Įspūdingas prieš 18 m. triumfavęs „Žalgirio“ jaunimas: nuo būrio žinomų veidų iki nuvylusios lyderio karjeros

Pastarasis savaitgalis buvo labai džiugus Lietuvos krepšiniui: be to, kad Eurolygos triumfavo Šarūnas Jasikevičius, jaunimo turnyrą laimėjo Kauno „Žalgirio“ vaikinai.

Tai nutiko po 18 metų pertraukos, kuomet dalis šių vaikinų net nebuvo gimę. Tada finale buvo 78:74 įveiktas Belgrado FMP jaunimas.

Toli gražu ne visada iš talentingo jaunimo išauga geri krepšininkai, bet Krepsinis.net pasidairė į 2007 m. jaunimo Eurolygą laimėjusius žalgiriečius, kurių dauguma – puikiai žinomi iki šiol ir turėję solidžias karjeras.

Tada „Žalgiriui“ atstovavo dešimt jaunuolių.

Realiai turime vos vieną pavardę, kuri vėliau suaugusiųjų krepšinyje taip ir prapuolė. Tai – Mantas Pukinskas. Jis tuo metu turėjo epizodinį vaidmenį turnyre, kur pelnė po 5,2 taško ir atkovojo 6,5 kamuolio, vėliau ne vienerius metus praleido Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), trumpai žaidė Kazachstane, o jo didžiausias pasiekimas – penki mačai Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“), tuometiniame Panevėžio „Techase“, kur jis pelnė po 1,6 taško. Prieš dešimtmetį jis turėjo kelis geresnius sezonus Joniškyje, bet greitai (2016 m.) užbaigė karjerą ir šiuo metu ant parketo pasirodo nebent mėgėjų lygoje.

Mažiausią vaidmenį (2 rungtynės iš 4 ir 8 min vidurkis) tuo metu žalgiriečių sudėtyje turėjo metais jaunesnis Siimas-Sanderis Vene. Estui Kaunas dar keletą metų liko namais, čia jis debiutavo Eurolygoje, Lietuvoje jis pakeitė kelias komandas, o nuo 2016 m. išvyko ieškoti laimės kitur, nes „Žalgiryje“ vaidmens taip ir neįgijo. Per pastarąjį dešimtmetį jis pakeitė dešimt klubų, iš jų Varezėje žaidė triskart, Fuenlabradoje – dukart, o šį sezoną jis su Adu Juškevičiumi rungtyniavo Lenkijos ekipoje.

Kalbant apie Adą... Jis taip pat buvo šios čempioniškos komandos dalis, rinkęs 8,2 taško, atlikęs 4 perdavimus, buvęs ryškus turnyre, bet pristabdytas finale. Jo karjera per šiuos 18 metų tikrai susiklostė solidžiai ir apie tai daug pasakoti nereikia: su „Žalgiriu“ jis sulaukė poros šansų Eurolygoje, bet taip šiame lygyje neįsitvirtino, atstovavo jis ir rinktinei, turėjo gerų metų Lietuvos ir užsienio klubuose, o po pusantrų metų Vilniaus „Wolves Twinsbet“ šį sezoną jį matėme Didžiosios Lenkijos Ostrove.

Trejose rungtynėse, tik ne finale, tada ant parketo pasirodė krepšinio užkulisiuose žinomas veidas – Marius Rutkauskas. Dar keletą metų jis bandė kabintis į krepšininko karjerą, bet anksti suprato, jog reikia plano B ir juo tapo agentavimas. Tai vienintelis žmogus iš šio dešimtuko, kuris nebėra krepšininkas, tačiau vis dar svarbi grandis krepšinyje.

Rokas Čepanonis labai ryškios karjeros neturėjo, tačiau buvo tikrai ilgametis matomas NKL krepšininkas. 2009 m. jis atsisveikino su „Žalgirio“ sistema, dar spėdamas sužaisti vieninteles savo Eurolygos rungtynes Barselonoje. Vėliau aukštaūgis dar bandė kabintis į LKL Panevėžyje ir „Aisčiuose“, bet to padaryti nepavyko. Tada sekė etapas NKL, kur ryškiausiai jis atrodė Joniškyje, mesdamas 13,3 taško. Su krepšiniu galiausiai jis atsisveikino 2018 m.

