Eurolygos pusfinalių prognozė: Belgrade turėtų įvykti praėjusio finalo pakartojimas
(30)
2021–2022 metų Eurolygos sezonas pasiekė kulminaciją. Belgrade prie starto linijos išsirikiavo keturios komandos, kurios varžysis dėl čempionų titulo.
Krepsinis.net apžvalgininkas Algimantas Bružas kviečia susipažinti su abejomis pusfinalio poromis iš arčiau ir pateikia prognozę, kas turėtų žengti į finalą, kuris bus žaidžiamas šeštadienį.
Pirėjo „Olympiacos“ – Stambulo „Anadolu Efes“
Vis dar čempionai prieš didžiausią šuolį nuo praėjusio sezono padariusią komandą. Greitas, atviras ir perimetro žaidėjų kūryba paremtas krepšinis prieš subalansuotą, fizišką ir gynybinio pobūdžio žaidimą. Du skirtingi stiliai ir dvi skirtingos komandos, kurios šiame pusfinalyje savo tikslų sieks skirtingais būdais.
Stambulo „Anadolu Efes“ strategas Erginas Atamanas į Belgradą atvyko kaip būsimas čempionas. Turkas pirmą kartą garsiai apie tai, kad „Efes“ apgins čempionų titulą deklaravo dar prieš du mėnesius, kai Turkijos klubas tik balansavo ties pirmojo aštuoneto riba. Tą patį jis pakartojo ir prieš skrydį į Belgradą, antradienio popietę Stambulo oro uoste.
„Momentas, kurio taip laukėme, pagaliau išaušo. Vykstame į Belgradą kaip esami čempionai ir ten apginsime titulą“, – pasitikėjimu savimi tryško specialistas, kurio pareiškimai apie iškovosiamą titulą pastaraisiais mėnesiais tapo savotiška mantra.
Toji mantra primena pozityvias afirmacijas, kurios yra paplitusios tarp aukščiausio lygio sportininkų individualiose sporto šakose. Mokslas yra įrodęs, kad šis psichologinis pratimas padeda atletams tinkamai nusiteikti svarbioms varžyboms. Tą, akivaizdu, žino ir E.Atamanas, kuris bando įskiepyti savo auklėtiniams nugalėtojų mentalitetą.
Tik Belgrade „Efes“ laimėti titulą bus sudėtingiau nei pernai. Ne tik dėl to, kad apginti titulą dažniausiai yra sunkiau nei jį iškovoti pirmą kartą. Ten čempionai versis be Krunoslavo Simono, kuris buvo labai svarbi čempioniškosios komandos dalis pernai. Be to, nėra aišku, ar komandai galės padėti Rodrigue'as Beaubois, o smulkią traumą gydęsis Vasilije Micičius pastarąjį kartą žaidė tik prieš dvi savaites – 6 minutes Turkijos pirmenybių mače su Jalovos „Yalovaspor“.
„Efes“ žaidėjų, o ypač V.Micičiaus, sportinė forma yra tas nežinomasis, kuris paverčia šią komandą sunkiausiai prognozuojama finaliniame ketverte. Vienoks „Efes“ pajėgumas su sveiku ir pasiruošusiu V.Micičiumi ir visai kitoks, jei komandos lyderis akivaizdžiai jaus žaidybinės praktikos stygių.
„Efes“ susidurs su komanda, kuri vasara neatliko daug permainų sudėtyje, tačiau tie sprendimai, kurie buvo padaryti, buvo labai tikslingi. Thomasą Walkupą, Tylerį Dorsey ir Moustapha Fallą įsigijusiai „Olympiacos“ pavyko surinkti labai subalansuotą sudėtį: trys vienas kitą papildantys gynėjai, skirtingo braižo ir gynybiniais gebėjimais pasižymintys kraštai bei universali priekinė linija, kuri suteikia Georgios Bartzokui taktinio lankstumo.
„Olympiacos“ išgyveno bene atkakliausią ketvirtfinalio seriją su Monako „AS Monaco“, kurios lemtį nusprendė tik Kosto Slouko herojiškumas lemiamomis penktųjų rungtynių Pirėjuje minutėmis. Skirtingai nei „AS Monaco“, „Anadolu Efes“ turi kuo pažaboti svarbiausią OLY figūrą. Jie turi V.Micičių, kurio individualus darbas gynyboje su graiku turės didžiulę įtaką šio pusfinalio baigčiai.
Šį sezoną V.Micičiui tvarkytis su K.Slouku sekėsi skirtingai. Pirmajame susitikime graikas per 20 minučių sukrapštė vos 5 taškus ir atrodė lyg nesavas, o „Efes“ mačą laimėjo užtikrintai – 88:69. Antrajame K.Sloukas surinko 23 taškus ir išdalino 6 rezultatyvius perdavimus, taip atvesdamas savo komandą į pergalę po pratęsimo – 87:85.
