D.Adomaitis A.Milakniui priminė žaidimo elementą, kurį jis buvo primiršęs
interviu (19)
Pirmosiose Lietuvos vyrų rinktinės kontrolinėse rungtynėse Artūras Milaknis gavo galimybę pademonstruoti, kad geba ne tik taikliai mėtyti tritaškius. 31 metų 198 cm ūgio gynėjas džiaugėsi, kad treneris Dainius Adomaitis jam suteikia galimybių žaisti „pikenrolą“.
„Tiesiog gali susikurti papildomas progas atakuoti tiek iš arčiau, tiek iš toliau. Gali pritraukti gynybą, nes prieš metikus dažniausiai žaidžiamas „stepoutas“. Tai ir didelis atsilaisvina ir kiti atsilaisvina. Taigi man šis žaidimo elementas tikrai patinka“, – naujomis galimybėmis džiaugėsi krepšininkas.
Kalbėdamas apie išvyką į Prancūziją, kur Lietuvos rinktinė sužais dvejas kontrolines rungtynes su kroatais ir prancūzais, A.Milaknis pažymėjo, jog tai bus svarbus etapas tiek atskiriems žaidėjams, tiek ir visos komandos evoliucijai.
„Tai bus visiems svarbus turnyras. Ne tik man asmeniškai, bet ir kaip komandai. Laikas trumpėja, čempionatas artėja. Reikia kiekvienam individualiai gerinti žaidimą ir tobulėti kaip komandai. Po vieną gi nežaisi. Reikia gerinti tarpusavio supratimą“, – prieš išvyką į Prancūziją mintimis dalinosi A.Milaknis.
– Kaip įvertintumėte savo pasirodymą Klaipėdoje?
– Dviprasmiškai. Ritmo dar tikrai nėra. Sprendimai ir išpildymas dar tikrai nėra toks, kokio norėtųsi.
– Kalbant apie jūsų paties žaidimą, tiek praėjusiame sezone, tiek pirmuosiuose susitikimuose su rinktine galima buvo pastebėti, jog neretai atakuodavote krepšį prasiveržęs ir mesdamas vadinamąjį „floaterį“. Kiek šis elementas yra naujas jūsų arsenale?
– Aš tą metimą daugiau mažiau turėdavau, tačiau galbūt neturėdavau tiek galimybių žaisti „pikenrolo“, ką dabar suteikia vienoje ar kitoje situacijoje Lietuvos rinktinės treneris. Ką turiu, tą ir naudoju. Tai nėra naujas dalykas, tačiau jis buvo kažkur padėtas į viršutinę lentyną, nes kitose komandose turėjau visai kitokį vaidmenį.
– Kiek žaidimas „du prieš du“ yra jums artimas, kiek jaučiatės pajėgus tai daryti?
– Tiesiog gali susikurti papildomas progas atakuoti tiek iš arčiau, tiek iš toliau. Gali pritraukti gynybą, nes prieš metikus dažniausiai žaidžiamas „stepoutas“. Tai ir didelis atsilaisvina ir kiti atsilaisvina. Taigi man šis žaidimo elementas tikrai patinka.
– Turbūt toje konkurencinėje kovoje su Martynu Gecevičiumi ir Mariumi Grigoniu yra svarbu parodyti, kad galite sėkmingai žaisti „pikenrolą“ – daryti tai, kuo išsiskiria jie?
– Taip, man pakanka, kad esu „antroje“ pozicijoje ir galiu parodyti kažką daugiau nei metimas. Tai mane tenkina, bet jeigu tuo nepasinaudosiu ir nepademonstruosiu, tai negalėsiu nieko kaltinti. Nebegalėsi pasiteisinti, kad žaidi ne toje pozicijoje ar panašiai. Gali sau ramus važiuoti namo.
– Kalbant apie „Žalgirio“ reikalus, kaip vertinate pasikeitimus vasarą?
– Teigiamai. Komanda buvo surinkta tikrai gana greitai. Manau, kad Šarūnas išsirinko sau reikalingus žaidėjus, kurie yra daugmaž panašūs į tuos, kurie buvo praėjusiais metais. Galbūt šie žaidėjai užpildys kai kurias spragas, kurios buvo praėjusiame sezone. Šiemet bandysime nuveikti kažką daugiau.
– „Žalgiris“ įsigijo pajėgų lengvąjį kraštą Axelį Toupane'ą, tad tai turbūt reiškia, kad jums teks sugrįžti į atakuojančio gynėjo poziciją. Kokie jums asmeniškai skirtumai tarp šių dviejų pozicijų?
– Didelio skirtumo nėra. Svarbiausias momentas yra tai, kaip tave išnaudoja treneris, o kurioje pozicijoje būsi – ar antroje, ar trečioje – neturi didelės reikšmės. Šiaip ta atakuojančio gynėjo pozicija man galbūt yra artimesnė. Tiek rinktinėje joje rungtyniauju, tiek didžiąją karjeros dalį. Gal tik pastaruosius keletą sezonų teko ją pasikeisti, bet jaukiau jaučiuosi „antroje“ pozicijoje, tad manau, kad viskas tik į naudą.
Norėdami komentuoti prisijunkite.