Dvigubai saldi pergalė (2 VIDEO, FOTO)

Šiandien ryte Izmire lijo ir saulę užstojo keletas debesų. Toks oras Turkijoje šiuo metų laiku yra labai retas reiškinys, todėl simboliška, kad „lietuviškas“ oras, nors ir trumpam, pasirodė po labiausiai lietuviško vakaro – nukauti pasaulio čempionai. Nukauti jiems patiems skausmingiausiu būdu – dėl pralaimėjimo ispanai gali kaltinti tik patys save. Tiesa, yra tikimybė, kad lietus man pasivaideno, nes po visų darbų arenoje ir pokalbių su fanais miegoti nuėjome, kai netoliese jau visus keltis ragino gaidys :).

Nors mūsiškiai nenuleido rankų, o Mantas Kalnietis su Martynu Pociumi parodė aukščiausio lygio krepšinį (apie Liną Kleizą nekalbu, nes jis savo aukštą lygį tik patvirtino), ispanai taip pat mums nemažai padėjo. Beveik visą trečiąjį kėlinuką Sergio Scariolo aikštelėje laikė suolo žaidėjus, kurie pagrindiniam penketukui neprilygsta. Ispanai leido mums atsikvėpti, sumažinti deficitą ir patikėti savo jėgomis – Scariolo pamiršo, kad krepšinis ir sportas apskritai nėra matematika – žaidžiant pernelyg akademiškai pergalės kartais išsprūsta iš rankų. Pasaulio čempionų treneris turbūt tikėjosi, kad atsarginiai žaidėjai išlaikys maždaug dešimties taškų pranašumą, o pagrindinės žvaigždės ketvirtame kėlinuke įtvirtins pranašumą prieš daugiau jėgų išnaudojusius lietuvius. Tačiau neįvertino to, kad užsivedę, kupini sportinio pykčio ir adrenalino mūsiškiai yra pasirengę numirti aikštelėje.

Manęs niekaip neapleidžia įtarimas, kad ispanai prieš visas komandas jaučiasi pranašesni ir visas rungtynes nesugeba žaisti pilna jėga. Už tai juos ne visada pavyksta nubausti ir todėl Lietuvos rinktinės pergalę yra dvigubai saldi.

Emocijos liejosi laisvai ne tik aikštelėje ir sirgalių tribūnose, bet ir žurnalistų vietose. Visų rungtynių metu Lietuvos žiniasklaidos atstovai triukšmingai lydėjo sėkmingus mūsiškių veiksmus puolime ir gynyboje, o ketvirtojo kėlinuko pabaigoje jau ėmė siautėti :). Tai nelabai patiko kolegoms iš Ispanijos ir juos reikia suprasti. Vienas jų savo bloge Acb.com parašė, kad kai kurie žurnalistai iš Lietuvos kartais pamiršta ribas tarp aistruolio ir profesionalo – tam aš visiškai pritariu. Žurnalistai privalo išsaugoti šaltą galvą, nes po rungtynių jų laukia daugybė darbo – nei laiko, nei jėgų švęsti nelieka. Galbūt mes kiek persistengėme, bet emocijų buvo susikaupę pernelyg daug, kad jas būtų galima išlaikyti savyje. Nuotraukose žemiau – acb.com nuotraukos, kuriose savo emocijas lieja kolegos Jonas Miklovas, Julius Bliūdžius ir šių eilučių autorius :).

Ko gero, panašiai jaučiasi ir krepšininkai. Emociškai išsikrovę per rungtynes, kažkiek ir rūbinėje, vieni po kito kartojo, kad tai tik grupės dvikova ir ši pergalė dar nieko nereiškia. Teisingas požiūris, jei pritartume “Žalgirio” trenerio Aco Petrovičiaus minčiai, kad daugiausiai tokiose čempionatuose pasiekia ta komanda, kuri pergales sugeba užmiršti greičiausiai.

Laukia prancūzai, kurie po pergalės prieš ispanus man atrodė labai galinga jėga. Galingais jie išlieka ir dabar, tačiau mūsiškiai jau žino, kad gali kovoti su tokiom komandom. Pasak trenerio, komanda pajuto kraujo skonį ir vien šie žodžiai nuteikia optimistiškai.

Atskira padėka rinktinės atstovui spaudai Linui Kunigėliui, kuris padėjo mums atlikti savo darbą – prieš rungtynes pasikalbinti S.Scariolo. Ispanų atstovas spaudai iš pradžių bandė apskritai nepastebėti žurnalistų iš Lietuvos būrio, vėliau pranešė, kad šiandien “no interviews”. Tačiau L.Kunigėlio jam ignoruoti nepavyko – juk vis dėlto kolega. Ispanas paaiškino, kad čempionate dirba 75 žurnalistai iš Ispanijos ir rinktinė kas antrą dieną rengia spaudos konferencijas, nes neranda kitų būdų kaip patenkinti žiniasklaidos atstovų poreikius. Vis dėlto prie mūsų atėjo tiek treneris, tiek ir Jorge Garbajosa. Ačiū Linui :).

Man šis čempionatas kol kas primena bėgimą su barjerais :). Viena diena iš rikiuotės išeina kompiuteris, kitą dieną – kamera. Laimei, žinodamas, kad taip gali būti, kompiuterį turiu atsarginį, o kamerą sutvarkyti padėjo draugiški kolegos. Kadangi daugiau jokios aparatūros neturiu, tikiuosi, kad ir techninės problemos paliks ramybėje.

Pabaigai – trumpas ir nuotaikingas pokalbis su vienu iš būgnus energingai mušančiu aistruoliu. Tikimės dar šiandien jums parodyti kur kas daugiau vaizdų iš aistruolių gyvenimo Izmire.

Ir visiškai pabaigai, tiems, kurie sugeba mano blogus skaityti iki galo – kūrybinės žurnalistų kančios :).