Europos čempionato ketvirtfinaliai: (ne)lengvas vakaras slovėnams ir kuo dar nustebins italai
(19)
Trečiadienį Europos čempionate bus sužaistos likusios dvejos ketvirtfinalio rungtynės. Jau pirmosios dvikovos antradienį žiūrovams padovanojo du puikius reginius, todėl kažko panašaus visi tikisi ir šįkart.
Prancūzija – Italija (18.15 val.)
Visas kalbas ir klausimus prancūzams apie sunkiausią kelią iki ketverto galima mesti į šiukšliadėžę. Būtent po pergalės prieš bosnius buvo kalbama, kad veltui prancūzai laimėjo, nes ketvirtfinalyje laukia viena turnyro favoričių Serbija, tačiau varžovas yra kitas – Italija.
Įspūdingas Gianmarco Pozzecco šou paliekant rungtynes, Marco Spissu tritaškių lietus ir Svetislavo Pešičiaus visiškas pasimetimas tapo faktoriais, kurie išsiuntė serbus namo, o Italija tęsia kovą dėl medalių.
Laukia dviejų gana skirtingų stilių susitikimas – italai yra komanda, kuri per rungtynes meta praktiškai tiek pat tolimų metimų, kiek ir dvitaškių – 33 tritaškiai (37,4 proc.) ir 35,3 dvitaškių (50 proc.), kai prancūzai savo žaidimą grindžia dvitaškiais: 39 per mačą (53,4 proc.) ir tik 22,2 tritaškių (35,3 proc.).
Akivaizdu, kad italai su Nicolo Melli, jį keičiantis Giampaolo Ricci arba kartais „penktu numeriu“ rungtyniaujantis Achille Polonara centro pozicijoje atakuos Rudy Gobertą. N.Melli per rungtynes išmeta po 3 tritaškius, G.Ricci – 2,8, o A.Polonara – net po 4.
Neabejotinai prancūzai turės telkti gynybą ties perimetru, kur ir Simone Fontecchio rodo įspūdingą žaidimą – mesdamas po 7,3 tritaškio per susitikimą juos realizuoja 43,2 proc.
Italai turi aiškų atskirtį tarp startinio penketuko ir atsarginių – pagrindiniai žaidėjai rungtyniauja nuo 23 iki 27 minučių. G.Ricci ir Luigi Datome žaidžia po 18 minučių. Ieškoti rezervų italų stovykloje sudėtinga, nes tai komanda, kuri išsitraukė visas kortas ant stalo, bet vienas žaidėjas gali padaryti žingsnį į priekį – Nico Mannionas. Šis gynėjas yra visiškas turnyro nusivylimas ir jo žaidimo minutės sulig kiekvienu susitikimu vis mažėja.
G.Pozzecco gyrė Bolonijos „Virtus“ įžaidėją ir vadino jį ateities žvaigžde, tačiau pasitikėjimas šiuo žaidėju krenta ir dabar N.Manniono minutes perėmė Alessandro Pajola, kuris puolime yra labai ribotas žaidėjas, tačiau duoda daug gynyboje. N.Mannionas šiame turnyre pataikė 1 tritaškį iš 19 metimų (5,3 proc.), bet tai yra žaidėjas, kuris vieneriose rungtynėse gali iššauti ir tapti „X faktoriumi“.
Žvelgiant į prancūzus, bus įdomu stebėti, kaip savo priekinės linijos stiprybes bandys išnaudoti Vincentas Collet. Su R.Gobertu ar Moustapha Fallu Prancūzija turi jėgos ir ūgio pranašumą prieš italus, tačiau nusileis greičiu prieš metančius iš perimetro oponentus. Greičiausiai, kad jeigu R.Gobertas ir M.Fallas nefunkcionuos gerai, žaidžiant centru matysime kur kas judresnį ir fiziškai stiprų Vincentą Poirier. Tiesa, Madrido „Real“ aukštaūgis pastarosiose dvejose rungtynėse žaidė vos 6 ir 4 minutes, nes sunkaus krašto puolėjo pozicijoje V.Collet atrado kitą žaidėją – Amathą M.Baye, kuris per pastaruosius du susitikimus rungtyniavo po 29 minutes.
