Didžiausias „Žalgirio“ dar nepanaudotas rezervas

Kauno „Žalgirio“ komanda Eurolygoje išlygino pergalių ir pralaimėjimų balansą, kai penktadienį pranoko Berlyno ALBA krepšininkus.

Kol kas kauniečiams sezonas klostosi sėkmingai, nes namuose įveikti visi trys varžovai, tačiau ateina laikas laimėti ir svečiuose, nes jau šį ketvirtadienį laukia dar vienas tos pačios lentynos varžovas – Vilerbano ASVEL.

Kol kas tendencija tokia, kad „Žalgiris“ abejas rungtynes, kuriose buvo tikimasi kauniečių pergalių ir jie buvo laikomi favoritais, pavyko laimėti tik panaikinus deficitą ir išsikapsčius iš sunkios situacijos – pirmiausia tai nutiko prieš Bolonijos „Virtus“, o pasikartojo su ALBA, tik vokiečiai buvo pranokti išlipus iš -20 taškų duobės.

„Žalgiris“ geba varžovus parblokšti „Žalgirio“ dėl savo rodomo charakterio, kovingumo, alkio įrodyti savo vertę Eurolygoje ir, žinoma, sirgalių faktoriaus. Vis dėlto kartais to gali nepakakti, tad reikia ieškoti rezervų žaidime, kurių dar tikrai yra. Vienas iš didžiausių – nedidukas įžaidėjas Lukas Lekavičius.

Apie šio 28 metų 180 cm ūgio žaidėjo pasirodymą praėjusiame sezone kalbėjome labai daug ir tik iš teigiamos pusės, kadangi tai buvo vienintelis funkcionavęs ir naudą davęs gynėjas „Žalgiriui“. Matėme, kad Eurolygoje be L.Lekavičiaus ant parketo žalgiriečiams būdavo itin riesta, todėl Jure Zdovcas jam suteikdavo tiek daug minučių, kiek per visą savo karjerą L.Lekavičius nėra turėjęs. Prisimename, kad tai yra įžaidėjas, kuris kyla nuo suolo ir įneša agresijos puolime bei taškų rinkimo, tačiau praėjusiame „Žalgiryje“ jis buvo tapęs ir tuo kūrėju, o ne tik atlikėju.

Po 24 minutes Eurolygoje žaidęs L.Lekavičius sezono finišo tiesiojoje atrodė visiškai išsekęs, todėl nenuostabu, kad vasarą pasiėmė ilgesnes atostogas, atšoko vestuves ir į rinktinę atvyko pasirengimui Europos čempionatui, praleidęs atrankos „langą“, kuris vyko po sezono finišo.

Pasirengimo ciklo metu L.Lekavičius atrodė labai blankiai, bet prasidėjus Europos čempionatui iškart į slovėnų krepšį įmetė 14 taškų bei surinko 14 balų. Vėliau 6 ir 4 taškų pasirodymai prieš atitinkamai prancūzus ir vokiečius, tada 6 taškai į vengrų krepšį ir 1 taškas prieš bosnius. Geriausią mačą L.Lekavičius sužaidė pralaimėtame aštuntfinalyje, kai per 16 minučių įmetė 15 taškų ir pataikė 3 tritaškius iš 4, kuriuos įmetė per visą turnyrą.

Galima sakyti, kad per 15 minučių fiksuota 7,7 taško ir 8,3 naudingumo balo statistika buvo nebloga, bet iš gynėjo norėjosi daugiau nei vien dviejų gerų rungtynių iš šešerių galimų.

Pamirškime Europos čempionatą ir grįžkime prie „Žalgirio“ reikalų, kur gynėjų grandyje yra pakankamai žaidėjų, bet rezultatui įtaką daryti galinčių krepšininkų tikrai trūksta, ką matėme ir pralaimėtame susitikime Vilniaus „Rytui“, nes tiesiog pagrindiniams „mažiukams“ dvikovos pabaigoje baigėsi jėgos, kai su ALBA buvo kovota prieš mažiau nei 48 valandas.

Būtent L.Lekavičius yra didžiausias „Žalgirio“ rezervas gynėjų grandyje, kuris dar neparodė tokio žaidimo, kokį jis gali pademonstruoti. Gynėjas rungtyniauja po 14 minučių (5,5 tšk., 1,2 atk. kam., 1,5 rez. perd., 5,3 naud. bal.) ir tai yra mažiausiai nuo 2018–2019 m. sezono, kai jis rungtyniavo Atėnų „Panathinaikos“ gretose. Tuomet antrajame savo ir paskutiniajame sezone PAO sudėtyje lietuvis gaudavo pasireikšti vos po 11 minučių (4 tšk., 3,9 naud. bal.).

Įdomi detalė ta, kad tai yra kol kas mažiausias minučių skaičius per karjerą „Žalgiryje“, kur Eurolygoje jam 7-as sezonas su Kauno klubo marškinėliais. Net debiutiniame 2014–2015 m. sezone įžaidėjas rungtyniavo po 19 minučių, o kitame sezone – beveik 14,5. Žinoma, kad kol kas šio sezono imtis yra vos šeši susitikimai ir viskas gali pasikeisti po kitų šešių mačų, bet dabartinė tendencija tokia, kad L.Lekavičius vis dar ieško savojo žaidimo.

