Į Torontą grįžęs L.Kleiza liaupsino J.Valančiūną, bet nesutiko jį lyginti su A.Saboniu

Linas Kleiza atvyko į Torontą, kur su "Raptors" komanda pradės pasiruošimą artėjančiam sezonui. Tiesa, dėl reabilitacijos jis bus kiek kitoks nei kitiems ekipos žaidėjams. Nepaisant to, L.Kleiza jau grįžo į savo ritmą ir atidavė savo duoklę vietos žurnalistams.

Lietuvis daugiausiai klausimų sulaukė apie savo sveikatą, Europos čempionatą Lietuvoje ir, žinoma, apie Joną Valančiūną.

Pateikiame įdomiausias ištraukas iš interviu.

"Sulaukiau labai daug pagalbos ir turėjau galimybę gydytis pas geriausius daktarus. Laukiu, kada galėsiu grįžti į aikštę ir vėl darysiu tai, ką moku geriausiai", - pokalbį su žurnalistais pradėjo L.Kleiza.

- Kaip sunku buvo žiūrėti Europos čempionato kovas?

- Labai sunku. Tačiau mūsų šaliai visa tai buvo ypatinga. Lietuva yra maža šalis, čempionatas mus visus suvienijo ir turnyras mums buvo didelė šventė. Pačiam buvo sunku, tačiau džiaugiausi už komandą, sirgalius. Aišku, blogai, kad likome penkti. Po pralaimėjimo ketvirtfinalyje susidarė toks įspūdis, kad viskas po to išmirė.

- Žmonėms nekilo klausimų, kodėl vaikštote, tačiau negalite padėti rinktinei?

- Buvo daug tokių atvejų, ypač po pasaulio čempionato Turkijoje, po kurio sirgaliai į mane dėjo labai daug vilčių. Tačiau ne visi supranta, kokią sudėtingą traumą buvau patyręs. Kai kurie manė, kad man buvo išoperuotas vos ne apendicitas ir aš tiesiog nenorėjau žaisti rinktinėje. Tačiau buvo daugybė supratusių mane.

- Ką galite papasakoti apie Joną Valančiūną? Kaip vertinate jo galimybes pritapti JAV?

- Jonas yra labai geras vaikis, gera asmenybė, o svarbiausia - labai geras krepšininkas. Dabar atvykti tiek į Torontą, tiek į NBA nebėra taip sudėtinga kaip tai buvo dar sovietų laikais, nebėra jokio kultūrinio šoko. Pop kultūra dabar išplitusi visur, todėl nemanau, jog Jonui būtų sunku pritapti. Jis turi Dievo dovaną - ūgį, ilgas rankas ir puikiai išmano krepšinį.

- Gal taip yra todėl, kad Lietuvoje vaikai nuo pirmų dienų mokomi žaisti visose pozicijose, nėra iškart koncentruojami į vieną?

- Visgi manau, kad jis yra tradicinis aukštaūgis. Dabar NBA tai yra būtent, ko ir reikia. Aišku, išskyrus Dirką Nowitzkį. Bet vis dėlto komandoms trūksta tų tikrųjų "centrų". Viskas ko reikia lygoje būnant vidurio puolėju yra gerai gintis, atkovoti kamuolius ir pataikyti iš baudos aikštelės. Manau, kad Jonas turi viską, ko reikia. Valančiūnas netgi lyginamas su Saboniu, bet nemanau, kad tokie palyginimai yra teisingi, nes Sabonis buvo bene vienas geriausių žaidėjų. Tai buvo neįtikėtinas talentas. Tiesa, Valančiūnas gali būti labai geras. Tačiau jei tik liks susikaupęs ir bus švaria galva, nes Lietuvoje jis dabar yra numeris vienas. 

- Dabar jis kaip roko žvaigždė?

- Taip. Tačiau po tokios vasaros, po tokio pasaulio čempionato, jis turi likti ant žemės.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą