J.Kazlauskas: jeigu būčiau leidęs į aikštę Lavrinovičius, būtų žaidimas kas kam daugiau įmes
(92)
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmadienį savo gerbėjams padovanojo dar vieną neįtikėtiną dramą. Mūsiškiai Bosnijos ir Hercegovinos komandai nusileido 72:78 ir tik per plauką prasprūdo į kitą turnyro etapą.
Vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas po mačo neieškojo pasiteisinimų ir atvirai rėžė, jog rinktinė privalo daryti išvadas, o ne taip rungtyniauti ir po kiekvieno susitikimo tik atsiprašinėti.
„Nors patekome į kitą etapą, bet nėra džiugus komentaras, nes buvo momentų, kai galėjome ir lagaminus krauti. Gerai, kad atradome jėgų, kovojome iki galo. Tikrai atėjo laikas padaryti daug išvadų. Vien atsiprašinėjamais toliau taip negalime žaisti, – teigė J. Kazlauskas.
– Kodėl nepavyko sustabdyti Mirzos Teletovičiaus?
– Vieną dieną pataikai, kitą – ne. Žinojome, kad jeigu atgniaušime gniaužtus, jis pagaus ritmą, bus labai sunku.
– Kas padėjo nepalūžti, kai buvo skirtumas 16 taškų?
– Visada reikia kovoti iki galo. Gerai, kad pavyko. Daug metimų prametėme iš dėkingiausių padėčių – iš po krepšio, daug baudų prametėme. Ar šviežumo trūksta, ar ko, bet reikia situaciją taisyti. Dabar dieną galėsime atsipūsti ir žiūrėti toliau.
– Iš anksto buvo suplanuota, kad broliai Lavrinovičiai pasirodo po pertraukos?
– Jie netiko šiose rungtynėse, jeigu sąžiningai. Tuomet būtų buvęs žaidimas kas kam daugiau įmes. Deja, šiandien nesužaidė kai kurie jauni mūsų krepšininkai ir man reikėjo brolių pagalbos. Tas netikimas pasiteisino.
– Jonas Valančiūnas sėdo ant atsarginių suolo, nes prastai sužaidė?
– Nekalbėsiu apie atskirus krepšininkus. Jūs galite rašyti ką norite, bet manęs apie tai neklausinėkite.
– Tas žinojimas, kad riba yra 9 taškai, pakeitė rinktinės žaidimą?
– Be abejo, turėjome pasakyti komandai, bet negalime rungtyniauti žiūrėdami į švieslentę. Tuomet ir to žaidimo nėra. Reikia žaisti dėl pergalės. Tai ne visada pavyksta.
– Kaip apibendrinsite mūsų grupę?
– Sudėtingiausia grupė. Ir tai, kad čia žaidžiame, ir tai, kad čia specifinis krepšinis. Daug dalykų. Gerai, kad išėjome iš tos grupės, su tašku. Toliau laukia kiti darbai.
– Ar esate patenkintas atmosfera komandoje?
– Žinote, rinktinėje nėra pykčių, bet kažko irgi nėra. Lyg atrodo visi draugiški, kalba tas pačias frazes, bet kaip buvo užsivedę varžovai, kaip jie ėjo per visas užtvaras, kokie greičiai, norėčiau matyti iš savo žaidėjų tą patį.
– Ką manote apie paskutinę bosnių ataką?
– Ir jų treneris pasakė, kad norint nugalėti mus 10 taškų, reikia rizikuoti. Jei atvirai, jie pelnė ne laisvų, o fantastinių taškų. Kai įmeta tokį metimą, per smegenis, per psichologiją labai atsiliepia. Tu „gimdai“, prameti lengvą metimą iš po krepšio, o tau atsivaro ir įmeta iš vidurio aikštės. Nėra taip lengva. Mes žinojome, kad taip gali būti, ir džiną išleidome iš butelio.
– Kas dėjosi jūsų širdyje?
– Kaip visada – ieškojau, kaip padėti komandai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.