Prancūzija turi nemažai rezervų – tragišką turnyrą žaidžia Timothe Luwawu-Cabarrot. Tai yra solidus „gynyba ir tritaškis“ stiliaus žaidėjas, tačiau šiame turnyre jis per 19 minučių renka vos 4,5 taško ir 5,3 balo, o šią statistiką pagerino tik pastarajame susitikime su Turkija, kai pelnė 9 taškus ir surinko 15 balų, kas yra kol kas geriausias pasirodymas turnyre.
Dar vienas rezervas – Elie Okobo. Monako „AS Monaco“ nariu po sėkmingo Eurolygos sezono tapęs gynėjas neranda savo vietos – per 12 minučių fiksuoja 2,8 taško ir 1,7 naudingumo balo vidurkius. Buvo tikimasi, kad E.Okobo bus solidus atsarginis, kuris palaikys žaidimo lygį pakilęs nuo suolo, bet jis „iš žaidimo“ atakuoja 28,6 proc. tikslumu ir atrodo visiškai nerandantis savo vietos šioje rinktinėje, tačiau E.Okobo meistriškumu abejoti neverta, todėl jis išlieka vienu iš „X faktorių“.
Savo geriausios versijos neparodė ir Evanas Fournier – jis per 30 minučių įmeta 14,7 taško, bet renka vos po 10 naudingumo balų, o „iš žaidimo“ atakuoja 38,3 proc. Per pastaruosius tris mačus E.Fournier fiksavo 8 naudingumo balų vidurkį. Prancūzijos rinktinės vedlys bet kurį vakarą gali sumesti ir 30 taškų, todėl italai turės skirti jam daug dėmesio.
Labai svarbus aspektas, ką turi prancūzai ir ko neturėjo serbai – žaidėjus, kurie gali gerai gintis perimetre. Prieš italų metikus Prancūzija turi ginklų gynyboje, kur reikia minėti Andrew Albicy, Terry Tarpey ar tą patį T.Luwawu-Cabarrot. Italams rinkti taškus bus gerokai sunkiau, o gynyboje taip pat reikės rasti aukso vidurį tarp susispaudimo baudos aikštelėje ir gynybos perimetre, kur prancūzai turi ginklų bausti varžovus, jeigu tik suteikiami plotai.
Krepsinis.net prognozė: Prancūzija žengs į pusfinalį.
Dragičius
Slovėnija – Lenkija (21.30 val.)
Europos čempionai, laimėdami B grupės kovas, patys sau nusikalė kelią, kuris iš pažiūros atrodo lengviausias – aštuntfinalyje nugalėti belgai, o dabar laukia lenkai.
Akivaizdu, kad viskas šiame mače yra „apie slovėnus“, kurie nebent patys sau gali pakišti koją ir prarasti titulą jau ketvirtfinalyje.
Pirmiausia visiems nerimo sukėlė Luka Dončičiaus situacija. Jis treniruotės pabaigą praleido ant suolo, kai šaldė čiurną. Dalaso „Mavericks“ lyderis viso čempionato metu rungtyniauja su skaudančiu riešu, kas galbūt daro įtaką jo metimui iš toli – 31,4 proc. (2,7 iš 8,5 per mačą). Jeigu dabar L.Dončičius turės problemų su čiurna, tai gali turėti dar didesnės įtakos jo žaidimui.
Akivaizdu, kad ketvirtfinalyje L.Dončičius tikrai eis ant parketo ir tikrai rungtyniaus daug minučių. Tiesiog Aleksandaras Sekuličius laikosi linijos, kad savo žvaigždei leidžia žaisti net tada, kai mačo likimas aiškus. Taip nutiko ir su Belgija, kai likus 4 minutėms komandas skyrė 15 taškų, bet L.Dončičius dar rungtyniavo kurį laiką. 33 minučių vidurkis ir tik 19 minučių ant parketo prieš vengrus sumažino bendrą vidurkį. Jeigu L.Dončičius parodys bent jau 60 proc. savo sugebėjimų, lenkai neturi ginklų jį stabdyti, o kartu ir visus slovėnus.
