Dėl Ą.Tubelio sirgalių spaudimo ir švilpimo sulaukęs K.Maksvytis: nepykite, bet tai – nesąmonė

Lietuvos rinktinė pasiekė pirmąją pergalę atrankoje į Europos čempionatą ir 83:64 susitvarkė su Lenkijos nacionaline komanda.

Pastaroji labiau laikėsi kovoje pirmajame kėlinyje, vėliau buvo pristabdyta, o rungtynes lietuviai perlaužė po ilgosios pertraukos. Po susitikimo treneris Kazys Maksvytis pasidžiaugė rezultatu ir komentavo spaudimą, kurį jautė sirgaliams skanduojant Ąžuolo Tubelio vardą.

Jaunasis rinktinės debiutantas sužaidė kiek daugiau nei 3 paskutines minutes bei pelnė 4 taškus.

„Sveikinimai žaidėjams ir sirgaliams. Gera pergalė. Kontrolę perėmėme nuo antro kėlinio, pradedant gynybą ir baigiant puolimu. Gerai dalijomės kamuoliu ir nusipelnėme šios pergalės“, – kalbėjo K.Maksvytis.

– Kiek šiandien svarbus buvo Osvaldas Olisevičius?

– Jei matėte mano interviu prieš rungtynes, tikėjausi iš jo tokio žaidimo, stebėjau jį Italijoje. Turbūt jis pasiilgęs Lietuvos rinktinės, davė gerą impulsą nuo suolo. Kai turi tokius kertinius žaidėjus, kaip Osvaldas ir Eurolygos žaidėjai, kiekvienam treneriui lengviau.

– Ar matote Osvaldą aukštesniame lygyje?

– Amerikiečiai turi žodį gerą – absolutely (Juokiasi).

– Rokas Giedraitis tokiais pasirodymais gali užsirekomenduoti labiau?

– Nežinau, kur jis dar gali rekomenduotis, yra topinis Eurolygos žaidėjas. Smagu, kad jis sutiko žaisti rinktinėje. Turbūt jums ir man buvo smagu žiūrėti į tai, kaip kamuolys judėjo, kuomet penkete buvo Osvaldas, Tomas, Rokas, Gabas. Kartais nespėdavai sužiūrėti, kur tas kamuolys juda, varžovai žiūrėjo, o mes kartojome metimus. Seniai to nesame matę.

– Kaip vertinate gynybą prieš Ponitką ir Balcerowskį?

– Neblogai turbūt. Neblogai sužaidė Sokolowskis, kuris gerame ritme, tapo Italijos taurės MVP. Ne viskas pavyko idealiai. Ponika daug laiko žaidė įžaidėju, norėjome jį papresinguoti, žinojome, kaip jis veržiasi. Su Barcerowskiu ne viskas pavyko. Pirmame kėlinyje lenkai atkovojo 5 kamuolius puolime, po to – 1. Po to perėjome į kitą kontakto lygį. Tokio greičio puolime turbūt nesu žaidęs net Eurolygoje.

– Ar buvo jaudulio prieš šį mačą?

– Buvo, be abejo. Didesnė pauzė, iki to švilpuko nelengva ruoštis.

– Sirgaliai ėmė skanduoti Ąžuolo vardą, skatindami jį leisti į aikštę. Jautėte spaudimą?

– Jautėme. Smagu dėl Ąžuolo, smagu, jog jis nors vėlai, bet šansą neblogai išnaudojo. Mūsiškiai dar nuo Sabonio laikų mėgsta jaunus talentus, kurie ateis ir išgelbės Lietuvos krepšinį. Kol skirtumas buvo 10–12 taškų, abejonių buvo, bet po savo pasirodymo jis savo kreditą gavo.

– Margiris Normantas praeidamas numojo ranka, kad sirgalių švilpimas buvo nesąmonė.

– Nesąmonė. Žaidžia Lietuvos rinktinė ir švilpia. Nepykite, bet nesąmonė (Šypsosi).

– Kodėl šįkart neregistravote Gyčio Radzevičiaus?

– Kažkiek reagavome į situaciją, pasilikome daugiau aukštaūgių, pabijojome Balcerowskio. Neatvyko Birutis ir Echodas, Gebenas turi neblogą sezoną, bet pabijojome, kaip jis atrodys starte. Pažadėjau Gyčiui ir kitiems, kad suvažiavome 13 žmonių ir visi gaus šansą. Nebus, kad kažkas atvažiavo, pasėdėjo ir išvyko namo.

– Prieš mačą kalbėjote, jog jaučiate skirtumą tarp tų žaidėjų, kurie žaidė taurės savaitgalį ir kurie – ne. Pavyko formas suvienodinti?

– Manau, kad pavyko. Kažkiek ir mes reagavome: pirmadienį būtų buvę neprotinga duoti krūvį žaidusiems sekmadienį, buvo, kas žaidė 2 dienas, buvo pervargę, bet susitvarkėme.

– Kaip kapitonu išrinkote Edgarą Ulanovą?

– Tai buvo trenerių sprendimas. Rinkimų bent aš nedarau, nes žaidėjai kartais mėgsta pajuokauti ir išbalsuoti ne tą, kuris turėtų būti. Esu turėjęs karjeroje tokią situaciją. Po to atvejo tai prisiėmiau sau ir štabui. Edgaras yra vienas vyresnių, savo pavyzdžiu atitinka kapitono vaidmenį.