Geriausių Lietuvos krepšininkų penkiasdešimtukas (31–35 vietos)
(25)
Krepsinis.net trečius metus paeiliui pristato Lietuvos krepšininkų reitingą. Prie portalo žurnalistų šiemet prisijungė ir patys žaidėjai, treneriai bei agentai, kurie surikiavo savo nuomone pajėgiausius šalies atletus, o bendras to rezultatas pateikiamas jūsų teismui.
Visoms keturioms frakcijoms skirta po 25 procentus svertinio balo, o esant lygiam rezultatui pirmenybė teikiama aukščiausią vietą bet kuriame iš sąrašų gavusiam žaidėjui.
Žaidėjai buvo vertinami pagal šį sezoną pademonstruotą meistriškumo lygį, neatkreipiant dėmesio į jų praeities pasiekimus ar ateities perspektyvas. Taip pat daugiau svorio buvo suteikiama individualiems pasirodymams nei komandiniams rezultatams.
Žaidėjai reitinge pateikiami su pernykšte pozicija skliaustuose, statistika esminiuose turnyruose bei trumpa sezono apžvalga.
35. (8) Mantas Kalnietis (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 15 minučių, 3,7 taško (31 proc. trit.), 1,1 atk. kam., 4,1 rez. perd., 4,6 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 17 minučių, 5,9 taško (33 proc. trit.), 1,1 atk. kam., 4,4 rez. perd., 5,7 naud. bal.
M.Kalnietis taip giliai reitinge krito neatsitiktinai – sudėtingas ir čiurnos problemų nusėtas sezonas įžaidėjui kainavo labai daug. 35-erių kaunietis turėjo atsisveikinti su savo greičio ir atletiškumo likučiais ir „Žalgirio“ gynėjų rotacijoje smuktelėjo į antrąjį planą, nors patirtimi ir žaidimo suvokimu ženkliai lenkia daugelį kolegų. Jis turbūt sulauktų ir daugiau kritikos, jei ne dar didesnį žingsnį atgal atlikęs Janis Strelniekas.
Pagal rezultatyvių perdavimų vidurkį M.Kalnietis pateko tarp dešimties geriausių Eurolygos žaidėjų, tačiau oficialiame sąraše nefigūruoja dėl daugybės praleistų mačų. Čiurnos operacija atėmė iš jo du mėnesius, o veteranui po tokios pertraukos vėl įsibėgėti nėra lengva. Tai galima matyti ir LKL atkrintamosiose, kuriose tris iš aštuonių mačų įžaidėjas baigė su neigiamu naudingumu.
Dar praėjusį sezoną Vieningoje lygoje dominavęs M.Kalnietis šiemet turi prisitaikyti prie visiškai kitokios rolės. Jo kontraktas su „Žalgiriu“ galioja ir kitą sezoną, kuris veikiausiai bus paskutinis jo karjeroje, o pasitraukus Pauliui Jankūnui jam turėtų atitekti ir kapitono pareigos. Vasarą jis jau nepadės rinktinei, tad belieka tikėtis, kad gerai pasiruoš sezonui ir išeis pakelta galva bei, galimai, palypėjęs reitinge.
34. (21) Paulius Jankūnas (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 13 minučių, 4,8 taško (32 proc. trit.), 3,9 atk. kam., 1,5 rez. perd., 7,8 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 13 minučių, 3,7 taško (39 proc. trit.), 2,6 atk. kam., 0,6 rez. perd., 4,4 naud. bal.
„Žalgirio“ kapitonas jau senokai neslepia, kad tai yra paskutinis jo sezonas profesionaliai žaidžiant krepšinį, o stebint jo žaidimą nekyla noras tam prieštarauti. Veteranas Kauno klube tapo ribotos rolės atlikėju, trumpoms atkarpoms išeidamas įnešti fiziškumo ir nuraminti bendraklubius. P.Jankūnas yra vienas tų žaidėjų, kurie karjeros veltui neleido ir jų sukaupta išmintis išties atsispindi veiksmuose aikštėje (galioja toli gražu ne visiems veteranams).
P.Jankūno žaidime neliko nei greičio, nei atletiškumo, kuriais jis ir šiaip nežibėjo, tačiau puolėjo alkūnės išlieka smailiomis, o sugebėjimas užsiimti pozicijas po krepšiu niekur nedingo. Ribotos fizinės galimybės jau neleidžia taip produktyviai rinktis kamuolių, tačiau pastatyti gerą užtvarą ar karts nuo karto iškišti savalaikį perdavimą jis vis dar gali. Apie gynybą prieš mobilesnius oponentus ar po susikeitimų prieš gynėjus jau tiesiog neverta.
„Žalgirio“ kapitonas net ir sulaukęs 38-erių dar galėtų kelis sezonus pabūti vienu lyderių daugelyje LKL komandų, tačiau nusprendė išeiti nepraskiedęs savo žalio kraujo. Vieša paslaptis, kad jam jau numatyta vieta ir komandos vadovybėje, todėl karjeros pabaiga pašalins jį iš aikštelės ir iš reitingo, bet ne iš gerbėjų akiračio.
33. (29) Regimantas Miniotas (Kauno „Žalgiris“)
Statistika Ispanijoje: 18 minučių, 4,6 taško (25 proc. trit.), 3,9 atk. kam., 0,6 rez. perd., 5,3 naud. bal.
Statistika LKL: 15 minučių, 5,5 taško (32 proc. trit.), 4 atk. kam., 1,3 rez. perd., 7 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 9 minutės, 2,8 taško (40 proc. trit.), 1,9 atk. kam., 0,2 rez. perd., 3,1 naud. bal.
