J.Palaciosas: apie į Rusiją nepanašią Lietuvą, įsimintiniausią pergalę, praėjusio sezono „Pinar Karšiyaka“ sėkmę ir Eurolygos favoritus

Prasidėjus naujajam sezonui, didžiausias Baltijos šalyse krepšinio naujienų portalas Krepsinis.net tęsia rubriką „Savaitės interviu“. Tradiciškai kiekvieną penktadienį pateikiame jums išskirtinius ir įdomius pokalbius su įvairiomis žinomomis krepšinio pasaulio asmenybėmis.

Juanas Palaciosas veikiausiai yra vienas iš nedaugelio sėkmingų pastarųjų metų Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipos pirkinių, įsigytų iš užsienio rinkos. Tai legionierius, savo žaidimu skatinęs aistruolius vieningai skanduoti jo vardą bei žarstyti komplimentus, o ne kandžias replikas.

„Labas“, – išgirdau surinkusi telefone aukštaūgio iš Kolumbijos numerį ir iškart nusišypsojau. Juk visuomet smagu, kai mūsų šalį palikę krepšininkai net po kelerių metų gali ištarti nors vieną žodį lietuviškai.

„Ar pamenate dar lietuviškų žodžių?“, – suskubau paklausti J.Palacioso.

„Ačiū, prašau. Kažką daugiau pasakyti būtų sunku, nes dabar gyvenu Turkijoje, tad kai kuriuos kasdienius žodžius galiu supainioti“, – šypsojosi 30-metis aukštaūgis ir iškart ėmė dalintis prisiminimais apie Lietuvą.

Išsamiame pokalbyje su portalo Krepsinis.net žurnaliste J.Palaciosas prisiminė metus, praleistus Vilniuje, papasakojo apie jo atstovaujamos Izmiro „Pinar Karšiyaka“ ekipos sėkmės formulę, atskleidė savo šio sezono tikslus ir tarė žodį sirgaliams. 

– Minėjote, kad iš metų Lietuvoje atsimenate daug dalykų. Kokie jie?

– Vilniuje man buvo labai gera gyventi. Mane Lietuvoje žmonės pasitiko labai svetingai, o sirgaliai – gerbė ir palaikė. Tai buvo šaunu! Žinote, kartais pasaulyje gyvuoja stereotipas, kad Lietuva yra lyg Rusija, bet pamačiau, jog tai – visiška netiesa. Rusai nėra tokie malonūs, jie visuomet rimti. Tuo tarpu kalbėdamas apie Lietuvą visiems sakau: nors čia oras ir šaltas, žmonės yra labai šilti (Šypsosi). Atėjus į rungtynes, kavinę ar prekybos centrą matai besišypsančius žmones ir gali justi jų paslaugumą. Tai yra nuostabu!

Beje, galiu pasakyti, jog du geri mano draugai šiuo metu gyvena Vilniuje. Jie yra kolumbiečiai ir juos čia atvedė ne krepšinis (Juokiasi). Mano bičiuliai dirba barzdaskučiais. Jie myli Lietuvą, myli Vilnių, tik priprasti prie oro jiems prireikė laiko (Juokiasi).

– Ko gero nesuklysiu sakydama, kad lietuviškas šaltis ir yra baisiausias daugumai atvykėlių iš užsienio.

– Tikrai taip. O ypač jei atvyksti į Lietuvą iš šiltesnių kraštų ir dar rudenį ar žiemą (Šypsosi).

– Jei paprašyčiau įvardinti įsimintiniausią dalyką, įvykusį Lietuvoje, kas tai būtų?

– Prisimenu, kaip mes rungtyniavome Eurolygoje ir kaip iškovojome pergalę pirmose sezono rungtynėse prieš Atėnų „Panathinaikos“. Tai buvo ypatinga akimirka: visi arenoje šėlo ir buvo laimingi. Ši pergalė iki šiol yra viena džiugiausių mano karjeroje. 

– O ar jūsų atmintyje yra išlikęs bent vienas smagus nutikimas? Neabejoju, kad tokių pasitaikė. 

– Retai kada įsimena konkretūs įvykiai. Paprastai jie nutinka netikėtai ir smagių situacijų pasitaiko kone kasdien, ypač kai tave supa dvimetriniai vyrukai (Juokiasi). Vis tik prisimenu, kaip sykį ėjau ir pamačiau merginą. Ji taip pat atsisuko, tačiau nepastebėjo priešais save esančių stiklinių durų bei į jas atsitrenkė. Visko pasitaiko (Šypsosi).

– „Lietuvos ryto“ sirgaliai apie jus visada atsiliepdavo tik gražiais žodžiais. Tai džiugina širdį?

– Žinoma, jaučiuosi labai laimingas. Palaikymas man visada buvo ypatingai svarbus, juk aš atvykau žaisti iš kitos šalies. Net kai praėjusį sezoną kartu su „Pinar Karšiyaka“ ekipa atvykau į Vilnių žaisti Europos taurės rungtynių, kai kurie sirgaliai priėjo prie manęs pasisveikinti ir buvo išsisaugoję net nuotraukas su manimi.