Galima vėl grįžti prie žinomų vardų, tarp jų buvo ir Vytenis Lipkevičius, kuris tarp jaunimo tuomet keletą kartų žengė arti dvigubo dublio ritmo. Užsirekomendavęs kitose LKL komandose („Triobet“, „Aisčiuose“ ir Prienų „Rūdupyje“) jis dėjo tvirtus karjeros pagrindus ir žibėjo LKL, dėl ko dar grįžo į „Žalgirio“ gretas (2012–2016 m.). Visą savo karjerą Vytenis praleido Lietuvoje, o pastaruoju metu yra tapęs visišku „7bet-Lietkabelio“ veidu, nes čia yra jau šeštą sezoną paeiliui. Tiesa, traumos jau pristabdo Panevėžio ekipos kapitono žaidimą.

Dar vienas iki šiol LKL rungtyniaujantis veteranas – Žygimantas Janavičius, buvęs vienu ryškiausių to meto jaunuolių (rinko po 11 taškų jaunimo Eurolygoje ir atliko 5,5 perdavimo. Traumos trukdė Žygiui turėti dar geresnę karjerą, bet jis spėjo tiek ginti jaunimo, tiek vyrų rinktinės garbę, didžiąją dalį karjeros jį matėme LKL, išskyrus sezoną Braunšveige. Kaip V.Lipkevičius tapo veidu Panevėžyje, kaip Ž.Janavičius tokiu yra Klaipėdos „Neptūne“, kuriam atstovauja nuo 2019 m.

Tarp ryškiausių tos komandos žaidėjų buvo ir Šarūnas Vasiliauskas, finale pelnęs 16 taškų. Kaunietis su „Žalgirio“ sistema galutinai atsisveikino 2012 m., nes buvo nuolat skolinamas. Jis ilgą laiką buvo geidžiamas ir ryškus žaidėjas Lietuvos pirmenybėse, tik ne visada įperkamas mūsų klubams, nes nuo 2016 m. koncentravosi į žaidimą svetur – Turkijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Kijevo „Budivelnik“ klube, kuris, galima sakyti, ir tapo paskutine aukščiausio lygio stotele jo karjeroje. Eurolygos lygio žaidėju jis netapo, tačiau turėjo ilgą ir gerą karjerą. Jau pradėjęs komentuoti Šarūnas dar grįžo į krepšinį ir du metus gynė Kauno raj. „Omegos-Tauro-LSU“ garbę, bet jis pats neslepia, jog žaidimas NKL jam likęs labiau malonumu.

Pabaigai paliktos dvi pavardės. Jei reikėtų atspėti tos rinktinės du esminius lyderius, gal vieną įvardinti ir nebūtų sunku, tačiau kitą prisimins tik ta karta labiau besidomėję. Vienas tų vardų turėjo ir turi neabejotinai skambiausią karjerą iš visų, tai – Donatas Motiejūnas. Metais jaunesnis aukštaūgis tada nebuvo sustabdytas nė vienos komandos, fiksavo 17,8 taško ir 7,5 atkovojo kamuolio vidurkį bei rinko 24 naudingumo balus. Taip jis tapo to turnyro MVP. D-Mo karjera progresavo žaibiškai: „Žalgiris“, muštras Gdynėje su šerifu Tomu Pačėsu priešakyje, o nuo 2012 m. – NBA, Hjustonas, vėliau ir kiti klubai. Kuomet atrodė, kad po etapo Kinijoje D-Mo gali būti nelengva grįžti į Europą, jis tai padarė Monake, kur tik pastaraisiais mėnesiais prarado vaidmenį, o iki tol buvo reikšminga figūra.

Žmogus, kurį čia atspėti gal būtų sunkiausiai – Vaidas Čepukaitis. 13,5 taško, 11,2 atkovoto kamuolio, 21,1 naudingumo balo, dvigubas dublis 3 iš 4 rungtynių. Centrui tuo metu buvo piešiama labai ryški ateitis, o „Žalgiris“ negailėjo pinigų jam kaip mobiliam aukštaūgiui, buvusiam dubleriuose, kur alga siekė arti 15 tūkst. litų per mėnesį. Tik už pagrindinę Kauno ekipą jis sužaidė vos draugiškas rungtynes, o „Žalgiriui“ reikalingu žaidėju jis taip ir netapo. Daug metų V.Čepukaitis buvo solidus LKL aukštaūgis, pakeitęs čia aštuonias komandas. Paskutinė jo simbolinė stotelė čia buvo „Wolves Twinsbet“, po kurios jis vyko į Ispanijos antrąją lygą, o šį sezoną praleido Ukmergėje, NKL, kur rinko po 4,5 taško. Išskirtiniu talentu laikyto centro karjerai galimai tai buvo ir paskutiniai metai.