Apie sveikatos problemų vargus atsivėręs D.Bičkauskis neria į naujo klubo paieškas: buvo šokas

Nemažai žaidėjų po praeito sezono paliko Panevėžį, tarp tokių – ir Dovis Bičkauskis.

32-ejų krepšininko „pliuso“ klubas neaktyvavo, o to priežastis gynėjas puikiai supranta – tai visą sezoną jį lydėjusios sveikatos bėdos.

Gynėjas neslepia, kad būtent koja buvo pagrindinė sunkių metų priežastis. Priimti tai, kad praeitą vasarą atlikta operacija nelabai padėjo, buvo nelengva, o geresnę savijautą jis ima atrasti tik dabar – pailsėjęs ir atliekantis medikų paskirtas procedūras.

„Galva atrodo gali, bet viena koja atsilieka. Labai sunku buvo. Kad taip pasikeistų žaidimas ir jo kreivė, man buvo šokas“, – sako jis.

D.Bičkauskiui tai buvo prasčiausi metai Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“: per 18 minučių jis pelnė 5,3 taško, atliko 2,4 perdavimo ir rinko 4,9 naudingumo balo.

Trumpai rinktinėje viešėjęs gynėjas dabar nori tinkamai pailsėti ir būti pasiruošęs kitam karjeros iššūkiui.

„Buvau Kunigiškėse, teko nuvykti į Barseloną – pusiau atostogų ir pusiau sveikatos reikalais. Vasara jau įpusėjo, bet dar daug atostogų nepajaučiau, nes kažkiek pailsi, kažkiek dalykų turi pasidaryti. Ilsiesi, bet su reikalais. Va dabar namie spėsiu pailsėti, bet tuoj reikės kibti į darbus ir sportuoti“, – sako D.Bičkauskis.

– Esate labiau namų ar veiksmo žmogus, jei reikėtų rinktis, kaip leisti atostogas?

– Visada sėdėti namie nepatiktų, bet šią vasarą namie ir nepabuvau. Dabar norisi ir to, norisi atiduoti duoklę namams. Priklauso nuo nuotaikos.

– Rinktinė buvo labai sutrikdžiusi jūsų atostogų planus?

– Buvome suplanavę su šeima kažkur nuvykti ir pabūti, bet skrydžių ir viešbučių atšaukinėti neteko. Kažkiek pakoregavo, nestipriai.

– Nelikote nusivylęs, kad laikas stovykloje truko mažiau nei savaitę?

– Ne, žinojau, kur važiuoju, pakvietė, buvo smagu. Vis tiek smagu būti tarp tokių vyrukų ir prisiliesti prie virtuvės. Džiaugiausi tuo. Giedraitis negalėjo – paėmė mane, nes dar buvau posezoninėje formoje. Didelių lūkesčių neturėjau, reikėjo manęs, kuo galėjau – tuo padėjau.

– Pamatėte iš arti mūsų perspektyviausią jaunimą kaip Jakučionis ar Buzelis, kokį įspūdį paliko jie?

– Labai didelis potencialas. Jie jau dabar rodo aukščiausią krepšinio lygį, kuris nesiskiria nuo veteranų. Ateityje jie bus labai ryškūs lyderiai. Matas individualiai labai stiprus, Kasparas su savo darbo etika yra pavyzdys, ateina prieš treniruotę, paskutinis iš jos išeina. Paliko didelį įspūdį.

– Žvelgiant į Matą, kiek amerikietiško mentaliteto dominuoja jame?

– Jis labai paprastas, bendraujantis, tik šilčiausi žodžiai apie jį. Man patiko, kad krepšinyje jis turi užsispyrimą ir įžūlumą, nesvarbu, kas prieš jį bebūtų. Tuo jis labiausiai skiriasi nuo lietuviško mentaliteto.

– Po ilgo sezono ir trumpos rinktinės stovyklos nuovargį pavyko padėti į šoną?

– Po sezono tikrai jautėsi, kad reikia kažkiek laisvų dienų – gavosi savaitė. Pailsėjau, prieš „langą“ teko nueiti į salę, nesinorėjo ateiti be formos. Galiausiai jaučiausi tikrai neblogai.

– Ar labai stipriai nuvargino pastarasis sezonas?

– Tikrai taip, buvo ilgas ir sunkus sezonas, dar ir baigėme be medalių. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, vėl turėjome problemų su traumomis – daug žaidėjų iškrisdavo. Reikėdavo žaisti papildomas minutes. Man šis sezonas buvo toks sunkesnis, nes turėjau sveikatos problemų. Tikiuosi, per artimiausią laiką jas išsilaižyti ir sezoną pradėti su naujomis jėgomis ir šviežiomis kojomis.

– Jei pabaiga būtų buvusi kitokia, emocija turbūt būtų atpirkus nuovargį.

– Taip, buvo tikrai skaudu, visi tikėjomės, kad turėsime tą medalį. Tai buvo svarbu visiems – ir žaidėjams, ir organizacijai. Bet šį sezoną nepavyko. Apmaudu, bet toks gyvenimas. Vienas pralaimi – kitas laimi.