Apima geras jausmas, kai keliaudamas po pasaulį skirtingose vietose palieki žmones, kurie tave prisimins. Žmones, kurie net praėjus keleriems metams seks, kaip tau sekasi.

– Su kuriuo komandos draugu geriausiai sutarėte rungtyniaudamas „Lietuvos ryte“?

– Buvome geri bičiuliai su Martynu Gecevičiumi, tačiau ir su likusiais bendraklubiais puikiai sutariau. Visi buvome išties artimi.

– Vilnių palikote prieš dvejus metus. Ar dar palaikote ryšį su buvusiais komandos draugais?

– Tikrai taip. Renaldas Seibutis praėjusį sezoną žaidė Turkijoje, tad su juos kelis kartus buvome susitikę bei prisiminėme gerus laikus Vilniuje. Martynas šiuo metu taip pat rungtyniauja Turkijoje – su juo irgi buvome susitikę aikštėje. Su buvusiais komandos draugais susimatyti ir susikauti krepšinio aikštelėje visuomet yra smagu.

Palaciosas

– Praėję sezonas „Pinar Karšiyaka“ ekipai buvo labai sėkmingas. Manau, jog tikrai nedaugelis tikėjosi, jog jums pavyks laimėti Turkijos čempionatą. Ar jūs ir jūsų komandos draugai numanė, kad viskas klostysis taip sėkmingai?

– Visą sezoną sunkiai dirbome ir tikėjomės geriausio. Žinoma, kai žaidi prieš tokias komandas kaip Stambulo „Anadolu Efes“, „Fenerbahce“ ar „Daruššafaka“ yra sunku, nes jos turi didelį biudžetą. Tai žinojo visi ir galbūt mažai kas tikėjosi mūsų triumfo. Bet mes patys pajautėme, kad galime žaisti su pajėgiausiomis ekipomis, ir įrodėme, jog galime pasiekti aukščiausią tikslą.

Su laiku kiekvienas išmoksta žingsnis po žingsnio judėti pirmyn, siekti kiekvienos pergalės savo kelyje, įveikti kiekvieną varžovą. Kai supranti, kad gali nugalėti visus, imi pasitikėti jėgomis ir tikėjimas savimi padeda pasiekti rezultatą. Iš praėjusio sezono gavau labai daug naudingos patirties.

– Kaip manote, kokius rezultatus Eurolygoje ir Turkijos čempionate šį sezoną gali pademonstruoti jūsų ekipa?

– Manau, kad dabar esame pajėgiausi Turkijoje ir šias pozicijas stengsimės išlaikyti iki pat atkrintamųjų, kad jose turėtumėme namų pranašumą. Tai yra mūsų tikslas. Tuo tarpu Eurolygoje mūsų grupė yra pajėgi, bet norime pasiekti „Top 16“ etapą (pokalbis vyko dar prieš susitikimą su Kauno „Žalgiriu“ – Krepsinis.net). „Pinar Karšiyaka“ ekipai šis sezonas yra istorinis: mes pirmą kartą rungtyniaujame Eurolygoje ir galime sukurti šį tą gražaus.

– Eurolygos reguliarusis sezonas artėja prie pabaigos. Kas, jūsų nuomone, šiuo metu yra stipriausia lygos komanda?

– Manau, kad Malagos „Unicaja“ šį sezoną atrodo labai neblogai. Taip pat Barselonos „Barcelona Lassa“ yra pralaimėjusi vos vieną mačą, beje, prieš mūsų komandą. Šias ekipas išskirčiau kaip vienas stipriausių.

– Kokius asmeninius tikslus jūs esate išsikėlęs sau šį sezoną?

– Noriu toliau tobulėti ir kuo labiau prisidėti prie savo komandos pergalių. Tikiuosi, kad įgausiu pagreitį bei svarbiausiose sezono kovose demonstruosiu geriausią savo krepšinį. Labai noriu, kad vėl taptume šalies čempionais, tačiau tą padaryti, žinoma, lengva nebus.

– Ką galite pasakyti ištikimiausiems „Lietuvos ryto“ sirgaliams, kurie vis dar jus prisimena?

– Ačiū jums už visą palaikymą, kurį jaučiu net žaisdamas ne Lietuvoje. Jaučiuosi įvertintas tiek kaip žaidėjas, tiek kaip žmogus ir tai – nuostabus jausmas! Esu labai laimingas, kad galėjau žaisti Vilniuje, kur mane supo nuostabūs sirgaliai ir nuostabūs žmonės.

– Kalbėdamas apie Lietuvą negailite gražių žodžių. Ar norėtumėte vieną dieną sugrįžti ir tęsti karjerą mūsų šalyje?

– Niekada negali žinoti – krepšinio pasaulis yra nenuspėjamas. Jei man durys į Lietuvą atsivers, mielai pro jas įžengsiu (Juokiasi).

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą