„Fenerbahče“ jėgą pajutęs P.Danusevičius: apie tikėjimą „Žalgiriu“ ir A.Trinchieri prisimenantį ekipos draugą

Kauno „Žalgiris“ ruošiasi kelionei į Stambulą ir dar vienam Eurolygos iššūkiui – šįkart prieš Stambulo „Fenerbahče“.

Prieš šią komandą sužaisti jau spėjo Paulius Danusevičius, atstovaujantis Izmito „Korfes“ ekipai. Tas rungtynes jo komanda pralaimėjo po atkaklios kovos, tiesa, pats lietuvis įsibėgėja tik dabar.

Sezoną Turkijoje jis pradėjo žaisdamas po 9–10 minučių, to priežastis – turėtos sveikatos problemos, tad dabar P.Danusevičius griebiasi už kiekvieno gaunamo šanso. Pastarąjį jis išnaudojo savaitgalį, per 12 minučių pelnęs 13 taškų.

„Net ir savaitgalio rungtynėse mane išleido likus minutei iki trečio kėlinio pabaigos. Galvojau: gerai, bus kaip bus. Gerai, kad viskas gerai sukrito ir galbūt šiame mače treneriui parodžiau, kad į formą po truputį grįžtu. Tikiuosi, artėjančiose rungtynėse galiu tikėtis daugiau minučių“, – sako jis.

P.Danusevičius laukia žalgiriečių kovos Stambule ir sako, kad turi optimizmo „Žalgirio“ atžvilgiu.

„Tiesą pasakius, tikiu „Žalgiriu“, kad jiems gali pasisekti, bet turi sukristi nemažai faktorių, kurie lems pergalę, ypač išvykoje Stambule“, – teigė lietuvis, žaidžiantis Stambulo pašonėje.

– Pauliau, pirmas dalykas, trumpai papasakokite, kaip jaukinatės žaidimą ir gyvenimą Turkijoje?

– Viskas gerai, pačioje pradžioje buvo nesklandumų, nes organizacija pakeitė miestą, rėmėją, bet viskas išsprendžiama. Po truputį čia apsiprantu. Pati lyga labai fiziška, pradžioje buvo ne šokas, bet kažkiek keista, vis tiek esu pratęs prie LKL. Lygių ir fiziškumo skirtumas yra visai kitame lygyje.

– Kiek organizaciją išblaškė persikėlimas iš Manisos į Izmitą? Vis tik jis buvo gana staigus.

– Išblaškė tikrai: pradedant apartamentų paieškomis, tęsiant automobiliais ar banko sąskaitų atidarymais. Buvo tokių bėdelių, net oficialias žaidybines aprangas gavome visai neseniai (Juokiasi). Bėdelės nedidelės, lengvai išsprendžiamos ir manau, kad mėnesio ar dviejų eigoje viskas bus tvarkoje.

– Bent gal niekam neteko žaisti su marškinėliais, ant kurių nugaros lipni juosta.

– Ne. Bet turėjau komandžioką Šiauliuose, kuris pamiršo į rungtynes aprangą ir skolinosi iš jauniausio žaidėjo. Tada teko taip daryti. Čia taip nebuvo (Juokiasi).

– Kaip pritampate prie kultūrinių Turkijos dalykų?

– Gerai. Supratau, kad žmonės – kažkiek mėgstantys chaosėlį, bet labai nuoširdūs, gali klausti – visada padės, tik kažkiek sunkiau, nes nelabai šneka angliškai, bet tada gestikuliuoji. Kol kas neturiu jokių problemų, skanus maistas, kultūrinio šoko tikrai neturiu. Vis tiek gyvenu netoli Stambulo europinės pusės, didelio skirtumo nesijaučia, tik jaučiasi, kad eismo ir vairavimo stilius kitas, jie važiuoja, kaip moka, prie to dar reikia priprasti.

– Kad jau esate legionierius, su komandos draugais praleidžiate didelę dalį laiko už aikštės ribų?

– Būna, kad po treniruočių nueiname kavos ar pavalgyti, bet nėra, kad leidžiame kartu labai daug laiko. Vis tik vyko pasiruošimas sezonui, daug sportavome, visi buvome pavargę ir norėjosi kažkiek pabūti atskirai. Bet dabar laukia išvykos į taurės rungtynes – nori ar nenori, jos suartina.

