Eurolygos naujas formatas: ar geografinis konferencijų principas būtų nepalankus „Žalgiriui“?

Eurolygoje kitą sezoną įvyks pokyčiai – vietoje 20 komandų varžysis 24 klubai, kurie turėtų būti padalinti į dvi konferencijas.

Formatas atrodo gana paprastas: 12 ekipų vienoje grupėje, kitos 12 – kitoje. Komandos konferencijose sužais tarpusavyje po du sykius (22 mačai) ir dar po kartą su kitos konferencijos ekipomis – dar 12, taip rungtynių skaičius pasieks 34. Tiek pat rungtynių klubai sužaisdavo dar 2024–2025 m. sezone, kai buvo 18 dalyvių turnyre.

4 rungtynėmis mažiau nei dabar leis sumažinti dvigubų savaičių skaičių – šiame sezone jų yra net 10. Žaidėjams tenka didžiuliai krūviai, kai reikia rungtyniauti po triskart per savaitę, o treneriai skundžiasi, jog neturi laiko treniruotėms, nes vieną mačą veja kitas. Tokiomis aplinkybėmis didžioji dalis komandų savo sudėtyse turi mažiausiai po 15 žaidėjų tam, kad padalintų krūvius tarp Eurolygos ir vietinių čempionatų kovų bei turėtų saugiklius nuo traumų.

Didžiausias naujo formato minusas yra tas, kad kauniečiai, atėniečiai ar madridiečiai savo mieste per sezoną nepamatys visų komandų. Su kitomis konferencijos ekipomis lauks 6 mačai namie ir 6 išvykose. Sirgaliai įprato, kad kiekviename sezone jis pamato visas komandas, o dabar tai nebus įprasta. Tiesa, praradimas nėra toks didelis, kaip galėtų atrodyti – iš 24 klubų apsilankys 18.

Kitas opus klausimas yra, kaip padalinti komandas į konferencijas, kad jos būtų panašaus pajėgumo ir dar žiūrovai išvystų kaip įmanoma daugiau didelį dėmesį kaustančių rungtynių. Didžiausias Eurolygos derbis yra tarp Pirėjo „Olympiacos“ ir Atėnų „Panathinaikos“. Jeigu komandos būtų skirtingose konferencijose, liktų vos vienas tarpusavio mačas, todėl būtų normalu, jog abi ekipos atsidurtų vienoje konferencijoje, taip Eurolyga neprarastų savo raktinių mačų. Lygiai tas pats galioja ir „El Clasico“ tarp Madrido „Real“ ir Barselonos „Barcelona“ ekipų. Jos taip pat turėtų būti vienoje konferencijoje.

Taigi, skirstant pagal derbius, Eurolyga turėtų pirmiausia žvelgti į derbius: Belgrado, „El Clasico“, Atėnų, Stambulo, itališkas, izraelietiškas ir prancūziškas – taip 14 komandų patenka į derbių sąrašą. Čia jau Eurolyga turės ieškoti balanso, kaip padalinti visus derbius į konferencijas, kad nebūtų didelio disbalanso, nes vienoje konferencijoje esantis „El Clasico“ ir graikiškas derbis, o kitoje esantis itališkas ir prancūziškas iškart sukurtų didelį jėgų skirtumą tarp komandų.

Geografinis dalinimas irgi šiuo atveju atrodo galintis sukelti labai daug klaustukų: žiūrint į Rytus, vienoje pusėje būtų Graikijos, Turkijos, Izraelio, Serbijos, Dubajaus klubas ir Kauno „Žalgiris“. Vakaruose lieka Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ekipos. Jeigu žiūrėtume į šio sezono ekipas, ryškiai pranašumas būtų Rytų pusėje, kur dabar žaidžia trys finalo ketverto pagrindinės pretendentės – OLY, PAO ir „Fenerbahče“.

Panašu, kad komandų pajėgumas dėliojant pagal geografijos principą sukeltų daug diskusijų dėl klubų pajėgumo, tačiau taip būtų išlaikyta sąlyga su derbiais ir apskritai įdomios rungtynės tarp Ispanijos komandų, kurios vietinėje auditorijoje būna gerokai labiau žiūrimos nei, tarkime, šios šalies ekipų akistatos su užsienio klubais.

Eurolyga gali turėti rimtą argumentą, kad komandų padalinimas į konferencijas nežiūrint į pajėgumą yra kintantis dalykas. Žinome, kaip šiame turnyre klubai priklausomi nuo savininkų ir biudžetų, kai PAO būna kelis sezonus dugne, o tada staiga šoka į viršų su 50 mln. eurų biudžetu. Tik problema tame, kad Vakarų pusėje gerokai mažiau klubų atrodo, kurie gali staiga praturtėti – Vilerbano ASVEL bandė tai padaryti prabėgusią vasarą, bet matėme, kuo viskas baigėsi. Tas pats Monako „AS Monaco“ klubas būtų priklausęs Vakarams ir dabar jo krepšinio žemėlapyje nebeliko. Dar pridėti galima ir Milano „Armani Olimpia“ ekipą, kurios rėmimą kol kas užtikrina Giorgio Armani paliktas testamentas, bet niekas nežino, koks biudžetas bus užsukus šį finansinį kranelį.

Rytuose kaip faktą galime minėti Salonikų PAOK prisijungimą. Jau dabar biudžetą padidinęs klubas ketina jį Eurolygos kovoms dar labiau auginti – Graikijos žiniasklaida skelbia, kad kitąmet jis gali siekti 35 mln. eurų. Dar reikėtų pridėti, kad Jeruzalės „Hapoel“ taip pat pučia raumenis ir realiai pretenduoja žaisti Eurolygoje, o ši komanda taip pat priklausytų Rytų konferencijai.

PAOK ir Jeruzalės „Hapoel“ yra viena koja Eurolygoje, tad lieka dvi laisvos pozicijos – jas pretenduoja užimti vienas iš Romos klubų, taip pat Londono „Lions“, Neapolio „Napoli“. Veikiausiai, kad „Lions“ dėl turimos Didžiosios Britanijos rinkos yra favoritė iš šio trejeto, o likusi pozicija liks italams ir ten, žinoma, matoma viena iš Romos ekipų – jos jau būtų Vakarų konferencijoje. Reikia pripažinti, kad net ir naujokų tarpe teoriškai Rytų komandos atrodo gerokai solidžiau už tai, ką gali pasiūlyti Vakarų.

Lieka šioks toks neaiškumas dėl Stambulo „Bešiktaš“ ekipos, kuri gali išsaugoti vietą Eurolygoje, jeigu Europos taurėje triumfuos kažkuris klubas, kuris ateitų į turnyrą kaip franšizė, pavyzdžiui, PAOK.

Lieka dar vienas klaustukas dėl to, su kuriomis komandomis bus žaidžiama išvykoje, o su kuriomis – namuose. Čia svarbiausia išvengti atvejo, kad, pavyzdžiui, „Real“ komanda neapsilanko Kaune kelerius metus, nes vis sutampa rungtynės Madride. Logiškiausia būtų vieną sezoną su 6 komandomis žaisti namie, o kitą sezoną su tomis pačiomis ekipomis jau rungtyniauti išvykose. Kadangi toks dalyvių skaičius ir konferencijos nusistovėtų, nesunku būtų tai įgyvendinti, taip teoriškai „Real“ Kaune apsilankytų kas antrus metus.

Konferencijos padėtų komandoms šiek tiek sumažinti varginančių kelionių skaičių. Pavyzdžiui, Ispanijos komandoms skrydžiai iki Dubajaus ar Stambulo yra ilgi, o sezono metu pavyktų išvengti bent jau dalies tokių tolimų išvykų. Dabar ilgiausias atstumas tarp Eurolygos miestų yra tarp Vitorijos ir Dubajaus – beveik 5,5 tūkstančio kilometrų.