Kita labai svarbi „Olympiacos“ figūra puolime yra M.Fallas, kurio dominavimas baudos aikštelėje serijoje su „AS Monaco“ leido OLY susikurti labai daug laisvų metimų ir didele dalimi nulėmė serijos baigtį. Milžinas yra pavojingas ne tik žaidimu vienas prieš vieną. Jis kaip magnetas traukia pagalbinius gynėjus į save, kas atveria laisvus plotus Aleksandrui Vezenkovui, Tyleriui Dorsey ar Kostui Papanikolaou.
Skirtingai nei „AS Monaco“, „Efes“ savo centrų grandyje turi pakankamai jėgos ir ūgio, kad pristabdytų M.Fallą. Svarbų vaidmenį čia atliks Tiboras Pleissas, kuris ne tik pajėgus gintis prieš prancūzą vienas prieš vieną, bet ir ištraukti OLY krepšio saugotoją iš baudos aikštelės puolime.
Kaip ir serijoje su Milano „AX Armani“, T.Pleisso figūra bus labai svarbi baudžiant OLY gynybą už susitelkimą į V.Micičių ir Shane'ą Larkiną. Jei vokietis pataikys tritaškius, Pirėjo ekipa bus priversta daugiau verstis Hassanu Martinu, kurį puikiai stabdyti gali Bryantas Dunstonas.
Jei ketvirtfinalio serijoje OLY galėjo konsoliduoti gynybą į Mike'ą Jamesą ir gyventi su Yakuba Ouattaros, Willo Thomaso, Dwane'o Bacono ar kitų M.Jameso pagalbininkų tolimais metimais, tai dabar jiems teks stabdyti du M.Jamesus. Susitelkti ties vienu šį kartą nepavyks – pridaryti problemų metimais ir prasiveržimais iš perimetro gali tiek V.Micičius, tiek Sh.Larkinas.
Problema, kad be pagalbos veiksmų apsiginti prieš abu bus sudėtinga. Thomasas Walkupas gali pristabdyti tik vieną iš dviejų, o kito priežiūrą teks patikėti K.Sloukui, kuris nepasižymi gerais gynybiniais gebėjimais. Galima laukti, kad „Efes“ savo puolimą organizuos, atsižvelgdama, ką prižiūrės K.Sloukas. Jei tai bus Sh.Larkinas, jis dažniausiai ir atsidurs atakų smaigalyje.
Serijoje OLY pranašumu būtų gerokai ilgesnis atsarginių žaidėjų suolelis. Penktose rungtynėse su „AS Monaco“ Graikijos klubą svarbiausiems spurtams žadino Shaquille'as McKissicas ir Th.Walkupas. Jų taiklūs tritaškiai tapo tuo X faktoriumi, be kurio nebūtų prireikę ir K.Slouko lyderystės lemiamomis minutėmis. Jų sėkmingo žaidimo itin reikės ir šiame susitikime, nes „Efes“ turi kuo pristabdyti graikų lyderius.
„Efes“, tikėtina, žais labai siaura 6–7 žaidėjų rotacija, kaip kad ketvirtose rungtynėse su „AX Armani“, kai iš esmės buvo remiamasi tuo pačiu penketuku, sužaidusiu daugiau nei 30 minučių: V.Micičius, Sh.Larkinas, Elijah Bryantas, Adrienas Moermanas ir T.Pleissas. Dar 13 minučių lyderiams atsikvėpti leido Jamesas Andersonas.
Ilgesnis suolas yra svarbus serijoje, tačiau finalo ketverte kur kas svarbesnis individualus meistriškumas. Jo „Anadolu Efes“ turi daugiau. Svarbiausia, kad pozicijose, kuriose OLY stinga pajėgumų gynyboje.
Be to, tai komanda, kuri kartu rungtyniauja jau trečius metus, žino, kaip žaisti tokios svarbos mačus ir žaidžia sistemoje, kurioje jaučiasi itin patogiai.
Jei nuo serijos su „AX Armani“ normalios žaidybinės praktikos neturėjęs V.Micičius bus pasiruošęs finalo ketverto intensyvumui, „Anadolu Efes“ turėtų laimėti pusfinalį ir antrus metus paeiliui kautis dėl titulo finale.
Mirotičius ir Calathesas
„Barcelona“ – Madrido „Real“
El Clasico Eurolygos pusfinalyje. Ar gali kas nors būti geriau? Tai rungtynės, kurių buvo laukiama dar nuo praėjusios vasaros, kai „Real“ rikiavo žvaigždžių komandą ir daugelis juos matė kaip vienus favoritų laimėti titulą.
Sezono pradžioje Pablo Laso auklėtiniai nedemonstravo gražaus krepšinio, bet jis buvo pergalingas, nes tai buvo geriausia Eurolygos komanda gynyboje. Labai atletiška, ilgų rankų ir sukaupusi daug patirties. Tą gynybą cementavo geriausia centrų linija Eurolygoje ir eilė gynybiniais gebėjimais pasižyminčių kraštų.
