Dėl nesukurto stebuklo apgailestavęs Š.Jasikevičius: mane bus labai sunku ištraukti iš „Žalgirio“ – nebent išspirti abejomis kojomis
VIDEO interviu (43)
Kauno „Žalgiris“ sukūrė stebuklą patekdamas į Eurolygos atkrintamąsias, tačiau jose antro stebuklo sukurti nepavyko. Teko pralaimėti seriją geriausiai Eurolygos ekipai 1:3.
Po pralaimėjimo Stambulo „Fenerbahče“, kuris užbaigė žalgiriečių sezoną, Šarūnas Jasikevičius apgailestavo, kad labiau pakovoti nepavyko. Treneris tikėjo savo auklėtiniais, kad šie dar gali grįžti į Stambulą ir kautis dėl vietos finalo ketverte.
„Sveikinu „Fenerbahče“, tai buvo geresnė komanda šioje serijoje, turėjusi didesnę patirtį. Praleidome šansą sukurti įdomių dalykų. Gynyboje tai buvo vienas blogiausių mūsų pasirodymų, už kurį sumokėjome savo kainą.
Didelė pralaimėjimo dalis tenka man, kadangi pirmose rungtynėse nesugebėjau žaidėjų įtikinti žaisti kantriau. Visi puolė būti didvyriais, ko gero, nepasirinkau tinkamų žodžių ir nepriėjau prie jų. Šiandien vėl nepriėjau prie žaidėjų, nors tai buvo gyvybės ir mirties mačas. Atakuojant varžovams tokiais procentais, mes tikrai galime padaryti daugiau nei 6 pražangas pirmoje pusėje. Galvodami apie save, prisisaugodami, neturime jokių šansų apžaisti „Fenerbahče“.
Serija palieka keistą jausmą širdyje. Žinant mūsų situaciją, sezonas buvo fantastiškas. Noriu padėkoti sirgaliams už tą palaikymą, žaidėjai jį jaučia. Tie bilietų išpardavimai, dėmesys yra žiauriai fainai. Komanda kovojo iki paskutinio momento. Kažko pritrūko iki finalo ketverto. Galvosime ir truputį pailsėję kibsime į darbus dėl LKL titulo, kuris mums yra svarbiausias“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.
– Kai varžovai taip pataiko, ar įmanoma kažką padaryti?
– Pabrėžiu: 6 baudos ir 50 taškų yra absoliutus komandos neparuošimas.
– Ko labiausiai pasigedote iš savo auklėtinių?
– Daug ko pasigedau, tačiau žaidžia dvi komandos, varžovas tikrai geras, patyręs. Gal antrų rungtynių pergalė mums apsuko galvas.
– Sakoma, kad sunkumai parodo tikrus žmonių veidus. Ką naujo per šį sezoną pavyko atrasti auklėtiniuose?
– Jei sąžiningai, nieko. Žinojau, kokie yra nauji žaidėjai – Deonas, Grigonis, Walkupas, Nate’as – aukščiausio lygio žmonės. Kad jie nenuleis rankų, buvo aišku ir taip. Stengėmės tik tokius žmones į komandą kviesti. Tritaškiai irgi žudo, bet 6 baudos yra neatleistina. Šnekėjau su asistentais, esu 3,5 metų vyr. treneris šioje komandoje, kaskart per savaitę bent kartą dirbame ant baudų padarymo, bet gal pratimus reikia keisti?
– Prieš metus sakėte prisiminti šią dieną, kai po metų visi sakys mesti šį kvailį lauk. Koks jausmas matyti, kad esate vis dar toks pats mylimas ir palaikomas Kaune?
– Žiauriai fainai. Žinau kur esu, todėl visada pabrėžiu, kad bus sunku mane iš čia ištraukti. Reikės nebent išspirti mane abiem kojomis pro duris. Trenerio gyvenimas yra nelengvas, tą supratau. Man kaip jaunam treneriui yra labai svarbu, kaip mane palaiko. Kalbu ne apie fanus: žinau, kas yra mano prezidentas, asistentai, gydytojai, vadovas – visi yra labai artimi. Ateinu kiekvieną dieną su šypsena.
Mes grįžtame prie to paties: viską daro organizacija, treneris yra tos piramidės dalis. Per šią seriją pralošėme fantastinei organizacijai su nuostabiu prezidentu. Treneris šiaip sau, bet ok (Juokiasi). Žaidėjai ten nuostabūs. Bet jaučiau, kad mes galime sukurti dar vieną stebuklą.
– Teko žaisti seriją prieš Željko Obradovičių. Ką naujo pamatėte jame?
– Željko nieko nekeitė. Manęs visai nejaudina, ką jis paruoš per dieną ar dvi. Didžiausia problemą, ką jis daro tuos 9 mėnesius: kokie įgūdžiai, kokie pamatai sustatyti. Bandėme prisitaikyti, keitėme gynybos sistemas, bet grįžome prie to, kad kokia ji bebūtų, nesugebame padaryti baudų. Nuo pirmo metimo iki paskutinio nesupratome, prieš ką dengiamės.
Pamoka man: absoliučiai nepanikuoti ir nieko nekeisti. Yra detalės, bet jei po kai kurių pralaimėjimų pradėsi abejoti savo darbu, reiškia, neturi jokios sistemos. Išmokau eiti savo keliu ir nekreipti dėmesio į tai, kas darosi. Niekas negali suprasti, kas dedasi komandos viduje, jei ten nėra.
– Du fantastiniai sezonai „Žalgiriui“. Kur per šį laiką komanda labiausiai patobulėjo?
– Visur. Turime pripažinti, kad čia dirba labai jauni žmonės, visi bandome remtis vienas ant kito, nes to patyrimo trūksta. Paulius kaip prezidentas irgi jaunas, Robertas daugiau patyręs medžioklės nei sporto direktoriaus darbe. Gal tik Maskoliūnas senas (Juokiais). Daug diskutuojame, bandome išgauti geriausią rezultatą. Organizacija eina į priekį, pažiūrėkite, kas darosi su „Žalgiriu“. Tas žmonių anšlagas. Prisiminiau prieš trečias rungtynes, kaip tėvui reikėdavo gauti bilietus į halę – smagu būti to dalimi. Tai dar didesnė motyvacija dirbti ir tęsti visa tai.
Turime charakterius rūbinėje, tai visi parodė daug kartų. Norėtųsi, kad žaidėjai irgi gerintų tą žaidimą ir susikurtų nuostabų gyvenimą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.