Čempionų lygoje vos penki klubai pateisina turnyro pavadinimą

FIBA Čempionų lyga skaičiuoja jau ketvirtąjį savo sezoną, tačiau ir toliau negali pasigirti pateisinanti savo pavadinimą.

Pasibaigus turnyro atrankai paaiškėjo, kad vos 5 iš 24 Čempionų lygos klubų praėjusį sezoną išties triumfavo savo šalyse. Akivaizdu, kad titulai buvo iškovoti ne elitiniuose čempionatuose.

Ostendės „Filou“ triumfavo Belgijoje, Vloclaveko „Anwil“ tą patį padarė Lenkijoje, Nimburko ERA – Čekijoje, Rygos VEF – Latvijoje, Sombatėjaus „Falco“ – Vengrijoje.

Akivaizdu, kad turnyro pavadinimas yra „pasiskolintas“ iš pajėgiausius futbolo klubus surenkančius UEFA Čempionų lygos, tačiau jis neturi tokio paties efekto, kai FIBA renginys nėra pirmaujantis pagal pajėgumą Europoje.

Kiek kitokia situacija yra Eurolygoje, kurioje varžosi devynių iš dešimties stipriausių nacionalinių žemyno pirmenybių nugalėtojai. Galėjo būti surinktas ir visas dešimtukas, jei Milano „AX Armani“ nebūtų nuvylę Italijoje.

Tarp Eurolygos klubų auksu praėjusį sezoną uždarė Stambulo „Anadolu Efes“ (Turkija), Belgrado „Crvena Zvezda“ (Adrijos lyga), Maskvos CSKA (Vieningoji lyga), Miuncheno „Bayern“ (Vokietija), Vilerbano ASVEL (Prancūzija), Tel Avivo „Maccabi“ (Izraelis), Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija), Madrido „Real“ (Ispanija) bei Kauno „Žalgiris“ (Lietuva).

Dar kitokia situacija yra Europos taurėje. Čia dauguma komandų taip pat susirenka iš prestižinių čempionatų, o mažoms valstybėms daug vietų neskiriama, todėl čempionų trūksta. Auksu praėjusį sezoną pasidabino tik 2 iš 24 turnyro komandų (Venecijos „Reyer“ Italijoje ir Podgoricos „Budučnost“ Juodkalnijoje).

„Ilgoji pertrauka“: Pasvalio ateitis, Antetokounmpo požiūris į krepšinį, „Lietkabelio“ „kaltieji“, klaustukas dėl „Šiaulių“ lietuvių, pagirtinas „Nevėžio“ darbas, kontraktą užsitarnavęs Kostičius ir „CBet“ vadybos darbo atspindys