Besikeičiančios Eurolygos premijos: kiek preliminariai galėtų padidėti „Žalgirio“ ir kitų komandų kišenės?

Nuo kito sezono, jei viskas klostysis be didelių nuokrypių, Eurolyga žada didinti premijas komandoms.

Serbijos krepšinio portalui nova.rs paskelbus, kokios gairės yra numatomos, Krepsinis.net paskaičiavo, kaip preliminariai dėl to pakistų klubų gaunamos pajamos.

Pasak pranešimų, svarbūs niuansai būtų tokie. Visos A licenciją turinčios ekipos iškart gautų 1,5 mln. eurų, o ilgalaikės licencijos neturinčios komandos – 500 tūkst. eurų, nepriklausomai nuo iškovotų pergalių.

Iki šiol Eurolygos taikyta sistema finansus skirstė pagal pergales: vienas reguliaraus sezono laimėjimas buvo įkainojamas 37 tūkst. eurų, pergalė atkrintamosiose – 70 tūkst. eurų. Dabar planuojama, kad tokios sistemos nebeliks ir ją keis pinigų suma už galutinę poziciją turnyro lentelėje.

Kitą sezoną Eurolygoje rungtyniaus 18 ekipų, iš jų papildomus pinigus šalia 0,5 ar 1,5 mln. eurų gaus 14. Likusios keturios tenkinsis minimalia suma.

14 vietoje esanti komanda pinigų kraitį pasipildytų 150 tūkst. eurų, 13-oje – 200 tūkst. eurų, 12-oje – 250 tūkst. eurų ir taip toliau iki geriausiųjų ketverto.

Praeitas sezonas sužaistas iki galo nebuvo, tad skaičiuoti tiksliai sunku, tačiau pasitelksime į pagalbą į užpraeito sezono premijas, kad palygintume, kiek maždaug gali padidėti klubų piniginės. Tik verta paminėti, kad tada Eurolygoje žaidė 16 komandų, o dabar – 18, tad rungtynių daugiau, paklaida taip pat galima didesnė.

Pavyzdžiui, 2018–2019 m. sezone „Žalgiris“ iš Eurolygos uždirbo 625 tūkst. eurų. Praeitą sustabdytą sezoną žalgiriečiai balansavo ant aštuntuko ribos ir liko devinti, o nesužaidus visų mačų uždirbo 444 tūkst. eurų. Jeigu galiotų naujoji premijų tvarka, šalia 1,5 mln. eurų, kurie priklauso už A licenciją, už 9 poziciją žalgiriečiai papildomai gautų dar 400 tūkst. eurų.

Kol kas daugiausiai per istoriją „Žalgiris“ uždirbo tą sezoną, kai žaidė finalo ketverte – 1,17 mln. eurų.

Tai reikštų, kad kitą sezoną net ir likus paskutiniams, pajamos iš Eurolygos būtų didesnės, o pagerintos pozicijos leistų artėti prie 2 mln. eurų. Jei pavyktų likti 6 vietoje ar aukščiau, 2 mln. riba būtų net perkopta.

Jei šie pakitimai būtų įtvirtinti oficialiai, tai būtų labai svarbu klubams, kuriuos skaudžiai palietė koronaviruso pandemija. Ypač tokiems kaip „Žalgiris“, renkantiems ženklią biudžeto dalį iš bilietų.

Eurolyga pagal šį planą didintų ir finalo ketverto klubų premijas: už ketvirtą vietą būtų skiriama nebe 200, o 650 tūkst. eurų, o trečią poziciją ne 300, o 750 tūkst. eurų.

Finale žaisiančios komandos iki šiol uždirbo atitinkamai 500 tūkst. ir 1 mln. eurų, o dabar gautų 850 tūkst. ir 1,5 mln. eurų.

Galima palyginti, kad 2018–2018 m. čempione tapusi Maskvos CSKA iš viso per sezoną uždirbo 2,1 mln. eurų. Kaip jau minėjome anksčiau, dabar A licenciją turinčiai ekipai pakaktų septintos pozicijos, kad 2 mln. eurų riba būtų pasiekta. Tuo tarpu jei čempionate triumfuotų ilgalaikę licenciją turinti komanda, šalia 1,5 mln. eurų ji gautų dar tiek pat ir galutinė premija siektų 3 mln. eurų – būtų maždaug trečdaliu didesnė nei iki šiol.

Tiesa, jei čempione taptų A licencijos neturinti ekipa, nors tai ir mažai tikėtina, ji gautų apie 2 mln. eurų – panašiai, kiek klubai iki tol.

Iki šiol komandos, likdavusios 2–4 vietoje sąskaitas pasipildydavo maždaug 1–1,5 mln. eurų. Dabar A licenciją turinčios komandos gautų 2,15–2,35 mln. eurų, o ilgam ateities su Eurolyga nesusiejusios komandos – 1,15–1,35 mln. eurų, kas vėl maždaug atitiktų ankstesnius metus.

Mažiausiai ekipos naujoje Eurolygos sistemoje susižerdavusios būdavo apie 200 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad net ilgalaikės licencijos neturintys autsaideriai sugebėtų nuo šiol gauti bent dvigubai didesnę sumą.

Kad būtų galima preliminariai matyti konkretesnius klubų skaičius, darykime prielaidą, kad praeitas Eurolygos sezonas baigėsi tokia turnyrinės lentelės rikiuote, kokia ji buvo sustabdžius kovas.

Jei Stambulo „Anadolu Efes“ būtų apgynusi titulą, įsigaliojus naujai tvarkai ji būtų gavusi 3 mln. eurų, Madrido „Real“ – 2,35 mln. eurų., Barselonos „Barcelona“ – 2,25 mln. eurų, Maskvos CSKA – 2,15 mln. eurų.

A licencijas taip pat turi Tel Avivo „Maccabi“, Atėnų „Panathinaikos“, Stambulo „Fenerbahče“, Pirėjo „Olympiacos“, Milano „AX Armani“, Vitorijos „Baskonia“ bei „Žalgiris“.

Prasčiausiai iš šių ekipų pasirodė „Baskonia“, kurios premija siektų 1,7 mln. eurų.

Praeitą sezoną Eurolygoje žaidė 7 ilgalaikės licencijos neturinčios ekipos: geriausiai atrodė Maskvos srities „Chimki“, buvusi septinta. Už tai klubui dabar priklausytų 1 mln. eurų.

Valensijos „Valencia“ liko dešimta ir gautų 600 tūkst. eurų, o Belgrado „Crvena Zvezda“ taip išnaudotų paskutinę papildomos premijos galimybę – būtų gavusi 650 tūkst. eurų.

Eurolygos dugne buvo likusios 4 A licencijos neturinčios komandos: Vilerbano ASVEL, Berlyno ALBA, Miuncheno „Bayern“ ir Sankt Peterburgo „Zenit“. Visos šios komandos su nauja tvarka uždirbtų po 500 tūkst. eurų.

Taigi, jei naujoji tvarka būtų patvirtinta oficialiai, daugumai klubų tai būtų ženklus biudžetų papildymas sunkiais laikais. 

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą