Apie Utenos mero rinkimus galvojantis Ž.Urbonas: esu apmąstymuose, nors mano širdis krepšinyje

Žydrūnas Urbonas – tas Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ sporto direktorius, kuriam netrūksta ir kitų veiklų. Miesto taryboje esantis vyras šiemet gali pasitikti naują sau iššūkį – mero rinkimus.

Bendraudamas su Krepsinis.net Ž.Urbonas atskleidė, kad rimtai svarsto šią galimybę, tiesa, yra dalykų, kurie verčia apmąstyti viską išsamiai.

„Ganduose yra dalis tiesos. Gavau pasiūlymą, mane norima matyti tame poste, kad aš vesčiau miestą į priekį, nors viskas gerai toje Utenoje.

Yra skirtingi žmonės: kažkas matys stiklinę pustuštę, kažkas puspilnę. Kažkas sakys, kad Utenoje viskas blogai, net jei šildymas ar vanduo bus pigiausi šalyje, o kažkas su analitiniu mąstymu sakys, kad viskas yra gerai. Rūpesčių yra kaip pas visus, bet neklysta, kurie nedirba ir kurie tik kalba“, – sako jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos narys nesibaimina to, kad su mero darbu nesusitvarkytų.

„Mano sprendimas dar nepriimtas. Natūralu, kad labiausiai degu krepšiniu, bet žmonės mane triskart išrenka į miesto tarybą, žinau, kaip veikia mechanizmas, miesto valdymas, nesakau, jog negalėčiau to darbo padaryti“, – pasakojo Ž.Urbonas.

Jei jis nuspręstų dalyvauti rinkimuose, tai priimtų kaip naują iššūkį sau. Ž.Urbonas prisimena kaip kadaise nauju iššūkiu jam buvo treniravimas.

„Kažkada sakiau: pabandysiu vyr. trenerio postą, niekam nelipdamas per galvas, nes žinau, kad po to gyvenime gausi tą patį. Viskas gerai – pavyko, paskutinis sezonas buvo kaip paskutinis, bet 6 vieta nebuvo fiasko kaip likimas be atkrintamųjų. Atnešiau klubui medalį, ką padarė tik Sireika ir Adomaitis. Žinau, kad tai galiu daryti, viskas čia gerai“, – mano jis.

Sporto direktoriumi Utenoje dirbantis Ž.Urbonas neslepia, kad turėjo pasiūlymų vėl treniruoti, tačiau juos atmetė, kadangi norėjo likti Lietuvoje šalia jaunesnio sūnaus, siekiančio karjeros krepšinyje.

„Ir šiemet galėjau išvykti, į Vengriją ar panašią šalį kaip dabar dirbs Pacevičius, ir net dabar turiu ant stalo pasiūlymą į ne krepšinio šalį. Į tokias šalis galima vykti vėliau. Viską atmetu, nes turiu padėti sūnui“, – sako Ž.Urbonas.

„Uniclub Casino – Juventus“ vienas vadovų žino, koks juodas darbas jo lauktų naujose pareigose.

„Reikia pripažinti, kad geriausiai suprantu krepšinį, iš jo gyvenu visą gyvenimą. Čia nardau, čia man paprasta viską suprasti. O politika vis tiek nauja, daug darbo, daug mokymosi, nors ten esu. Reikia įdėti darbo, laiko, pamiršti šeimą, užsidaryti ir graužti teisės aktus. Viską padaryčiau, jei darbą reiktų dirbti, bet širdis – krepšinyje.

„Dabar esu apmąstymuose, turiu priimti galutinį sprendimą. Kol kas dirbu krepšinyje, čia esu atsidavęs 100 proc., galvoju taip ir bus. Ar mano nuomonę kas pakeis, matysime“, – šypteli jis.

Ž.Urbonas nesibaimina, kad rimtoji politika atimtų iš jo galimybę vėl grįžti į gerai pažįstamą krepšinį.

„Nemanau, kad sudėtinga, yra ir pavyzdžių. Kurtinaitis buvo sporto departamento vadovas – tai dar didesnės pareigos. Net neabejoju, kad Vydas Gedvilas, jei jam reiktų stoti prie komandos vairo, pasirodytų neprastai. Čia tavo kraujyje, tu tai praėjęs, žinai tuos algoritmus, kaip rungtynėse elgtis, to nepamesi. Juolab, jei esi turėjęs sėkmingų epizodų. Man per visą laiką teko nugalėti visas geriausias komandas.

Čia kaip dviračiu važiuoti – nepamirši, nors krepšinyje kai kurios detalės keičiasi. Kokios problemos būti treneriu? Investavai pinigėlių, nuvykai į Serbiją, Ispaniją, Eurolygos trenerių seminarus, aplankai JAV – žinosi viską. Tik turi pasirinkti, tau gyvenime tai gaunasi ar ne, moki informaciją valdyti ar ne“, – mano jis.