– Į Stambulą užsukti tenka dažnai?

– Kadangi buvo aktyvus pasiruošimas yra nemažai rungtynių, kol kas viešėjau tik porąsyk. Jaučiasi šiek tiek nuovargio, tad norisi pabūti namie. Bet ateity tikrai užsuksiu dar ne kartą.

– Jūsų komandos draugu yra Mattas Mitchellas, ar tenka dar pakelti prisiminimų temą apie Lietuvą?

– Būna, prisimena ir apie Trinchieri papasakoja, pasijuokiame (Juokiasi). Jis sakė, kad buvo nelengvi metai, bet organizacija – geriausia, kokioje yra buvęs. Mattas tikrai atsigavęs, mėgaujasi krepšiniu, dabar yra mūsų kapitonas, nors jam 27-eri, jis dabar vyriausias mūsų jaunos ekipos žaidėjas.

– Koks jūsų įspūdis, koks žvėris yra Turkijos lyga?

– Kai čia vykau, buvau nusiteikęs, kad žaisiu antroje pagal pajėgumą Europos lygoje po „Liga Endesa“, bet dabar visi sako, kad Turkijos lyga gal net stipresnė. Tai daug pasako. Visai kiti kūnai, elitinės pavardės, visi turtingi klubai su dideliais biudžetais. Pradžioje buvo lengvas šokelis, vis tiek nesu pratęs. Nieko nenuvertinant, bet Lietuvoje prieš tokias komandas kaip „Nevėžis“ privalai laimėti, o čia tas pats Anthony Cowanas iš „Wolves“ žaidė paskutinėje lygos komandoje. Tai daug pasako.

– Koks buvo jūsų krikšto momentas lygoje?

– Galbūt pirmos pasirengimo rungtynės prieš antrosios lygos vieną geriausių ekipų. Atrodė, nieko įspūdingo, bet vos negavome į kaulus. Buvo toks žadintuvas, kad čia bus rimta.

– Kaip formuojasi jūsų vaidmuo komandoje? Teko matyti, kad pirmuosiuose mačuose minutės buvo kuklios, dabar jos lyg auga.

– Visų pirma, turėjau gana sunkų pasirengimą, nes buvau sumušęs koją, negalėjau sportuoti, tada buvau apsirgęs, taip pat jaučiau skausmus po praeito sezono. Tai kišo koją ir taip gavosi, kad minučių buvo mažiau. Net ir savaitgalio rungtynėse mane išleido likus minutei iki trečio kėlinio pabaigos. Galvojau: gerai, bus kaip bus. Gerai, kad viskas gerai sukrito ir galbūt šiame mače treneriui parodžiau, kad į formą po truputį grįžtu. Tikiuosi, artėjančiose rungtynėse galiu tikėtis daugiau minučių. Konkurencija nemaža, keli žaidėjai gali rungtyniauti mano pozicijoje.

– Kiek pavojingas dalykas žaidėjui gali būti nebūti rotacijoje sezono pradžioje ir vėliau bandyti į ją įsilieti?

– Suprantu, kad reikia griebti jautį už ragų. Vienų vaidmuo po to pasikeičia, kiti su mažesniu taip ir susitaiko, bet suprantu, kad treniruotėse ir rungtynėse dabar turiu įrodyti treneriui, kad esu vertas minučių.

– Kažkiek nukrito akmuo nuo pečių, kai sužaidėte solidesnį mačą?

– Kažkiek ramybės tai duoda. Bet ir praeitos rungtynės nebuvo blogos, nors ir žaidžiau mažiau. Galbūt puolime negavau tiek progų, bet gynyboje išpildžiau, ko treneris prašė, atsikovojau kamuolius. Sau irgi bandžiau sakyti, kad viskas gerai, nežaidžiau blogai. Laukiau šanso ir šeštadienį gavosi šiokia tokia Pelenės istorija. Žengiau kėliniui ir sumečiau 13 taškų – bet viskas galėjo pasisukti ir kita linkme. Stengiuosi dabar nebūti nei per aukštai, nei per žemai.

– Jau teko sužaisti rungtynes prieš Stambulo „Fenerbahče“. Kokį įspūdį palieka ši komanda?

