D.Giedraičiu susižavėjęs L.J.Thorpe'as iš savęs Utenoje tikisi daugiau: įsivažiuoju lėtai

Utenos „Uniclub Bet-Juventus“ ekipai atstovauja vienas gerai Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) gerbėjams pažįstamas veidas – L.J.Thorpe‘as.

Praeitą sezoną 25 metų 196 cm ūgio gynėjas dominavo Šiauliuose. Šiemet jis tikisi kažką panašaus pakartoti ir Utenoje, tiesa, pripažįsta, jog yra dar toli nuo geriausios savo versijos.

„Komandos žino, ką mėgstu, ką galiu, reikėjo prisitaikyti. Suprantu, kad jei oponentai tai mato, turiu rasti kelių, kaip tai įveikti ir būti naudingu. Jei to nepadarysiu, tinkamai nepadėsiu komandai“, – sako po 7,7 taško metantis, 3,8 kamuolio atkovojantis, 4,7 rezultatyvaus perdavimo atliekantis ir 10,2 naudingumo balo renkantis L.J.Thorpe‘as.

Amerikietis tikisi, kad per šį sezoną žingsnį į priekį dės tiek jis, tiek komanda.

„Svarbiausia – nesikoncentruojame į save, koncentruojamės į komandą“, – teigia jis.

– Praeitą sezoną praleidote Šiauliuose, dabar kelis mėnesius esate Utenoje. Kaip palygintumėte gyvenimą šiuose miestuose?

– Man patinka Utenoje. Čia labai ramu, miestelis – mažas, su manimi čia elgiamasi puikiai. Neturiu kuo skųstis. O Šiauliai ir Utena skiriasi nemažai: ir šurmuliu, ir tuo, jog man labiausiai čia trūksta mano mėgstamo restorano (Juokiasi). Kuomet turiu laisvą dieną, vis tiek lieku Utenoje, mėgstu vaikščioti, įprastai daug vaikštau, tačiau kai pasiilgstu mėgstamo maisto, keliauju į Vilnių.

– Kas vasarą lėmė jūsų pasirinkimą žaisti Utenoje?

– Norėjau likti Lietuvoje, man tikrai patiko ši konkurencinga lyga. Jei esi geras čia, tau tai padeda tolesnei karjerai. Pasirinkau „Uniclub Casino-Juventus“, nes Buzas man pažadėjo padėti tapti geresniu. Norėjau progresuoti kaip žaidėjas, nes man tai – svarbiausia. Manau, čia tai padarysiu. Labiausiai per sezoną norėčiau pagerinti pataikymą ir gynybą. Ties tuo dirbu treniruotėse, bandau imituoti žaidybines situacijas ir tai gerinti. Noriu būti fiziškesnis gynyboje.

– Kalbant apie gynybą, kadangi jau pažįstate LKL, prieš kurį gynėją jums atstovėti kol kas buvo sunkiausia?

– Manau, kad geriausiai besiginantį žaidėją turi „Žalgiris“ – turiu omenyje Dovydą Giedraitį. Šiuo metu jis žiba ir puolime, man patinka stebėti šį žaidėją.

– Galbūt vasarą jus išlaikyti siekė ir Šiaulių klubas?

– Taip, derybos vyko ir su šia komanda, neturiu visiškai nieko prieš ją, likau draugais su komandžiokais, jaučiu pagarbą organizacijai, tačiau galiausiai apsisprendžiau žaisti Utenoje.

– Kaip galėtumėte apibūdinti, kokie jums buvo pirmieji metai LKL?

– Metų pradžia man nebuvo lengva, reikėjo prie visko priprasti. Prieš tai žaidžiau Suomijoje, o atvykęs čia pamačiau, kiek fiziškesnė lyga yra LKL, kiek geresnę gynybą čia rodo komandos. Bet kai prie visko pripratau, įsivažiavau, komandos draugai ir treneriai man stipriai padėjo. Turėjome nemažai pralaimėjimų, tačiau jaučiu, jog per tą sezoną visi paaugome kaip komanda. Kas ir lėmė patekimą į KMT finalo ketvertą, kas lėmė ir mano patekimą į geriausiai perdavimus skirsčiusių žaidėjų trejetą.

– Šiauliuose žaidėte pas trenerį, kuris ilgus metus paskyrė Utenos krepšiniui – Žydrūną Urboną. Ką reiškia žaisti pas tokį emocingą strategą?

– Jaučiu jam didžiulę pagarbą, jis – žaidėjų treneris, atsižvelgiantis į krepšininkų nuomones, savijautą. Žaidėjai nori kautis už jį. Buvo labai smagu už jį žaisti. Jis mėgsta sirgalių dėmesį, pastebėjau tai, bet jis nuostabus (Šypsosi).

– Galbūt prieš renkantis žaisti „Uniclub Bet-Juventus“ arba jau priėmus sprendimą šnekėjotės apie tai ir su Ž.Urbonu?

– Ne, nekalbėjome apie tai.

Thorpe'as

– Minite, kad norėjote likti žaisti LKL. Kokios priežastys tai lėmė labiausiai?

