Banginių medžioklė

Lietuvoje nėra banginių. Yra daug visokios žuvies, bet banginių - ne. Tačiau krepšinyje kiek kitaip. Pati Lietuva pasaulio krepšinio kontekste yra tikrų tikriausias banginis. Gerbiamas ir vertinamas. Du gi mūsų krepšinio banginio vaikai – banginukai, kiek skirtingais greičiais, skrodžia Eurolygos vandenyno bangas.

Kone kiekvienam Lietuvos laikraščių ar alaus pardavėjui aišku, kad mūsų krepšinio flagmanai į šios savaitės Eurolygos mūšius žengia ne vienodų nuotaikų. Lietuvos čempionai iš Vilniaus keliauja į svečius pas antrąjį brolį. Pas Kšištofą. Rimas Kaukėnas su džiaugsmu pasimatys su savo senu bičiuliu ir kovų draugu Šaru. Jaudinantys dalykai. Tačiau kiek jaudulio ar kitų emocijų kiekvieno Vilniaus komandos žaidėjo širdyje – nežino niekas. Žinau, kad laidojimo biuro tarnautojo ar net duobkasio profesijos Lietuvoje yra prestižinės, bet jos – ne man. Niekada neskubu laidoti dar nenumirusio. Pasakyti „amen“ visada spėsime. Sakiau, kad laimėti keturias rungtynes iš likusių keturių beveik tas pat, kas padaryt sėkmingą verslą, pardavinėjant sriubą iš kirvio. Ir savo žodžių neatsiimu. Tačiau ne vien Eurolyga komanda gyva. Jei šeimininkai nori, kad medis, už kurio trąšas jie moka pinigus, po truputį pradėtų duoti laukiamų vaisių, turi būti kantrūs ir leisti dirbti savo srities specialistams.

Ką pasakyčiau savo auklėtiniams, jei neduok Dieve, mane kas pasodintų ant apsvilusios „Ryto“ komandos vyr. trenerio kėdės? Pasirinkimas nedidelis. „Vilniuj mes vos „nepasigavom“ „Ulker“. Parodėm, kad dirbame teisinga kryptimi ir buvo visai neblogų žaidimo atkarpų. Trūko nedaug. Šiandien mes geresni nei prieš savaitę. Jei nepasiduosim tribūnų spaudimui, jei sužaisim pagal savo šiandienines jėgas – bus puiku. Padarykime ką mokame geriausiai ir pridarysime jiems rūpesčių. Kiekvieną dieną sporto pasaulyje įvyksta pakankamai daug ne tik netikėtų, bet net neįtikėtinų dalykų. Todėl kad didelė širdis yra tikresnis argumentas pergalėms, nei didelė kontrakto suma. Sukurkime nedidelę sensaciją ir mes. Tai būtų puiki dovana visiems tebetikintiems mūsų jėgomis. O jei net šį kartą nepavyks – turėsim puikias emocijas ir dar vieną nuostabią treniruotę.“ Įtariu, kad trenerių kolektyvas panašia linkme ir dirba. Tačiau ar pavyks pažadinti po storu pralaimėjimų dulkių sluoksniu glūdintį tikėjimą, jau kitas klausimas.

„Mano karjeroje – tai blogiausia atmosfera, kokią esu patyręs,“ – neseniai, kaip visada tiesiai rėžė Šaras. Ar psichologinė duobė, kurioj atsidūrę šalies čempionai, nėra dar gilesnė už esamą turnyrinę duobę – pamatysim šįvakar.

Nors „Žalgirio“ stovykloj turėtų tvyrot darbinga ramybė, nemanau, kad yra pernelyg ramu. Pagrindo tam tikram nerimui tikrai yra. Ir ne dėl Kauno komandos silpnumo. Atvažiuoja grupės lyderiai, legendinė patyrusi komanda su elitiniu treneriu. Komanda, kuriai varžovų arenos atmosfera retai kada būna rimta problema. Mes dar nepamiršome kaip Sofoklis Schortsanitis, lyg bulvių maišą po Kauno halę skraidino legendinį “Žalgirio” atletą Tanoką Beardą. Sofoklis grįžta. Ir ne vienas. Grįžta ir kitas geras pažįstamas. Chuckas Eidsonas Kauno sporto halę taip pat pažįsta ne iš nuotraukų. Paskutiniame savo lietuviškame sezone Marijono Petravičiaus studijų laikų draugas sumušė ne vieną LKL rekordą. Naudingiausias Eurolygos lapkričio mėnesio žaidėjas tikrai nepanašus į Kalėdų senį. Neabejoju, kad D. Blatto komandos šio sezono ambicijos siekia mažų mažiausiai TOP 4. Ir pergalė Kaune kelyje į šį tikslą būtų tik eilinė stotelė.

Tepralaimėję startines Eurolygos sezono rungtynes Vitorijoje, “Maccabi” vėliau traiškė visus iš eilės. Sunkiausia buvo Rusijoje, kur ir graikas-galiūnas, ir amerikietis-skrajūnas buvo kažkiek pristabdyti. Šių rungtynių įrašą Kauno komandos štabui peržiūrėti nepakenktų. Tiesa, ką tik jie pralaimėjo paskutinį mačą savajame čempionate, tačiau tai tik padidins ir be to didelę Eurolygos banginių motyvaciją.

Ką turime mes? Tuos pačius dvylika. Jie taip pat su kiekviena diena, su kiekvienom rungtynėm, vis geriau supranta vienas kitą. Rami paskutinė treniruotė Lenkijoje parodė, kad rezervų yra. Gerą įspūdį paliko O. Samhano darbas gynyboje, visai neblogas greitis ir pastangos “nupūsti” kone kiekvieną balioną. Gal tai buvo nedidelė repeticija, juk Ratko Varda taip pat gražiai nuaugęs vyrukas ir ne pats prasčiausias sparingo partneris. Neparuošę Sofokliui netikėtų dovanų būsime ne kokie šeimininkai. Žeberklai ir kitos dovanos ruošiamos, juk atplaukia tikri Eurolygos banginiai.