– Labai gerai treniruojama komanda, disciplinuoja, kupina aukšto lygio žaidėjų. Dideli kūnai, viena geriausių komandų visoje Eurolygoje. Sunkus varžovas visiems.

– Kaip gavosi, kad žaidėte prieš juos gana lygias rungtynes?

– Kovoti galima, bet jie nežaidė pilna rotacija, leido daugiau rungtyniauti tiems, kas nežaidė tiek Eurolygoje. Maža to, jie rungtyniavo po dvigubos savaitės, o mes savaitę neturėjome rungtynių ir ruošėmės šioms. Buvome šviežesni ir varžovai galbūt į mus irgi žiūrėjo viena akimi. Sunku kažką spręsti iš tokių rungtynių?

– Kiek jums pačiam buvo sunku prieš Turkijos grandus?

– Nepasakyčiau, kad buvo kažkas vau, koją kišo tas ritmo nejautimas, forma, į kurią tik dabar po truputį įeinu. Esu žaidęs prieš „Žalgirį“, „Panathinaikos“, „Olympiacos“, tai panašaus lygio komandos ir manau, kad „Žalgiris“ turi visus šansus čia laimėti.

– Per kur pažeidžiama yra „Fenerbahče“ komanda?

– Tiesą pasakius, nėra jie pažeidžiami. Jie prie visko prisitaiko. Kažkiek turi sukristi ir gera diena, metimai, labai reikia ir disciplinos, tada viskas bus įmanoma.

– Kiek ši komanda spinduliuoja patirtimi? Veteranų joje daug.

– Jaučiasi, kad žaidėjai puikiai vienas kitą jaučia, nes yra arba jau žaidę kartu, arba gerai vienas kitą pažįsta. Tokiems žaidėjams nereikia tiek visko aiškinti per treniruotes, jie patys viską supranta, daro daug mini dalykų, kurie daro „Fenerbahče“ pavojinga visiems. Dėl to jie ir žaidžia elitiniame lygyje.

– Ar šiemet „Žalgiris“ gali turėti prieš juos pranašumų priekinėje linijoje?

– Manau, tikrai gali, ypač su Valančiūnu ir Tubeliu, kurie yra dominuojanti jėga šiemet prieš bet kurią ekipą. Jų aukštaūgius atakuoti tikrai galima, manau, toks ir bus jų planas. Bus matyti, kaip treneriai prie to prisitaikys.

– Ar Turkijoje jautėsi, kad J.Valančiūno pasirašymas sulaukė atgarsių?

– Čia jie nelabai tai sureikšmina, yra prie to pratę, yra daug klubų su daug NBA žaidėjų.

– Ar iš šono „Fenerbahče“ jums atrodo pajėgesnė nei pernai?

– Sunku pasakyti. Gynėjų linija – tikrai stipresnė nei pernai, gal net geriausia visoje Eurolygoje, daugiau silpnumo įžvelgčiau priekinėje linijoje. Matosi, kad jiems dar reikia laiko susižaisti, nes kamuolys aikštėje tik vienas.

– Kiek smagu matyti, kad Ignui Sargiūnui neblogai sekasi įsilieti į naujos ekipos gretas?

– Be abejo, tikrai smagu, vis tiek lietuvis, savas žmogus, nors asmeniškai labai ir nepažįstu. Visada smagu, kai žmogus kabinasi už šanso, ypač tokio lygio organizacijoje. Ignas yra puikus krepšininkas ir įrodinėja, kad yra vertas čia būti.

– Koks jūsų spėjimas būsimai „Fenerbahče“ ir „Žalgirio“ kovai?

– Tiesą pasakius, tikiu „Žalgiriu“, kad jiems gali pasisekti, bet turi sukristi nemažai faktorių, kurie lems pergalę, ypač išvykoje Stambule. Viskas įmanoma, nes „Žalgiris“ turi geriausią sudėtį per nežinau kiek metų. Jiems reikia laiko susižaisti ir manau, jie bus dominuojanti jėga Eurolygoje.

– Vieną Eurolygos klubą Turkijoje jau sutikote, su kuriuo iš likusių akistatos laukiate labiau?

– Gal su „Anadolu Efes“, nes mano pozicijoje žaidžia Dario Šaričius, buvęs NBA žaidėjas, turėtų būti smagu pasibandyti.