Išvykų dienoraštis: LKF pusfinalis
(25)Į aštuonioliktąją išvyką šiame sezone šiaip ne taip išsikrapšto 31 keleivis. Metę mokslus, darbus ir visa kita, kas trukdo palaikymui, žaliai balti apie pusę trijų po pietų pajuda nuo tradicinės pradinės stotelės. Keista į Siemensą traukti tokiomis negausiomis pajėgomis – vienu autobusu (ir tai ne pačiu didžiausiu). Tenka tenkintis tuo, ką turim – teks įrodyti, kad ir tokios sudėties galime pasirodyti ne prasčiau. O darbas užverda jau autobuse – dedamos bendros pastangos, kad žaliasis sektorius neatrodytų nuobodžiai. Nepaisant šios veiklos, lyg ir viskas po senovei: Chamiakas ieško, ko užkrimsti, bei jau pradeda taupymo programą rytojui; bandant marširuoti per autobusą, į kelius daužosi tuščia tara; kolonėlėse sukasi laiko patikrintos dainos, be kurių išvykos jau nebeįsivaizduojamos. Sustojimuose vis prisimenamas Sniego karas, kurį būtinai kartosime ir šį sekmadienį Kaune. Surengiamos pora treniruočių, dėl ko tenka eilinį kartą sėstis ant šlapių sėdynių.
Neilgai trukus pasiekiame kelionės tikslą. Šį kartą nei jokios ypatingos apsaugos, nei kuprinių kratymo.. Organizatorių sprendimai šiandien nenuspėjami – pasirodo, mūsų vietos yra pirmame aukšte, galinėje tribūnoje, tačiau, apsižvalgę ten, nusprendžiame keturi šimtai septintojo sektoriaus neišduoti, tad užkylame į viršų ir ten įsikuriame. Nepaslaptis, kad varžybų baigties prognozuoti niekas nedrįsta, nors kelionėje į priekį vėl surengtas totalizatorius azartui ugdyti. Komanda pradeda užtikrintai, o mes – kiek tai padaryti leidžia galimybės. „Šiaulių fanai“ jiems būdingu punktualumu pasirodo tik antrojo kėlinuko viduryje, tad iki to laiko arenoje, nepaisant mūsų dainų, girdisi tik sportbačių ir parketo trintis. Apsidairius sektoriuje buvo galima matyti, kad pastangų kiekvienas deda tikrai nemažai, tačiau keista (ir nieko blogo), kad jėgų visiems užteko iki mačo pabaigos, tik užsivedimo labai trūko. Suvaldyti bandą tokioje didelėje erdvėje šį kartą T. pavyksta. Tik dėl vieningo skambesio dainos girdėti ir kitoje arenos pusėje. Švieslentė byloja, kad staigmenų lyg ir neturėtų būti, tad vienodas tempas išlaikomas ir palaikant komandą. Vis tik tai – vienas kitam didelę įtaką turintys veiksniai. (Ne)tikėta pergalė 25 taškų skirtumu grąžina optimizmą.
Lauke vėl Snow Fight’as. Non-stop – prieš pasitinkant komandą, ją išlydint, grįžtant į autobusą, autobuse.. Labiausiai pasiseka L., kuriam, įgavusiam sniego žmogaus pavidalą, nebelieka nieko, tik burnoti. Arba kurti keršto planą. Sustojame toje pačioje kolonėlėje, kaip visada, pasinaudoti lojaliems klientams taikomomis nuolaidomis. Pasistiprinę, apie pusę 10 pasiekiam mylimą Kauną. Jokios ypatingos programos nenusimato: ryt darbo diena – ne tik rytinėje pamainoje, bet ir vakarinėje. Laukia finalas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.