FIBA Čempionų lygos vadovas: kaip krepšinis gali sugeneruoti vos procentą futbolo komercinės vertės?
(25)
Lenktynės tarp FIBA ir Eurolygos organizuojamų turnyrų šią vasarą tapo aštresnės nei bet kada anksčiau. Komandos ima vis sparčiau kursuoti tarp šių turnyrų, o į diskusiją pirmą kartą buvo įtrauktas ir rimtas žemyno grandas – Atėnų „Panathinaikos“.
FIBA Čempionų lygos vadovas Patrickas Comninosas bendraudamas su portalu „Trendbasket“ išryškino, kuriais klausimais jo vadovaujamo čempionato požiūris skiriasi nuo Eurolygos.
„FIBA dėlioja aiškią piramidę ir remia nacionalinius čempionatus. Negali turėti stipraus aukščiausio lygio turnyro, jei vietinės lygos nėra sėkmingos. Čia ir yra pagrindinis skirtumas tarp mūsų ir kolegų iš Eurolygos. Jei turime stiprią Turkijos lygą, joje bus daugiau konkurencingų komandos, kurios galės varžytis tarptautiniu lygiu. Mums tai yra pagrindinis tikslas. Negalime sekti 10, 11 ar 12 klubų interesus ir pamiršti apie kitas 800 komandų. Kaip žinia, dalyvavimas Čempionų lygoje yra pagrįstas rezultatais nacionalinėse pirmenybėse, dėl kurių komandos turi stimulo stengtis“, – teigė P.Comninosas.
Čempionų lygos prezidentas taip pat išskyrė rėmėjų svarbą ir tikino neseksiantis Eurolygos pavyzdžių, prie pavadinimo lipdant ir generalinio rėmėjo prekės ženklą bei tinkamesnio pavyzdžio ieškojo futbole.
„UEFA turi prabangą nelipdyti rėmėjo prie savo pavadinimo ir toliau augti. Jų produktas yra tiesiog toks paklausus. UEFA randa balansą tarp 6–8 rėmėjų, nė vieno iš jų neišskiriant. Visi yra sukurti vienodai. Toks modelis veikia puikiai. Nuo 1992-ųjų vystomas UEFA Čempionų lygos modelis yra komerciškai dėkingas, todėl lygintis su juo yra itin įdomu“, – tikino P.Comninosas.
Tuo pačiu buvo išskirtas ir neišnaudotas finansinis krepšinio potencialas.
„Susidomėjimas krepšiniu nėra toks aukštas kaip futbolas, bet užimame aiškią antrąją vietą. Populiarumas yra akivaizdus, tačiau čia atsiranda ir paradoksas. Kaip toks populiarus sportas gali turėti vos 55 milijonų eurų komercinę vertę Europoje? Tai vos procentas to, ką sugeneruoja futbolas. Ką krepšinis daro negerai? Mes tikime, kad mūsų modelis sunka tinkama linkme, įtraukdamas Lenkijos, Belgijos ir Olandijos čempionus, šalis, kuriose krepšinis nėra išskirtinai populiarus. Esame pajėgūs žvelgti toliau nei 4–5 metai, kuriais dabar remiamasi sporte“, – tikino lygos vadovas.
FIBA čempionų lyga šią vasarą išties pademonstravo tvirtą finansinį pagrindą, premijomis priviliodama ne vieną Europos taurės klubą – Stambulo „Galatasaray“, Stambulo „Daruššafaka“, Vilniaus „Rytą“, Bilbao „RETAbet“, Limožo CSP ir Bursos „Tofaš“.
Lenktynės tarp FIBA ir Eurolygos organizuojamų čempionatų ilgainiui turėtų tik aštrėti. Tampa akivaizdu, kad FIBA bando aprėpti platesnį paveikslą ir susitelkti į kiekybę, o Eurolyga prioritetu laiko kokybę ir tampa vis uždaresniu turnyru.
Norėdami komentuoti prisijunkite.