Jubiliejų švenčia buvęs "Neptūno" treneris G.Pancerovas

Rytoj gražią 60-ies metų sukaktį minės nusipelnęs ir daug garsių talentų išugdęs Klaipėdos krepšinio treneris Grigorijus Pancerovas.

Krepšinio specialistas per savo karjerą treniravo Klaipėdos "Neptūno", "Naftos-Uni-Laivitės" ekipas, įvairių amžių Lietuvos rinktines bei pusmetį krepšinio paslapčių mokė ir tolimosios Kinijos atstovus.

Tarp talentingiausių jo auklėtinių būtų galima išskirti olimpinį prizininką Rytį Vaišvilą, pasaulio jaunimo čempioną Vaidotą Pridotką, Lietuvos vyrų rinktinės kandidatą Deividą Gailių, pasaulio ir Europos jaunimo vicečempionus Martyną Mažeiką ir Mantą Ruikį, Europos jaunučių čempioną Marių Janulį, puikiai žinomą krepšinio specialistą Rimantą Grigą bei daugelį kitų.

Per savo ilgametę karjerą ne kartą teko dirbti su įvairiomis Lietuvos krepšinio rinktinėmis. 1994 m. kartu su Jonu Kazlausku tapo Europos jaunių čempionais, 1995 m. - pasaulio jaunių čempionate buvo penkti. 2000 m. su Rimanto Endrijaičiu Europos jaunimo čempionate užėmė 5 vietą.

Su savo auklėtiniais įvairaus amžiaus grupėse ne kartą buvo Lietuvos čempionais ir prizininkais.

Net šešerius metus dirbo su "Neptūno" komanda (LKL pirmenybių reguliariajame čempionate užėmė III vietą, su "Nafta-Uni-Laivite" tapo NKL čempionais.

2008 m. dirbo Kinijoje. Jo treniruojama Jinamio klubo jaunimo rinktinė Kinijos jaunimo pirmenybėse iškovojo antrąją vietą.

Pastaruosius dešimt metų G. Pancerovas dirba "Ąžuolyno" gimnazijoje kūno kultūros mokytoju bei kelis dešimtmečius treniruoja jaunuosius Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos krepšininkus.

Rytoj švęsite garbingą 60 metų jubiliejų, ar pats jaučiate laiko lėkimą? - pasiteiravome G. Pancerovo.

Kol esu aktyviame sporte, apie amžių net nemąstau ir tikrai nejaučiu, jog man būtų 60 metų. Kasdien dirbu su vaikais, taip pat su 12-mečių komanda, trykštančia energiją, entuziazmu ir kovingumu. Pasisemiu iš jų energijos.

Ilgą karjeros laikotarpį dirbote su vyrų komandomis, dabar vėl grįžote prie vaikų. Kuo skiriasi darbas su vaikais ir profesionalais vyrais? Kaip pavyksta rasti bendrą kalbą?

Dirbant su vaikais tenka įdėti gerokai daugiau juodo darbo, pastangų. Reikia įtikinti sportuoti, įskiepyti disciplinos, išmokyti krepšinio paslapčių. Žinoma, dirbant su vaikais daugiau pavargsti fiziškai, tačiau visada atsiranda azartas juos kuo daugiau išmokyti, noras pasiekti naujų pergalių. Itin džiugina širdį, kuomet matai progresą, kai gerėja rezultatai. Ir krepšinyje iš bjauriųjų ančiukų išauga tikri gulbinai.

Kurie karjeros metai Jums buvo patys gražiausi?

Visi metai buvo įdomūs ir savotiškai gražūs: įdomu buvo dirbti ir su Jonu Kazlausku, taip pat su "Neptūno" bei "Naftos-Uni-Laivitės" komandomis, nuo pat jaunystės dirbau ir krepšinio mokykloje. Išskirtiniai aštuoni mėnesiai buvo praleisti ir tolimojoje Kinijoje. Visuomet yra džiugu, kuomet tavo treniruojamos komandos iškovoja pergales. Tie metai dažniausiai ir būna įsimintiniausi. Aš manau, kad trenerio karjeroje pats geriausias, progresyviausias ir daugiausiai pergalių atnešantis laikotarpis nuo 40 iki 60 metų.

Ar dar liko neišsipildžiusių svajonių, susijusių su krepšiniu?

Tai žinoma. Dar norėčiau išugdyti bent kelis Europos, pasaulio ar net olimpinius čempionus. Kiekvienais metais pastebiu ir bandau išsaugoti krepšinio perliukus, ne išimtis ir šie metai. Tikrai yra talentingų krepšininkų. Mano darbas man teikia malonumą, be krepšinio tiesiog negalėčiau gyventi. Dar tikrai turiu energijos, jėgų, noro bei užsispyrimo siekti aukštumų krepšinyje.

Kaip švęsite jubiliejų?

Visų pirma sukaktį paminėsiu su šeima. Mano artimųjų ratas - platus: turiu dvi dukras, keturis anūkus. Visos mano viltys susijusios su anūkais. Labai smagu pabūti su vaikučiais, iš širdies pabendrauti. Smagiai pasisėdėsime, pakalbėsime, o vėliau jubiliejų paminėsiu ir su bendradarbiais.

Paulius Matulevičius "Vakarų ekspresas"