Vasario 6 dieną „Real“ pralaimėjo dramatišką mūšį „Valencia“ 93:94 Ispanijos pirmenybėse ir prasidėjo griūtis, kuri privertė ne tik suabejoti madridiečių galimybėmis kautis dėl titulo, bet ir patekimu į finalo ketvertą. Iki ketvirtfinalio serijos su Tel Avivo „Maccabi“ P.Laso auklėtiniai abejuose frontuose iškovojo 8 pergales ir patyrė 15 pralaimėjimų.
Vis tik „Real“ nesugriuvo ir sugebėjo susitelkti ketvirtfinaliui su „Maccabi“ taip, kad Tel Avivo krepšininkai jau labai anksti neturėjo jokių vilčių laimėti serijos, o „Real“ ėmė demonstruoti krepšinį, kokio nerodė visą sezoną prieš tai. Ne tik užtikrintai kontroliavo varžovus gynyboje, bet ir tapo sunkiai sulaikoma komanda puolime. Dominavo baudos aikštelėje ir iš ten kūrėsi laisvus tritaškius, kuriuos serijoje metė 44 proc. tikslumu.
Šarūno Jasikevičiaus treniruojama „Barcelona“ yra kitas žvėris nei „Maccabi“. Tuo „Real“ labai gerai galėjo įsitikinti pastarosiose penkiose akistatose. Visas jas „Barca“ laimėjo, o tris iš jų – užtikrintai.
Tai tikrai nereiškia, kad „Barca“ yra aiškus šios poros favoritas. Tai greičiau sako du dalykus – „Barca“ turi sudėtį, kuri tinkama nugalėti „Real“, ir trenerį, kuris labai gerai pažįsta P.Laso. Š.Jasikevičius, dar treniruodamas Kauno „Žalgirį“, pastoviai pranokdavo P.Laso taktinėje trenerių dvikovoje. Taip iki šiol buvo ir šiemet.
Pirmiausia, „Barca“ turi vidurio puolėjus, tinkamus atakuoti W.Tavaresą, kuris retai apleidžia baudos aikštelę. Tiek Brandonas Daviesas, tiek Sertačas Šanli gali pataikyti iš tolimesnių distancijų. Antra, „Barca“ turi geresnę perimetro liniją, kur šalia Nicko Calatheso, Nicolo Laprovittolos, Roko Jokubaičio ir Dante Exumo dar prisijungė ir po traumos pasveikęs Cory Higginsas. Nors nežinia, ko tikėtis iš didžiąją sezono dalį nežaidusio amerikiečio, bet jis gali tapti finalinio ketverto X faktoriumi.
„Barca“ prilygsta „Real“ dydžiu ir atletiškumu, kas įprastai buvo lemiama sąlyga, leidusia Madrido komandai kontroliuoti rungtynes šiame sezone. Be to, Š.Jasikevičius turi ką pastatyti ir prieš Gabrielį Decką, kuris sezono pabaigoje tapo „Real“ lyderiu. Gerą sportinę formą yra įgavęs Alexas Abrinesas, pristabdyti argentinietį gali ir Nigelas Hayesas-Davisas.
Tiesa, nurašyti „Real“ būtų didelė klaida, už kuria „Barca“ susimokėtų labai brangiai. Net ir su skurdoka gynėjų grandimi madridiečiai vis tiek turi labai daug pavojingų ginklų. Vienas tokių yra Guerschonas Yabusele, kuris bandys atakuoti N.Mirotičių. Šį sezoną „Barca“ su galingo stoto madridiečių puolėju tvarkėsi gerai. Akistatose su katalonais jis fiksavo vos 7,2 taško vidurkį. Tiesa, pastarajame susidūrime, kuris pasibaigė „Barcos“ pergale tik po pratęsimo, G.Yabusele surinko 13 taškų. Prancūzo apribojimas bus viena svarbiausių „Barcos“ užduočių gynyboje.
Pastarajame El Clasico galėjome pamatyti dviejų skirtingų krepšinio stilių susidūrimą. „Real“, kuri tą vakarą neturėjo abiejų įžaidėjų (Nigelio Williamso-Gosso ir Thomaso Heurtelio), žaidė savotišką Magico Johnsono laikų Los Andželo „Lakers“ krepšinį: greitos atakos, daug žaidimo vienas prieš vieną ir fokusas į baudos aikštelę. Savo ruožtu, „Barca“ žaidė lėtą, kontroliuojantį, bet modernų ir į perimetrą orientuotą žaidimą, kuriame labai svarbiu akcentu tapo pataikanti centrų linija, komplikavusi „Real“ gynybą su W.Tavaresu baudos aikštelėje. Tikėtina, kad kažką panašaus pamatysime ir šiame pusfinalyje.
Jei Š.Jasikevičiui pavyks tinkamai motyvuoti savo auklėtinius kovai su varžovu, kurį nugalėjo penkis kartus paeiliui, „Barca“ turėtų laimėti šį El Clasico ir tęsti kovą dėl titulo. Šį sezoną katalonai tam turi viską, ko reikia.
Norėdami komentuoti prisijunkite.