J.Mačiulis apie į rinktinę neatvykusius žaidėjus: ką girdžiu – turbūt atsisakyčiau ir aš

Artėjant pirmajam 2027 m. pasaulio čempionato antro atrankos etapo langui, kuris vyks rugpjūčio pabaigoje, į eterį sugrįžta laida „Kelias į PČ“. Šį kartą šalia krepšinio eksperto Jono Lekšo prisėdo jo bendravardis – ilgametis Lietuvos rinktinės puolėjas Jonas Mačiulis.

Nuo pastarosios laidos praėjo kiek daugiau nei mėnuo, tačiau per šį laiką nutiko daug dalykų.

„Sėdėjome čia prieš mėnesį, pamenu, tuomet kalbėjome gana pozityviai, bet per tą laiką įvyko daug, – pradėjo J.Lekšas. – Galiu chronologiją priminti visiems – pirmiausia, Lietuva pralaimėjo Bolonijoje ir į antrą etapą išėjo su trimis pergalėmis ir trimis pralaimėjimais. Tuomet Kurtinaitis pasako, kad šiek tiek apsisunkinome situaciją, Balčiūnas sako, kad nebūtų tragedija nepatekti į pasaulio čempionatą, primindamas 2002-ųjų istoriją ir kaip kitais metais – 2003-aisiais Lietuva laimėjo Europos čempionato auksą.

Tuomet Kurtinaitis ir Pačėsas pateikia atsistatydinimo raštą, Balčiūno pokalbiai su Songaila, Masiuliu, Adomaičiu, Žibėnu. Sprendimas nepriimti Kurtinaičio atsistatydinimo ir išreikšti visišką pasitikėjimą Kurtinaičiui, kuris galiausiai liko rinktinėje.“

J.Mačiulis į susiklosčiusią situaciją žvelgė gerokai kritiškiau. Buvęs rinktinės puolėjas akcentavo ne tik sportinius rezultatus, bet ir viešą asociacijos „Lietuvos krepšinis“ (ALK) komunikaciją bei tai, ką, pasak jo, iš dabartinių ir buvusių rinktinės narių tenka girdėti apie jos viduje vykstančius procesus.

„Visiems aktualu, visai Lietuvai skauda, – iškart teigė J.Mačiulis. – Stebime tas spaudos konferencijas, tuos išsisukinėjimus... Galime grįžti prie tos minties, kad 2002 m. nepatekome į PČ ir 2003 m. laimėjome EČ. Bet tie žaidėjai tuomet norėjo grįžti ir įrodyti, patys žinojo, kad yra nusidėję ir kalti, turėjo ambiciją. Dabar žaidėjai nesijaučia nusikaltę. Aš girdžiu daug atgarsių apie trenerius, asistentus, apie viską, kas dedasi rinktinės aplinkoje.

Kaip tu gali išreikšti pasitikėjimą, jei tu kalbiesi su kitais kandidatais? Visi tie melavimai, smegenų pudrinimai, na, žiauriai neskanu, negražu. Aš kartais net pagalvoju: kuo ALK galvos laiko visą krepšinio bendruomenę? Bandymas pašiepti kai kuriuos mūsų pasisakymus, kaip Benas Matkevičius buvo pasakęs apie šalies krepšinio elitą. Žmogus net nesupranta, apie ką eina kalba. Elitas yra žmonės, kurie yra kažką pasiekę, kurie dirba, kurie supranta.

Pas Donatą Urboną „Off The Record“ tinklalaidėje Martynas Pocius jau pasakė, kad elitas tai nėra turtingi žmonės, ne. Tai žmonės, kurie dirba aukščiausiame lygyje, kurie turi daugiausia patirties. Tai yra žmonės, kurie turėtų ką perduoti kitiems. Bet jie kažkodėl nereikalingi.“

Paklaustas, kodėl, jeigu problemos yra tokios gilios, apie jas garsiai nekalba daugiau krepšinio bendruomenės žmonių, J.Mačiulis teigė girdėjęs apie baimę sulaukti neigiamų pasekmių. Kartu jis pateikė ir vieną jam asmeniškai papasakotą atvejį.

„Kadangi pats sukuosi šitame krepšinio pasaulyje, teko girdėti atgarsių, kad žmonės bijo išstoti, nes yra smarkiai keršijama iš federacijos pusės, – aiškino J.Mačiulis. – Nenoriu išsiplėsti, bet buvau susitikęs su tam tikrais žmonėmis ir jie man pasakojo, kad Balčiūnas, sužinojęs, kad buvo balsuota ne už jį, perskirstė paskatos krepšelį ir skirtus finansus nukreipė kitur. Tokių dalykų yra daug.

Todėl, kai pasakoja apie kažkokią vienybę, tai yra juokinga. Nes ne, vyksta skaldymai. Nuoširdžiai nežinau, ką ten kai kurie žmonės veikia.“

Viena ryškiausių pastarojo laikotarpio rinktinės temų tapo ir gausūs žaidėjų atsisakymai atvykti į nacionalinę komandą. J.Mačiulio teigimu, vertinant žaidėjų sprendimus reikėtų atsižvelgti ir į tai, kokiomis sąlygomis jie atvyksta į rinktinę bei ką dėl jos aukoja.

„Mes, lietuviai, į rinktinę važiuojame neatlygintinai. Visos kitos rinktinės gauna nemažus pinigus – dienpinigius. Mūsų rinktinė iki šiol gauna sriubos lėkštę, karbonadą ir tris maikutes, – aiškino buvęs krepšininkas. – Atvažiuoja NBA žaidėjai ir, nuoširdžiai sakau, aukojasi. Kiek yra buvę didelių traumų? Ką Buzelis yra skolingas Lietuvai? Jis visą gyvenimą augo, treniravosi ir žaidė JAV. Tas pats ir su Brazdeikiu.

Žaidėjai atvažiuoja čia, patenka į tam tikrą treniravimo terpę, kur asistentas po treniruotės pažiūri į laikrodį ir sako: „O, turime dar pusvalandį, einame dar pusvalandį padirbėti“. Visi atėję iš normalių sistemų, kur sudėliotos treniruotės, grafikai. O čia atvyksta į visišką balaganą, kur treniruočių planas yra tiesiog iš lempos, jokio supratimo. Tai kam čia važiuoti, jei tu nesi saugomas, nesi prižiūrimas?“

Jis neatmetė varianto, kad ateityje apie rinktinės virtuvę gali būti prabilta ir gerokai išsamiau bei pripažino, jog šiuo metu į nacionalinę komandą veikiausiai nevažiuotų ir pats.

„Man atrodo, kad kažkas greitu metu vis tiek atsisės ir papasakos, kas ten viduje per tuos dvejus metus vyko ir vyksta, – svarstė J.Mačiulis. – Aš turiu tik gandus, pasakojimus iš žaidėjų, su kuriais sutariu. Aš nepraleidau nė vienos vasaros, bet ką girdžiu – turbūt atsisakyčiau ir aš.“

Dėl didelio skaičiaus neatvykusių krepšininkų viešojoje erdvėje kilo svarstymų, ar tai negalėtų būti savotiškas nebylus rinktinės boikotas. J.Mačiulio įsitikinimu, tikras boikotas turėtų būti aiškiai įvardytas, o dabartinė situacija veikiau rodo autoriteto stoką.

„Manau, kad tas boikotas arba turi būti garsus, arba jo neturi būti iš viso, – teigė J.Mačiulis. – Dabar čia, panašu, kad tiesiog yra autoriteto nebuvimas. Neįsivaizduoju, kad kažkas būtų pasakęs „ne“ Sabui, Kazlauskui ar tam pačiam Adomaičiui.

Labai gerai prisimenu mūsų pokalbį su Adomaičiu – aš vaikštau po parduotuvę, jis man paskambino, kalbame ir aš sakau: „Dainiau, apie ką mes kalbame? Klausi, ar aš atvažiuosiu? Pakalbėkime apie kažką kitą, aišku, kad atvažiuosiu“. Čia nėra klausimo, kaip aš galėčiau atsisakyti? Dabar nėra tokio autoriteto.

Yra galimybė visus surinkti, ką ir pamatėme praėjusiame lange, bet jie atvažiavę pamatė, kokia čia betvarkė, ir nebenori daugiau važiuoti.“

Vienas iš žaidėjų, kurio rinktinės sirgaliai pastaruoju metu laukė labiausiai, yra Matas Buzelis. Vis dėlto įvykus jo debiutui Mačiulis abejoja, kad jaunasis NBA puolėjas į nacionalinę komandą sugrįš artimiausiu metu.

„Kuomet viskas pasikeis, – į klausimą „kada Buzelis vėl žais už Lietuvą?“ atsakė J.Mačiulis. – Labai abejoju, ar prie šitų trenerių jis dar atvažiuos, o toliau – žiūrėsime. Bendravau ir aš su juo, buvo čia skambiai pristatytas Vilniuje, turėjo didelių lūkesčių, buvo užsihypines, bet matome, kaip viskas vyksta.“

Pokalbio metu paliesta ir gerokai tolimesnė perspektyva – 2028 m. asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidento rinkimai. Mačiulio pavardė jau buvo minima tarp galimų kandidatų, tačiau pats buvęs krepšininkas pabrėžė, kad potencialių alternatyvų dabartinei vadovybei yra ir daugiau.