– Kaip manote, ko trūko šiemet?

– Sunku pasakyti, vieno atsakymo nėra. Susidėjo dalykų. Ir traumos, ir pokyčiai, ir nuovargis – viskas. Aišku, ir sėkmės reikėjo. Tiesiog „Neptūnas“ toje serijoje buvo geresnis.

– Pats sakote, kad sezonas jums nebuvo lengvas. Kiek stipriai sveikatos problemos kišo koją ir neleido jaustis savimi?

– Buvo sunku, visą sezoną kamavo ta pati problema. Galva atrodo gali, bet viena koja atsilieka. Labai sunku buvo. Kad taip pasikeistų žaidimas ir jo kreivė, man buvo šokas. Baigėme praeitą sezoną birželio 18 dieną, kitą dieną man atliko operaciją – gana lengvą. Kitą sezoną grįžau rugsėjo viduryje ir nuo to laiko kovojau su problema. Ji niekur nedingo. Reikėjo prisitaikyti. Radau būdų, bet vis tiek jaučiausi ne savimi, nebuvau toks, koks iki tol.

– Ar tai labiau operacijos pasekmės, ar sausgyslės operacija tiesiog neišsprendė ankstesnių problemų?

– Sakyčiau, kad neišsprendė. Gal ir laiko nebuvo, gal reikėjo reabilitacijai daugiau laiko ir grįžau per anksti. Buvo daug rungtynių, keliavimo, fiziškai nebuvo kada atsigauti.

– Gal buvo minčių, kad šią vasarą darytis dar vieną intervenciją ar tokios būtinybės nėra?

– Buvo minčių, bet tas iškritimo laikas buvo ilgas, sudvejojau. Su gydytojais kalbėjau, yra būdas ilsėtis, daryti tinkamą reabilitaciją, įtraukti šiokias tokias medicinines priemones, be operacijos. 2–3 mėnesiai ir būsiu vėl pasiruošęs. Su gera priežiūra atstatysiu koją ir vėl būsiu savimi.

– Morališkai yra sunku, kai visus metus jau praleidote nesijausdamas pilnai sveikas ir iki šiol nežinote, kada tiksliai galėsite grįžti į formą?

– Būna visokių minčių, natūralu, bet jos labiau prabėgo sezono metu. Galvojau: kas čia vyksta? Dabar atėjo palengvėjimas. Niekas nespaudžia, turiu laiko sau ir reabilitacijai. Neskubėsiu niekur, noriu pilnai išsigydyti ir žiūrėti, kas laukia toliau.

– Per poilsio mėnesį sveikata pagerėjo?

– Taip, iškart kitas vaizdas ir pojūtis. Tai prisidėjo prie pozityvesnių minčių.

– „Lietkabelis“ jūsų „pliuso“ neaktyvavo. Buvote tam nusiteikęs?

– Turėjau kažkiek minčių, kad gal prasitęs, bet labiau buvau linkęs, kad etapas Panevėžyje baigėsi. Buvau susitaikęs. Norėjosi tiesiog pabaigti sezoną ir tai padaryti sėkmingai. Gavosi kaip gavosi.

– Jautėte, kad esminis argumentas nepratęsti sutarties – sveikata?

– Manau, kad taip. Suprantu klubo pusę, jiems reikia rezultato, reikia sveiko žaidėjo. Kadangi jie nežinojo mano situacijos, kaip bus su ta koja, nes buvo minčių apie operaciją, jie nusprendė nelaukti. Natūralu, reikėjo nesnausti, nes visos komandos jau pildėsi.

– O norėjosi dar metams čia likti?

– Tikrai taip, man „Lietkabelis“ tapo kaip antri namai, 3 metai – nemažas laiko tarpas. Organizacija, žmonės, miestas, treneris – visi tapo savi. Buvo sunkus, bet įsimintinas laikotarpis. Būčiau mielai likęs, bet man suprantami jų sprendimai.

– Spėčiau, kad po tokio sezono neturite daug vilčių, kad pavyks gauti kontraktą užsienyje?

– Apie komandą dar negalvojau, aišku, būtų smagu sulaukti dėmesio iš užsienio, nes kada daugiau, jei ne dabar. Tuo bus 33-eji metai, būtų laikas. Per daug minčių dar nėra, tiesiog ruošiuosi, galvoju apie formą ir koją, žiūrėsime.

– Ar kažkiek vietinės rinkos dėmesio jau turite?

– Ne, niekas nieko nejudina, gal nelabai kas ir žino mano situaciją.

– O kokie yra jūsų kriterijai būsimai ekipai?

– Pirmiausiai norisi būti sveiku, žaisti ir mėgautis krepšiniu. Nesinori eiti per kančią. Kai mėgaujiesi, ateina ir pergalės, o vaidmuo tampa nesvarbus – kilsi nuo suolo ar būsi pagrindinis. Laimėti visada yra geras jausmas, o jei laimi, reiškia, visi gerai žaidžia (Juokiasi).