Kol kas L.Lekavičius sužaidė vienerias tikrai kokybiškas rungtynes – sezono starte su Tel Avivo „Maccabi“, kai per 18 minučių sumetė 10 taškų, surinko 14 naudingumo balų ir per savo laiką buvo aštrus bei efektyvus. Dar buvo nebloga atkarpa Belgrade, kur nuo suolo pakilęs L.Lekavičius išjudino „Žalgirio“ puolimą, kuris prastai pradėjo dvikovą su „Partizan“ – per 15 minučių pelnė 8 taškus, bet liko vos su 3 naudingumo balais, nes susirinko 4 pražangas.

Count it at the buzzer! #7DAYSMagicMoment pic.twitter.com/IEkM7YkX5i

— Turkish Airlines EuroLeague (@EuroLeague) November 4, 2022

Net ir dvikovoje su ALBA prisimename, kaip L.Lekavičius greitai perbėgo visą aikštelę ir pelnė paskutinius taškus sulig antrojo kėlinio sirena. Šis epizodas priminė seną–gerą Luką, bet tose rungtynėse be šio metimo jis tik dar vieną sykį įmetė į krepšį per savo kuklią 13 minučių atkarpą.

L.Lekavičiaus nestabilumą gerai atspindi ir jo minutės per lemiamą rungtynių kėlinį: štai su „Maccabi“ jis per paskutinę 10 minučių atkarpą ant parketo buvo 5 min. ir 25 sek., prieš „Virtus“ – 4 min. ir 49 sek., „Partizan“ – 4 min. ir 23 sek. Tuo tarpu Pirėjuje jo aikštelėje apskritai nematėme, su Barselonos komanda žaidė tik 14 sekundžių, o prieš ALBA – tik 1 min. vos 25 sek.

Tam yra kelios priežastys: pirmoji – „Žalgiris“ ketvirtajame kėlinyje rungtyniauja tuo penketuku, kuris nuolat keičiasi gynyboje ir prie savojo krepšio yra itin agresyvus. Su L.Lekavičiumi gynyboje keistis nuo 1 iki 5 pozicijos nėra geriausias sprendimas. Antra priežastis – tas pats Keenanas Evansas primena apie save būtent antroje dvikovos dalyje arba net ketvirtajame kėlinyje, kas nutiko su ALBA – amerikiečio tritaškiai taip užkūrė „Žalgirį“, kad šis tapo nebesulaikomas ir per ketvirtį realizavo 8 tolimus metimus.

Turbūt gynyba yra ta pagrindinė priežastis – štai „BBallytics.com“ duomenys rodo, kad su L.Lekavičiumi ant parketo „Žalgiris“ sustabdo tik 39,7 proc. visų varžovų atakų, kas yra „labai prastas“ rezultatas. Palyginus su jo kolega K.Evansu, tai yra net 10 proc. skirtumas, kas taip pat yra „vidutinis“ rodiklis.

Puolime L.Lekavičius yra tikrai efektyvumas – per 100 atakų „Žalgiris“ su juo ant parketo pelno 122,3 taško. Išnaudojimas puolime yra kiek kritęs nuo praėjusio sezono, bet skalėje lieka „aktyvus“ – 20,6 proc. šiame sezone nuo 24,6 proc. „usage“ rodiklio pernai.

Trūksta šiek tiek gynėjo aštrumo, kuris per rungtynes meta vos po vieną baudos metimą (realizavo 6 iš 6) ir apskritai baudas metė tik dvikovoje su „Maccabi“ (4) ir „Virtus“ (2), tad per kitus keturis susitikimus „mažas ir aštrus“ gynėjas nė kartą nemetė baudų, nors išprovokuoja po vidutiniškai 2 pražangas per susitikimą. Metimų vidurkis yra 4,5 per susitikimą, kas žaidžiant po 14 minučių yra tikrai adekvatus rodiklis.

Keistoka buvo matyti, kad L.Lekavičius rungtynių su „Rytu“ ketvirtajame kėlinyje gavo pasireikšti vos 1,5 minutės. Lietuvis atrodė šviežesnis už K.Evansą, kurio metimai buvo per trumpi, kas labai signalizuoja apie pavargusias kojas. Juolab, kad jo prieš tai pasirodymas buvo geras: per 15 minučių spėjo įmesti 7 taškus, atkovoti 3 kamuolius, atlikti 3 rezultatyvius perdavimus bei surinkti 13 naudingumo balų, o jo „plius/minus“ rodiklis buvo didžiausias komandoje – plius 11.

„Žalgiris“ savo gynėjų grandyje turi gerą ir Eurolygos kovų patikrintą rezervą, kuris gali komandai duoti tikrai daugiau nei matome dabar. Žinoma, kad pirmiausia tam L.Lekavičiui reikia gauti daugiau minučių aikštelėje. Tai yra trumpų atkarpų žaidėjas, bet kol kas tos atkarpos yra kiek per trumpos, kad galėtume tikėtis daugiau.

Panašu, kad Kazys Maksvytis kuo toliau, tuo labiau nusivilia Tomu Dimša, kuris be gero mačo Tel Avive vėliau neparodė visiškai nieko, todėl daugiau galimybių gauna tas pats Karolis Lukošiūnas, kuris prieš ALBA įmetė du tritaškius, kurie buvo pirmieji šiame Eurolygos sezone. T.Dimšos minutės smuko nuo beveik 15-os per pirmus 4 mačus iki vos 5,5 per pastarąsias dvejas rungtynes.

Daug kūnų gynėjų grandyje turintis „Žalgiris“ pasigenda daugiau kokybės ir pagalbos startinio penketuko nariams, todėl L.Lekavičius gali tapti ta taip reikiama paspirti, kylančia nuo atsarginių suolo, kuri atskirose rungtynėse net taptų visišku „X faktoriumi“, galinčiu pakeisti dvikovos eigą iš esmės arba nulemti jos baigtį.