I.Vaitkus: apie užburtą traumų ratą, bausmes už vėlavimą, laukiantį svarbiausią sezono mūšį ir nesivaikomą lyderio rolę

interviu (1)
Sausio 14 d. 09:00
Vaitkus (LKL nuotr.)
Vaitkus (LKL nuotr.)
Gabrielė Miknevičiūtė
Krepsinis.net

Užburtas ratas – taip savo pastarojo mėnesio traumų istoriją apibūdina Ignas Vaitkus. Dabar jau viskas gerai, tačiau dar neseniai Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ atstovas turėjo problemų tai su viena, tai su kita koja.

„Truputį teko žaisti su skausmais, bet kelias dienas sportuoju vėl, dabar viskas kaip ir gerai (nusispjauna per petį). Pirmiausiai pradėjo skaudėti operuotą bėdą, ji sugijo, bet ant jos užmynė treniruotės metu – viskas atsinaujino. Tada išvyko Patrickas, Kupšas, Gecevičius patyrė traumą, rungtynes žaisti reikia, o žaidėjų nėra.

Teko žaisti su vaistais ketverias rungtynes. Taip gavosi, kad vieną koją prisaugojau, ėmė skaudėti kitos kojos Achilą, jį dabar ir gydžiausi. Gavosi užburtas ratas. Man darė procedūras, suleido plazmą, dabar nieko nebeskauda“, – pasakojo gynėjas. 

I.Vaitkui tai trečias sezonas „Uniclub Casino – Juventus“ gretose. Laikas bėga greitai, šypsosi jis, per šiuos metus Utena jam visiškai tapo sava ir miela. 

„Po to, kai išėjau iš „Šiaulių-7bet“, vėl norėjau nuversti kalnus, bet labiausiai vis tik norėjau laimėti. Per šiuos metus Utenoje tikrai kažką nuveikėme ir pergalių pasiekėme“, – sako jis.

I.Vaitkaus statistika Utenoje šį sezoną panaši kaip ir pernai, labiau krito tik rezultatyvumas: jis per 25 minutes pelno 8,6 taško, atkovoja 4,1 kamuolio, atlieka 2,3 perdavimo bei renka 11,5 naudingumo balo.

– Koks jausmas yra po rungtynių, kuomet kankina skausmai, vartoji nuskausminamuosius, mačo metu lyg jautiesi geriau, bet po to turbūt viskas blogėja dvigubai?

– Taip ir buvo. Susileidi vaistus, atžaidi ir iki kitų rungtynių beveik nesportuoji, tik vakarinėje treniruotėje prie mačą pasižiūrime derinius, taktikas ir kitą dieną vėl žaidi. Aišku, nebuvo viskas labai blogai, buvo nemalonu, tačiau vaistų išgėrus nejauti. Geriau, žinoma, taip nedaryti, nes be vaistų bent pakontroliuoji kūną, o su jais nežinai, kas ten vyksta, kokie procesai. Poilsio daviau, bet pradėjo skaudėti koją, kuri gaudavo daugiau krūvio.

– Ar tai pirmas toks kartas karjeroje, kuomet su nuskausminamaisiais tenka žaisti tiek rungtynių iš eilės?

– Po operacijos man skaudėjo praeitą koją, todėl teko per skausmą ir sukąstus dantis praeitį nemalonų etapą. Žinojau, kad jausis, bet žinojau ir tai, kad praeis. Dabar tiesiog man ant kojos užmynė, ten yra metalas, audiniuose prasidėjo uždegimas, o jei nori, kad užgytų pėda, jai reikia ramybės. Net ir nesportuojant, tiesiog vaikštant, nėra viskas taip gerai, kad greitai sugytų.

– Kada planuojate vėl pasirodyti ant parketo?

– Nebuvo plano iškirsti ilgam, taip viskas susidėjo. Manau, kad mače su „Šiauliais-7bet“ būsiu pasiruošęs 100 procentų, bent kol kas taip šviečiasi, nes įeinant į krūvius jaučiuosi gerai.

Kiek sunku buvo pastarąjį laikotarpį negalėti žaisti net su vaistais?

– Žiūrint į tai, kaip sportuojame, kiek turime žmonių, treniruočių procesas nėra normalus, koks turėtų būti. Nėra tai to, tai kito, kažkas susitrenkia pirštą, aš negaliu žaisti, Gecas negali, Patrickui irgi kažką skauda. Taip nėra ir to gero žaidimo, tai normalu. Praėjo tik pusė sezono, todėl visus dalykus reikia išsigydyti, tiek man, tiek kitiems, nes žiūrint pro pirštus gali pablogėti.

Vaitkus Vaitkus

– Jums šis sezonas – trečiasis Utenoje, ar jau jaučiatės visiškai savu čia?