„Visi pasigavo mano vardą, bet yra daugiau vardų, su kuriais bendraujame. Opozicija tikrai formuojasi, – patikino šiuo metu Panevėžio „Lietkabelio“ direktoriaus pareigas einantis Mačiulis. – Tų vardų yra bent keturi, ir jie dar garsesni, tik ne taip garsiai eskaluojami. Kažkodėl mano vardas kaip vėliavnešio yra pasigautas.

Ar būčiau pasiruošęs? Bent jau pabandyti, manau, kad taip. Bet kiek girdisi, reikės labai rimtų dėdžių. Dabar klausimas yra – kas būtų, jei pavyktų laimėti? Kiek esame prisiklausę, kas ten vyksta, tai yra baisu. Nežinau, kokios reikėtų komandos – nuo teisininkų, finansininkų ir auditorių ir taip toliau.“

Vis dėlto artimiausias rinktinės iššūkis – ne federacijos rinkimai, o rugpjūčio pabaigoje prasidėsiantis antrasis pasaulio čempionato atrankos etapas. O jį Lietuva pasitinka smarkiai nukraujavusi.

„Perimetre nukraujavimas yra milžiniškas – Jokubaitis traumuotas, bet neturime Jakučionio, Veličkos, nėra ir Brazdeikio, Sargiūno, – kalbėjo Lekšas. – Dabar atrodo, kad viskas suksis aplink Tubelį ir Motiejūną, nes jie individualiai dar kažką gali padaryti.“

Vienu svarbiausių pastarojo lango pokyčių tapo Donato Motiejūno sugrįžimas į rinktinę. J.Mačiulis teigė girdėjęs, kad šis sprendimas kai kuriems krepšininkams galėjo tapti viena iš priežasčių atsisakyti kvietimo į nacionalinę komandą.

Kalbama, jog būtent Motiejūnas po olimpinės atrankos Puerto Rike 2021-aisiais į viešumą iškėlė informaciją apie, kaip teigiama, rinktinės narių pamestą sportinį rėžimą.

„Girdėjau, kad pora žaidėjų atsisakė atvažiuoti grynai dėl jo, – sakė Mačiulis. – Na, tikrai, jei žmogus tave išskundžia – aš asmeniškai tikrai nelabai norėčiau žaisti, nes koks tada pasitikėjimas tuo žmogumi? Visi kalbame apie atmosferą, komandiškumą Lietuvos rinktinėje. Pas mus būdavo visko, bet niekas neišeidavo į viešumą.

Galų gale, klausimas yra, koks žmogus prabilo. Jei mes pradėtume pasakoti visus dalykus, kad ir apie jį patį – kokių cirkų yra prikrėtęs. Čia yra negerai. Prabilo ne tas, kuris turėtų šnekėti.“

Lietuva jau rugpjūčio 28 d. išvykoje susikaus su Turkijos krepšininkais, o rugpjūčio 31 d. Vilniuje priims Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkus. Tačiau prieš tai laukia trejos kontrolinės rungtynės.

Mūsiškiai rugpjūčio 20 d. Kaune priims estus, o vėliau sužais du mačus su NCAA ekipomis – rugpjūčio 22 d. Alytuje susikaus su Arizonos „Wildcats“, kuriai atstovauja Motiejus Krivas ir Ugnius Jaruševičius, o rugpjūčio 23 d. Vilniuje pasitikrins jėgas su praėjusio sezono NCAA čempione – Mičigano „Wolverines“ komanda.

Laidos duetas pamėgino atspėti visų trijų šios savaitės kontrolinių susitikimų baigtis, tačiau Mačiulis prieš tai išskyrė, kas jį šiame draugiškų mačų cikle domina labiausiai.

„Bus labai įdomu pamatyti, kaip žaidžia Arizona, žiauriai laukiu. Rezervinę mūsų rinktinę, manau, pūs 30–40 taškų, o ir pagrindinei mes rimtą iššūkį. Būtų buvę labai įdomu pamatyti jų mačą su mūsų tikrąja rinktine su Buzeliu, Jakučioniu ir panašiai. Tikrai bus labai įdomu, laukiu, pats važiuosiu žiūrėti. Kaip mažas vaikas laukiu“, – šypsojosi J.Mačiulis.