Vieno sezono pradžia Prienuose, o kito pabaiga „Žalgiryje“ daugeliu atvejų reikštų spartų karjeros ir vietos reitinge kilimą, tačiau R.Minioto atvejis yra kiek išskirtinis. Itin trumpas sužibėjimas LKL jam atnešė kontraktą su Bilbao „Surne“, tačiau šis nutrūko anksčiau laiko, o į Kauną jis persikėlė tiesiog kaip geriausias lapkritį rinkoje buvęs aukštaūgis iš Lietuvos.
R.Miniotas Prienuose priminė sumažintą brolių Lavrinovičių versiją – iš toli galintis atakuoti aukštaūgis, galintis tvarkytis tiek su mobiliais, tiek su fiziškesniais aukštaūgiais. Vis dėlto pakilęs į aukštesnį lygį problemų jis turėjo su abiejų tipų oponentais, puikiai parodydamas, kodėl vienas elitinis įgūdis dažnai yra vertinamas labiau už bendrą universalumą. Nuo lapkričio „Žalgiryje“ žaidžiantis kėdainiškis taip ir neišsikovojo stabilios rolės.
26-erių puolėją kitą sezoną Kauno klube matyti norėtų mažuma gerbėjų. „Žalgiryje“ reiktų solidesnių arba perspektyvesnių atletų, o R.Miniotas savo vietą veikiausiai rastų LKL stipriausiųjų ketverte arba pajėgiose užsienio komandose. Nors ir žaidė Eurolygoje, jo žaidimą buvo galima tik pritempinėti iki tokio lygio. Tai sufleruoja ir kuklūs skaičiai prieš paliekant Ispaniją.
32. (31) Arnas Velička (Neapolio „GeVi“)
Statistika Italijoje: 24 minutės, 9,6 taško (32 proc. trit.), 3,3 atk. kam., 2,9 rez. perd., 11,6 naud. bal.
A.Velička pratęsė tradiciją pasiimti garantuotas minutes solidžios lygos autsaideriuose – sulaukęs vos 22-ejų tai jis jau įgyvendino Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Visose lygose jis rinko solidžius skaičius (daugiau naudingumo balų nei taškų gynėjams visada yra pagirtina), tačiau progresas pastaraisiais metais atrodo sulėtėjęs, apie tai sufleruoja ir menkas vaidmuo įžaidėjais nesigiriančioje „langų“ rinktinėje.
Lietuvis išlaikė savo stilistiką – jis drąsiai veržiasi, nebijo kontakto, o pridėjus dar ir vaidybos įgūdžius visoje Italijos lygoje užėmė šeštąją vietą pagal išprovokuotas pražangas (4,1 per rungtynes). Deja, ir toliau nepavyksta efektyviai jų išnaudoti – baudų metimai strigo (66 procentai), o rizikuoti ties jo prasiveržimais varžovai gali dėl nestabilaus metimo iš toli. A.Velička turi visus duomenis gerai dirbti gynyboje, tačiau didesnį dėmesį skiria puolimui, kur jo sprendimų priėmimas dažnai priima klausimų.
Jauni žaidėjai dažnai yra skatinami važiuoti ten, kur gautų daugiau žaidimo laiko, tačiau A.Veličkai ši formulė nepasiteisina. Panašu, kad įžaidėjui labiau reiktų bent vieno sezono su griežtesniu treneriu ar bent patyrusiu mentoriumi, kuris padėtų jam ūgtelėti ir gal net prasimušti į aukštesnį lygį. 22-eji yra rizikingas amžius – reikia atsakingai saugotis, kad toks keliavimas per atsitiktines komandas netaptų įpročiu visai karjerai.
31. (37) Marekas Blaževičius (Kauno „Žalgiris“)
Statistika LKL: 14 minučių, 8,2 taško (61 proc. dvit.), 3,5 atk. kam., 1 rez. perd., 8,4 naud. bal.
Statistika Eurolygoje: 12 minučių, 5,7 taško (53 proc. dvit.), 2,6 atk. kam., 0,8 rez. perd., 5,3 naud. bal.
M.Blaževičius šį sezoną išgyveno daug – jo vaidmuo komandoje svyravo nuo nulinio iki pagrindinio aukštaūgio, o jaunuolio perspektyvos viešai aptarinėti nesibodėjo nei gerbėjai, nei visi „Žalgirį“ treniravę specialistai. Be to, tokia strategų rotacija taip pat nėra ideali terpė jaunam žaidėjui, kuriam reiktų aiškios krypties ir stabilių minučių.
Iškritus kitiems aukštaūgiams M.Blaževičius turėjo neblogų mačų Eurolygoje, šešis kartus pasižymėjęs dviženkliu rezultatyvumu, pasiekęs 20 taškų ribą prieš Tel Avivo „Maccabi“ ir įsirašęs dvigubą dublį. Vis dėlto jo galimybės Eurolygoje išlieka gana ribotos – gynyboje jis stringa prieš visų tipų varžovus, o puolime nestokoja apgaulingų judesių ir išmanumo, gerai mato aikštelę, tačiau turi problemų užbaigdamas atakas prieš aukštesnius ar fiziškesnius varžovus.
Lengva pamiršti, kad jis net nesulaukė 21-ojo gimtadienio, o tokie žaidėjai šiuolaikinėje Eurolygoje – retenybė. M.Blaževičius turi potencialo įsitvirtinti „Žalgiryje“, nors tam būtinai reikės pridėti raumenų arba metimą iš tolimesnių distancijų. Geras baudų pataikymas ir ne platūs pečiai sufleruoja, kad antrasis variantas yra labiau tikėtinas. Vis dėlto tam reikalingas nuoseklus darbas, kuris šio sezono „Žalgiryje“ tiesiog nebuvo įmanomas.
Norėdami komentuoti prisijunkite.