– Viskas man čia gerai, viskas tinka, šeima čia jaučiasi gerai. Mano dukrytė užaugo Utenoje, jai jau pusantrų metų. Sąlygos geros, organizacija gera, komanda konkurencinga. Neplanavau likti čia taip ilgai: turėjau dvejų metų kontraktą, bet nutiko pandemija – visuose klubuose buvo finansinių niuansų, tad persirašėme sutartį dar 2 metams. Tas laikas prabėgo labai greitai, pirmas sezonas baigėsi anksti, vasaromis žaidėme 3x3, turime gerą chebrą – viskuo čia esu patenkintas.

– Gerą atmosferą „Uniclub Casino – Juventus“ klube minite ne pirmas – kas padeda tai sukurti ir kokių tradicijų turite?

– Už pramestą baudą metame po eurą į taupyklę, tada pinigus išleidžiame vakarienei. Pavėlavę žaidėjai stato burgerius arba sušius, taip pat tą daro tie, kas fiksuoja asmeninius pasiekimus, kaip Gintautas su perimtais kamuoliais ar MVP titulą iškovojęs Patrickas. Taip pasivaišiname vienas kitą.

– Kas pas jus yra didžiausias vėluotojas?

– Niekas stengiasi per daug nevėluoti, bet visko pasitaiko. Naujokas Payne’as irgi jau nubaustas – turės pirkti picas (Juokiasi). Ką daryti, pavėlavai – nuolaidų nebus.

– Kuo jaučiatės pasikeitęs labiausiai per šiuos beveik trejus metus Utenos klube?

– Po to, kai išėjau iš „Šiaulių-7bet“, vėl norėjau nuversti kalnus, bet labiausiai vis tik norėjau laimėti. Per šiuos metus Utenoje tikrai kažką nuveikėme ir pergalių pasiekėme. Aplinkoje buvo ir yra gerų žaidėjų, iš kurių galima daug ko pasimokyti, pastoviai šnekame ir einame į priekį. Jaučiu, jog atsiranda didesnis užtikrintumas, daugiau galvoju galva, o ne energija. Žingsnius į priekį dedu kasdien.

– Kuris etapas per šiuos 2,5 metų jums atrodo atnešęs daugiausiai patirties?

– Pirmas sezonas buvo nutrūkęs, tad sunku jį vertinti, tuo tarpu praeitais metais buvo daug visokių įspūdžių. Tiek 3x3, tiek KMT trečia vieta – tai labai džiugina. Visais sezonais būna sunkių momentų – dabar irgi nėra lengva, pralaimėjome nemažai rungtynių, bet turime išlikti komanda, galvoti apie tikslą ir viskas bus gerai. Praeitą sezoną viskas atrodė gerai, bet gale papuolė trauma – kai ko nesuplanuosi, sunkumų bus visada.

– Kadangi vienoje ekipoje žaidžiate jau trečią sezoną, svaresnės rolės nesitikėjote?

– Ne, turime žmones, kurie paimti rinkti taškus, būti lyderiais, mes tą žinome. Aišku, pradžioje gal norėjosi turėti kamuolį savo rankose dažniau, mesti daugiau metimų, bet yra žmogus, kuris tai gerai daro – Patrickas – taikomės prie jo. Taškai ne visada yra atspindys: stengiuosi gerai apsiginti, atkovoti kamuolį, atiduoti perdavimą. Kuo labiau medžiosi taškus, tuo labiau neišeis jų įmesti. Pradėjus nuo mažesnių dalykų ir taškai susirinks lengviau. Treneris manimi pasitiki, žinau, kokį laiką gausiu, jis bus panašus kaip pernai, tik nuo manęs priklausys, kaip jį išnaudosiu.

– Ar teko susimąstyti, ko kaip žaidėjui jums trūksta iki virsmo lyderiu kuriame nors LKL klube, ar apskritai noro būti tuo, apie kurį suktųsi žaidimas, neturite?

– Sunku pasakyti, atrodo, galiu ir mesti, ir veržtis, ir gintis, ir įžaidėju žaisti, jei labai reikia, bet geriausiai jaučiuosi savo pozicijoje, kur žaidžiu visą gyvenimą. Labiau galvoju apie tai, ko reikalauja treneris – tai padarius, viskas yra gerai. O būti lyderiu ar ne... Gali vieną mačą būti lyderis tu, o kitą – kažkas kitas. Tokioje komandoje kaip mūsų, kuri yra ketverte LKL, nebus, jog visi atėję mes po 10 taškų. Nėra tiek metimų ir nėra tiek taškų (Šypsosi). Užtenka visiems daryti savo darbą ir visai kitaip į tave žiūrės kitos komandos, kurios tavimi domėsis. Ar mesi paskutinėje komandoje 15 taškų, ar laiminčioje – 10, bet darydamas kitus darbus, manau, labiau būsi vertinamas antrojoje.

Vaitkus Vaitkus

– Atrodo, dar visai neseniai atvykote į Kėdainius iš NKL, bet pažiūrėjus tai buvo dar 2016-aisiais, laikas bėga greitai. Kaip šis laikas atrodo paties akimis?

– Laikas bėga labai greitai, net keista, dar prieš tai esu žaidęs Mažeikiuose. Per daug negalvoju, kas bus, tiesiog noriu būti sveikas, o tada viskas bus gerai. Yra daug pavyzdžių. Visi šneka apie Lukauskį, mes turime Matulį, matau, kokia jo forma. Kiek kūną prižiūrėsi, tiek galėsi žaisti. Mūsų komandoje esu vienas jaunesnių, bet pagalvojus apie septintą sezoną LKL, jau lyg esi senbuvis.

– Kuris žaidėjas „Uniclub Casino – Juventus“ gretose išsiskiria kaip labiausiai besirūpinantis savo kūnu, mityba, režimu?

– Labai smarkiai į kiekvieną nežiūriu, bet gal čia geriausias pavyzdys ir būtų Matulis. Po treniruotės jis užkanda, dedasi maistą į keliones, laikosi režimo. Jis tikrai motyvuoja, nėra kalbų. Jo fizinė forma yra vos ne geriausia komandoje, matosi, kaip jis prisižiūri. Nežinau, ar tai lemia genetika, ar priežiūra, bet traumų jis beveik neturi. Vyresni žaidėjai visada turi suprasti, kad turi laikytis režimo, jei dar nori žaisti, nes nebesi toks jaunas, kad darytumei ką nori, reikia ir atsistatyti, gerai pavalgyti, išsimiegoti, išgerti vitaminus.

– Šį sezoną rodote geriausią savo dvitaškių pataikymą karjeroje (62 proc.), kas tai lėmė?

– Vasarą negalėjau sportuoti ir tai labai pasijautė sezono pradžioje, negalėjau nei bėgioti, nei mėtyti, nes buvau po operacijos. Buvau sunkesnis, praradau ritmą ir buvo nelengva. Gal mano pataikymas geresnis dėl savo rolės, kur laisvas turiu pataikyti, nesiimu iniciatyvos sau, nes pagrindiniai deriniai yra Patrickui. Papildomai padirbu ir po kiekvienos treniruotės, gal tai padeda, gal ne, bet aš manau, jog padeda.

– Laukia atsakomosios KMT rungtynės prieš Šiaulių klubą, ar turite jaudulio, žinant, kad pirmą susitikimą pralaimėjote?

– Žinome rungtynių svarbą, ruošiamės. „Šiauliai-7bet“ tikrai žaidžia gerai, tai matosi ir lentelėje. Per šias kelias dienas turime kuo daugiau pasitreniruoti kartu ir būsime pasiruošę. Suprantame, ką reikš šis mačas, jaudulys tikrai yra, nes tai mums – sezono svarbiausios rungtynės. Bent kol kas. Jei laimėsime, nusimesime akmenį nuo pečių.

– Ar jus patį stebina toks geras „Šiaulių-7bet“ šio sezono žaidimas?

– Ir kai aš ten buvau, puolimas nebuvo problema. Dabar jie turi žmonių, kurie tuo mėgaujasi, ir dėl to jie yra pavojingi. Šiaulių komanda sukomplektuota labai gerai, susitvarkiusi gynybą, todėl tokie ir rezultatai. Po Naujųjų metų jų žaidimas visad gerėjo, o dabar jie žaidimą pagavo dar anksčiau. Šiaip šį sezoną negali atsipalaiduoti su niekuo, negali žiūrėti pro pirštus, nes vos atsipalaidavus visad gali pralaimėti. Kaip ir mes prieš Prienus. Pavyzdžių yra ir kitų komandų mačuose. Neturime kažkokių superžvaigždžių, kad tokią prabangą turėtume, turime kristi ant kiekvieno kamuolio, tada ir bus rezultatas.

– Ar sentimentus Šiaulių ekipai dar esate išlaikęs?

– Tai vis tiek savas miestas, žinau viską, pykčių laikymų seniai nėra, viskas pamiršta. Kai tai buvusi komanda, lengvas jauduliukas lieka, nesvarbu, tai Šiauliai ar ne, taip būtų su bet kuriuo klubu. Manau, taip kažkada bus ir prieš Uteną.

„Bružas ir Pulkovskis“: „Neptūno“ ateitis, Blaževičiaus projektas, žaidėjai Žiemelio klubui, Websterio ateitis ir Maksvyčio sprendimo argumentai

Gairės: juventus, vaitkus
1 komentarai
Naujausi komentarai (1)
Geriausiai ivertinti (1)
PRO komentarai (1)
i
Noriu gauti pranešimus apie atsakymus į mano komentarą Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai.
Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Komentuoti
Daugiau komentarų
Atsakyti
Palaikyk savo komandą