– Man labiausiai patinka, kaip čia žaidžiamas krepšinis: aukštame lygyje, reikalaujant iš tavęs maksimalaus atsidavimo tiek gynyboje, tiek puolime visose rungtynėse. Man neabejotinai padeda, kad čia esu antrus metus. Jau žinojau, ko tikėtis, kam ruoštis vasarą.

– Ar laisvalaikiu pasižiūrite kitų komandų LKL mačus?

– Stebiu buvusius komandos draugus, taip pat pasižvalgau į būsimų varžovų mačus. Bet laisvu metu mėgstu sekti ir Eurolygą.

– Vasarą praleidote produktyviai – žaisdamas Kanados lygoje. Kaip jautėtės atžaidęs sezoną, vėliau rungtyniavęs vasarą ir iškart atvykęs vėl žaisti kito sezono Utenoje?

– Jaučiausi gerai. Kanados lygoje nenuvargau, gavau gerą priežiūrą, nepaisant to, jog žaidžiau daug. Po to nesijaučiau, kaip sužaidęs didžiulį laiko tarpą be pertraukos.

– Ten sutikote ir Zane‘ą Watermaną – kitą LKL veidą.

– Šiuo metu nebendraujame, nes esame priešai (Juokiasi). Jis man labai padėjo vasarą, Zane‘as yra vyresnis, pasidalijo patirtimi, man tai padėjo. Jis žaidžia kietai, sumaniai, daro viską dėl pergalės – žaisti su tokiu žmogumi yra malonumas ir palengvina reikalus visai komandai. Jis gali pataikyti, tad galėjau įsirašyti daug perdavimų, duodamas kamuolį jam (Juokiasi).

– Kai kurie žaidėjai atviravo, kad prisitaikyti prie V.Buzo sistemos, ypač gynyboje, nebuvo lengva. Kaip jums?

– Įsivažiuoju lėtai, vis dar pratinuosi prie naujos komandos, naujų trenerių. Vis dar turiu suprasti, kur turiu būti puolime ir gynyboje. Jaučiu, kad einame teisinga kryptimi, visi dirbame, atsiduodame ir manau, viskas bus vis geriau. Sezono pradžia nebuvo lengva, kai pralaimėjome atranką, nes žinojome, kad galime laimėti tas rungtynes. Tiesiog buvo anksti – nebuvome geros formos. Sunkiausia ir buvo suprasti, kad buvome verti pergalės, jei būtume savo pike. Visi buvome pikti ant savęs. Nebadėme pirštais vieni į kitus, supratome, kad kiekvienas mūsų galėjo nuo savęs padaryti daugiau.

– Pastaruoju metu turėjote gerų pergalių LKL fronte. Ar jaučiate, kad „Uniclub Bet-Juventus“ labiau tiki savimi?

– Tai labai padeda, kai pasieki pergalę, nesvarbu, kaip, nuotaika yra kita. Dabar stengiamės nežiūrėti į tai, kas jau buvo. Žiūrime tik į būsimą mačą. Jei tik pradėsi žvalgytis į praeitus mačus ar epizodus, praleisi būsimą svarbų momentą, ataką ar kažką svarbaus. Svarbiausia – nesikoncentruojame į save, koncentruojamės į komandą.

– Ar jaučiate, kad jūsų sunkų įsibėgėjimą lemia ir tai, kad LKL klubai žino, ką galite, ir skiria jums didesnį dėmesį?

– Taip, reikėjo prie to priprasti. Komandos žino, ką mėgstu, ką galiu, reikėjo prisitaikyti. Suprantu, kad jei oponentai tai mato, turiu rasti kelių, kaip tai įveikti ir būti naudingu. Jei to nepadarysiu, tinkamai nepadėsiu komandai. Turiu daryti daugiau, turiu būti geresnis, daryti viską, ko reikia. Tai labai mane motyvuoja. Stengiuosi papildyti save tomis detalėmis, kurių man trūksta.

– Ar jaučiate, kad įsibėgėjęs galite turėti tokį sėkmingą sezoną kaip pernai?

– 100 proc. tuo tikiu. Manau, su tuo ateis ir pergalės. Jei įsivažiuosiu, padėsiu ir komandai pasiekti daugiau pergalių. Bet tikrai turime gerą komandą, gerų žaidėjų, jei reikės savęs neforsuoti ir kažkur nueiti į antrą planą, aš taip pat galėsiu prisitaikyti. Darysiu tai, ko reikės.

– LKL, ko gero, nėra aukščiausias taškas, kurį norite pasiekti. Kur matote save ateityje?

– Žiūriu į Europos turnyrus, norėčiau juos pasiekti ir treneris man labai padeda, kad pagerinčiau savo žaidimą. Jaučiu, kad galiu, tikiu, kad darbas man tai padės padaryti. Žiūriu į viską žingsnis po žingsnio. Nuo koledžo žinau, ką galiu pasiekti, ką turiu padaryti, tačiau vadovaujuosi tuo, kad turi žiūrėti į kitą dieną ir koncentruotis į taip, kaip būti geresniu joje.