Slovėnai neteko 17 minučių vidurkį turėjusio Zorano Dragičiaus, todėl daugiau šansų save parodyti turės blankų čempionatą žaidžiantis Jaka Blažičius (18 min., 7,3 tšk., 6,2 naud. bal.), o tada automatiškai gynėjų grandyje minutės turėtų ūgtelėti ir Klemenui Prepeličiui (18 min., 8,8 tšk., 8,5 naud. bal.).
Prie sveikatos problemų galima pridėti ir Mike‘ą Tobey, kuris rungtyniauja su traumuota čiurna, dėl kurios nežaidė prieš prancūzus, o su Belgija keliskart pats prašėsi keitimo. 25 minutės su belgais yra visiškas jo vidurkis šiame turnyre, todėl tai signalizuoja apie tai, kad galbūt yra geriau nei atrodo iš šalies, o kelios dienos tarp rungtynių turėjo situaciją dar labiau pagerinti.
Slovėnija yra psichologiškai gana pažeidžiama komanda ir tai labai matoma Gorano Dragičiaus asmenyje. Šis gynėjas iškart puola šaukti ant vyr. trenerio A.Sekuličiaus, jeigu tik viskas vyksta ne taip, kaip jam atrodo teisingiausia. Dvikovoje su belgais, kai šie lipo ant kulnų Europos čempionams, G.Dragičius aiškiai malė į miltus savo trenerio taktiką, o šis drebančiomis rankomis bandė braižyti derinius. Analogišką situaciją matėme ir Pasaulio taurės atrankos dvikovoje su Vokietija, kuri buvo pralaimėta.
Pats G.Dragičius yra solidus turnyro metu (14,5 tšk. ir 14,5 naud. bal. per 27 min.), tačiau akivaizdu, jog šis Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) veteranas gali sprogti vieneriose rungtynėse ir vos kartą pasiektas 20 taškų vidurkis tikrai gali būti pagerintas.
Lenkijai patekimas į ketvirtfinalį yra didelis pasiekimas. Taip, jų grupė buvo lengvesnė ir varžovas aštuntfinalyje nebuvo Serbija ar Ispanija, tačiau Ukraina yra pagarbos vertas oponentas, kurį nugalėti irgi nebuvo lengva, ypatingai tokiai riboto talento komandai kaip Lenkija.
Prieš čempionatą gana skeptiškai sutikta Lenkija įsibėgėjo ir Igorio Miličičiaus schemos atrodo veikiančios. Po 80 taškų per rungtynes įmetanti Lenkija praleidžia po 83, bet tai netrukdo patekti tarp aštuonių geriausių komandų.
Pagrindinis komandos variklis ir kūrėjas yra Mateušas Ponitka – 13,2 taško, 4,8 atkovoto kamuolio, 6,3 rezultatyvaus perdavimo ir 16,8 naudingumo balo. Jau Rusijos klube matėme, kad lengvasis krašto puolėjas kartais prisiimdavo kūrėjo pareigas, o tai labai gerai jam sekasi daryti ir Lenkijos rinktinėje. Lenkas yra vienintelis ne gynėjas pirmenybėse, kuris pagal perdavimus patenka į geriausiųjų dešimtuką.
Lenkijos rinktinėje I.Miličičius labai aiškiai sudėliojo vaidmenis – viską atidavė į pagrindinių žaidėjų rankas, kurie turi liūto dalį metimų ir visų sprendimų. Tas pats M.Ponitka atlieka po kiek daugiau nei 9 metimus, Michalas Sokolowskis – 8,5, Aleksanderis Balceworskis – 8,2, o natūralizuotas amerikietis A.J.Slaughteris – net 11,5. Šis ketvertas atlieka po 37,5 metimo per mačą, kas yra net 61,2 proc. visų komandos metimų. Nieko nuostabaus, kad šie keturi žaidėjai yra vieninteliai komandoje, kurie fiksuoja dviženklius taškų ir naudingumo balų vidurkius.
Labai įdomu bus pažiūrėti, kokį planą I.Miličičius bus paruošęs prieš L.Dončičių ir jo komandos draugus, bet didelių šansų lenkai neturėtų puoselėti, kadangi pranašumų neturi nė vienoje grandyje. Turint omenyje dažnai atsainią slovėnų gynybą, savo taškus lenkai susirinks, bet vargu, ar galima tikėtis atkaklios kovos. Krepsinis.net prognozė: Slovėnija keliauja į ketvertą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.