J.Valančiūnas: apie silkę, „Blogąjį Joną“ ir nesusipratimą „Raptors“ autobuse

Toronto „Raptors“ komandos naujokas Jonas Valančiūnas naujojo Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) sezono išvakarėse davė smagų interviu naujienų portalui „Toronto Star“. Pateikiame žurnalistės Cathal Kelly ir vidurio puolėjo iš Lietuvos pokalbį.

„Tai yra žuvis. Kažkas man davė žuvį. Kaip ją vadinu? Silke“, – bene populiariausios žuvies Lietuvoje pavadinimą lietuviškai ištarė aukštaūgis.

Lietuviui sunkiai sekėsi išversti į anglų kalbą šios žuvies pavadinimą.

„Google“ sako, kad tai yra silkė“, – juokėsi krepšininkas.

Visiems NBA naujokams būdingas vienas dalykas – jie atsiveža artimuosius, jog šie padėtų apsiprasti naujame mieste. Andrea Bargnani nuolat jį lanko mama, brolis arba mergina. Po kelių savaičių J.Valančiūną paliks jo agentas Šarūnas Broga ir krepšininkas naujame mieste liks vienas.

„Ne, tikrai nebūsiu vienas, – pasakė rodydamas į už jo nugaros besidarbuojančius „Raptors“ žaidėjus, – tie vyrukai bus su manimi. Jie – mano naujoji šeima.“

J.Valančiūnas yra kilęs iš mažo miestelio, todėl turi žavaus drovumo, kurio galėtų pavydėti dideliame mieste užaugę žmonės. Jo tėtis yra fermeris, o mama – seselė. Kai Jonas grįžo į Utena aplankyti mamos, ši neslėpė jaudulio. Joną Utenoje visi pažįsta ne tik dėl didelio ūgio, jis juk kylanti Lietuvos krepšinio žvaigždė.

„Didelė asmenybė, mažas miestas. Žmonės pamato mane ir lengvai atpažįsta. Man patinka su žmonėmis nusifotografuoti ar tiesiog pasikalbėti. Visi su manim elgiasi labai maloniai“, – apie savo kasdienybę prasitarė krepšininkas.

„Gražu“ – šis žodis turbūt geriausiai leidžia apibūdinti švytinčią naują „Raptors“ dėlionės detalę.

Kai komanda keliauja autobusu, žaidėjai gauna dvi kėdes viena šalia kitos, kad galėtų patogiai ištiesti kojas. Kai Valančiūnas pirmą kartą įlipo į „Raptors“ autobusą, visi komandos draugai jau buvo įsitaisę patogiai per dvi kėdes. Jis vietoj to, kad padarytų kaip kiti, atsisėdo šalia komandos darbuotojo ir ėmė kalbėtis. Kai Valančiūnui buvo paaiškinta, jog jam priklauso dvi kėdės autobuse, Jonas neprieštaravo, nes suprato, kad privalo pasiimti tai, kas jam skirta.

J.Valančiūnas yra aukštas ir gerai sudėtas vyrukas, bet vien to neužtenka. „Raptors“ atstovai jam dažnai sako, kad lietuvis turi savyje paspausti kažkokį agresijos mygtuką. Ar jis dar turi pykčio rezervą?

„Galbūt tai yra mano problema. Aš turiu pasikeisti, – pripažino „centras“, – turi žinoti, kada turi būti geras žmogus. Piktas turi būti aikštelėje. Privalai būti lyg gyvulys.“

Kaip tai padaryti?

„Viskas turi įvykti savaime. Tai – dalis sėkmės. Kai žengiu į aikštelę, tampu „Piktuoju Jonu“. Turi saugoti save ir saugoti savo komandos draugus.“

„Blogajame Jone“ yra dar daugybė „Gerojo Jono“ savybių.

Ar išmoko Jonas kažko naujo per trumpą draugiškų rungtynių ciklą?

„Būdamas aikštelėje girdi daugybę dalykų. Kokių? Pavyzdžiui, kartais vyrukai pakvaišta ir pasako..“

J.Valančiūnas negali savęs priversti pasakyti tuos žodžius. Jis pasilenkė ir frazę leido išsakyti iš jo lūpų. Tuomet jis pradėjo juoktis kaip vaikas sulaužęs mažą taisyklę.

Jau dabar aišku, kad už jo nuoširdumą ir šypseną Toronto žmonės mylės Joną. Ir jo anglų kalbos sugebėjimai pastebimai gerėja. Jis galės daugiau papasakoti, bet jau dabar Valančiūno sugebėjimų užtektų tam, kad jis galėtų studijuoti Seint Luiso universitete.

„Nemėgstu tylėti. Kartais mėgstu net rėkti“, – šypsojosi Jonas.

Tam, kad parodytum „Piktąjį Joną“?

„Taip. „Blogąjį Joną“, – nors sunku įžvelgti skirtumą tarp dviejų Jonų. Šį kartą prieš mane yra „Linksmasis Jonas.“

Jeigu norite išlaikyti gerą sveikatą, patariu jums nesusidurti su „Bloguoju Jonu“, kad ir kokioje situacijoje.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą