tas pats Keenanas Evansas „Žalgiryje“ dabar darys plius minus tą patį.

– Kuriuos „Uniclub Casino – Juventus“ žaidėjus sveikatos problemos, kad ir minimalios, šį sezoną palietė mažiausiai?

– Negaliu išskirti nė vieno, visi laikosi neblogai. Nikoličius ir Hamiltonas buvo vieninteliai, kurie susidūrė su problemomis, bet jei reikėtų įvardinti karinius vaikinus, tai būtų Žygis (ar kas paskaudės, ar ką, jam klausimų nekils), taip pat Gecas (jis pas kineziterapeutą šį sezoną gal išvis nėra užėjęs).

Lynchas

– Ar jūs kaip fizinio rengimo treneris palaikote ryšį su kitais specialistais, galbūt ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?

– Faktas, visada bendrauju, aišku, dienomis ir naktimis nesirašinėju. LKL bendruomenėje viskas puiku, gali kreiptis pas bet kurį žmogų, ar Sigitą Kavaliauską „Žalgiryje“, ar Darių Aučyną „7bet-Lietkabelyje“, visi bus atvira širdimi ir atsakys į klausimus, jei reikės pagalbos. Informacijos daug, nieko nenuslėpsi, visą ją gali gauti ir pasidalinti, kas jam veikia.

Praeitais metais skyriau nemažai laiko mokymuisi, yra „Barcelona Innovation Hub“ kursai, kuriuos praėjau ir gilinausi į komandinio sporto traumas. Ten gavau daug geros informacijos, kurią panaudojau šio ir praeito sezono metu. Ten daugiau buvo kalbama apie futbolą, tačiau šis sportas ir yra šios srities vedlys. Ten – didžiausi pinigai ir automatiškai didžiausios lėšos skiriamos tyrimams.

– Gal turite norų ar planų kažkur pasisemti žinių ir artimiausiu metu?

– Labiausiai norėtųsi pasistažuoti pas aukščiausio lygio organizacijas. Tam reikėtų labiau lįsti per ryšius. Jei kažkam būčiau įdomus pats, gal kažkas ir paimtų. Norėtųsi palyginti europietišką modelį ir NBA, nes atvyksta mūsų amerikiečiai ir būna skundžiasi procesu. Aišku, NBA kita specifika, daugiau rungtynių, bet negali visko priimti ir už gryną pinigą, gal jie kartais ir pritingi (Juokiasi). Kai Hamiltonas ateina ir sako: mes sportuodavome daugiausiai 40 minučių per dieną, čia vos ne įeidavo ir vaizdo peržiūrą, mes – profesionalai, žinome terminologiją, mums pasakė ir gana. Kas nori į štanginę dar 20 minučių ir namo. O Utenoje, pagal jį, sportuodavome per daug. Vis tik reikia atsirinkti, kas ką šneka, savo akimis tai pamatyti būtų fantastika.

Įdomu būtų pamatyti ir Eurolygos specifiką, ypač, kai prasideda atkrintamosios ar po 3 rungtynes per savaitę, kaip jie valdo šiuos procesus. Būtų įdomu nuvykti pas tą patį Justiną Grainį į Barseloną, įdomu ne tik dėl Eurolygos, bet ir Ispanijos čempionato. Kai turi tokio lygio varžovus vietiniame čempionate, atsipalaidavimas gali daug kainuoti. Dabartinis sezono etapas toks, kai dalis jau pavargo, kai ruošiesi atostogoms, bet turi laimėti, o fokusas Eurolygai – maksimalus. Kaip tai perkelti į Ispanijos lygą, kaip į darbą žiūri žaidėjai, kokio lygio profesionalai jie yra, būtų įdomu pamatyti.

– Kaip savo darbo rezultatus įsivertina treneriai ar žaidėjai, yra gana aišku, o kokie kriterijai yra fizinio rengimo specialistams, kaip įvertinti, koks sezonas buvo jums?

– Reikia pasistengti viską suvesti į skaičius, kitaip neįvertinsi. Turi palyginti jėgos rodiklius, jei matai, kad pokytis yra į teigiamą pusę, gali būti patenkintas, ypač sezono metu, kai krūvio ir rungtynių daug. Pakelti fizinę būklę sezono metu sudėtinga. Taip pat ir su chronišku krūviu, skaičiuoti reikia pagal formules, įsivertinti treniruočių krūvį, intensyvumą, adaptaciją. Įrankių, kaip tai stebėti ir skaičiuoti, yra daug. Jei žaidėjas tiesiog ateis ir sakys „jaučiuosi blogai“, kaip tai kitaip įvertinsi? Imi skaičius po vasaros, lyginti ir žiūri, ar pokytis yra. Aišku, yra ir nekontroliuojamų dalykų, traumų, kur kažkas užšoka ant čiurnos – neišvengsi to. Belieka kaip įmanoma sumažinti tokių dalykų tikimybę, suprasti mechanizmus, kaip kokios traumos nutinka.

– Kaip manote, su tobulėjančiu fiziniu pasirengimu krepšininkų karjeros gali pailgėti?

– Galima pažiūrėti ne tik į Lukauskį, bet ir į Matulį, kuris 36-erių kala kamuolį į viršų ir vargo nemato. Jis prisižiūri, problemyčių gali būti, bet su priežiūra galima žaisti ilgiau. Su metais ateina ir suvokimas, kaip paskirstyti krūvį, o ne bėgti nežmoniškus krosus. Niekas nebesportuoja po 3 valandas porąkart per dieną, krūviai tikslingesni. Kai tau 25-eri, kartais kai kuriais dalykais nesusirūpini, esi pike ir galvoji, kad viskas iki kelių, bet sukanka magiškasis 30-metis ir supranti, kas atsitinka, turi imti rūpintis kūnu atsakingai.

Kad ir Eurolygoje, pažiūrėkime, žaidėjai virš 30 metų yra pike ir daro rezultatą. Tik nemanau, kad skaičiai pakils dramatiškai, 35–36 metai vis tiek liks karjeros pabaigos vidurkis, nes fiziologijos neapgausi. Greito tipo skaidulų mažėjimas prasideda nuo 28–29 metų, tada pradedi važiuoti į apačią. Hipertrofuodamas likusias skaidulas jėgos krūviu gali palaikyti gyvybę ir buvusius rodiklius, bet galiausiai jie eis į apačią, nes tokia fiziologija.

Ką išdarinėja Lukauskis, tai jis neįtikėtinai stumia ribas, bet žmogus irgi nebeturi vedančio vaidmens. Jis aukščiausio lygio profesionalas, su aukščiausio lygio įgūdžiais, bet jis nenubėgs, kur nereikia, sutaupys energijos, kiek gali ir tai padarys teisingai. Amžius daro savo, netikiu, kad žaidėjams norma taps 40 metų, tai bus vienetiniai atvejai. Lems ir genetiniai pranašumai, ir darbo etika.