Trinchieri

Viešoje erdvėje siūlomas ir šveicariškas modelis, kuris pasiskolintas iš šachmatų bei yra naudojamas UEFA Čempionų lygoje, kur visos 36 komandos yra bendroje lentelėje, bet pirmajame etape sužaidžia po 8 rungtynes. Futbole komandos skirstomos į 4 krepšelius po 9 klubus, remiantis UEFA klubų reitingais. Kiekviena komanda burtų keliu gauna po 2 varžovus iš kiekvieno krepšelio. Modelis įdomus futbole ir neblogai prigijęs Čempionų lygoje, bet krepšinyje jis neatrodo tinkamas, kadangi nereikia iš 35 varžovų išrinkti 8 – Eurolygoje su visais varžovais yra žaidžiama.

Dar vienas galimas variantas yra padalinti ekipas pagal sportinį principą, remiantis tam tikru laikotarpiu, pavyzdžiui, penkerių metų pasirodymu. Šis aspektas mažiau realus, kadangi keitėsi dalyviai ir ne visos ekipos turi 5 metų rezultatą Eurolygoje, o kaip įvertinti naujokus, lieka dar didesnis klaustukas. Galima būtų surikiuoti 12 A licencijų turėtojų pagal pajėgumą ir juos padalinti gyvatėlės principu 1–3–5–7–9–11 keliauja į vieną konferenciją, 2–4–6–8–10–12 – kitą. Tik čia neįmanoma užtikrinti jau aukščiau minėto svarbaus faktoriaus kaip derbiai, tad tokia galimybe lieka tik teorine ir apie ją rimtai kalbėti nevertėtų.

Atkrintamųjų formatas yra dar vienas atviras klausimas – konferencijose yra po 12 ekipų, tad logiškiausia būtų, kad po 8 komandas patektų į kitą etapą ir aštuntfinalyje susitiktų 1 Rytų komanda su 8 Vakarų ir atvirkščiai. Taip Eurolygoje neliktų įkrintamųjų etapo, bet atsirastų aštuntfinalis iki trijų pergalių, o galbūt dviejų, bet tada ketvirtfinalis vėl turėtų vykti iki trijų laimėjimų, kaip kad esame įpratę. Serijos Eurolygoje yra tas produktas, kuris kausto daugiausiai susidomėjimo ir gavus ne tik ketvirtfinalio, bet ir aštuntfinalio dvikovas, kur viską lemtų ne vienas mačas, o bent jau dvejos rungtynės, būtų didelė šventė Eurolygos gerbėjams, o klubams užtikrintų papildomas pajamas, kurios atkrintamosiose žymiai išauga, kadangi nebegalioja abonementai ir bilietai parduodami į atskiras rungtynes.

Eurolygos finalinis ketvertas tada nebūtų toks jau didelis blogis, kai sirgaliai galėtų pamatyti savo mylimos komandos dvi serijas iki lemiamo savaitgalio. Juolab, kad Eurolyga neketina keisti finalo ketverto sistemos, kadangi tai yra galimybė ir papildomai užsidirbti, ir sukurti šventę sirgaliams, ir visai krepšinio grietinėlei susirinkti vienoje vietoje vienam savaitgaliui per metus.

Permainos dažnai sutinkamos skeptiškai ir reikia laiko prie jų įprasti, bet Eurolyga pasiekė tokį tašką, kad norint uždirbti daugiau ir pritraukti daugiau klubų, būtina plėtra, o esant nacionaliniams čempionatams, neįmanoma išlaikyti dabartinio formato, tad teks priimti Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) modelį. Kai kada sirgaliai praras vieno grando apsilankymą, o kartais net nepastebės, kad jų mieste neapsilankys vienas ar kitas turnyro autsaideris.

Dabar belieka sulaukti, kaip tiksliai atrodys naujas turnyro formatas ir kurie klubai prisijungs prie Eurolygos šeimos.