Apie ateitį kalbėti nenorėjęs A.Trinchieri: nežaidėme gero krepšinio. Kam rūpi? Mes laimėjome
VIDEO interviu, FOTOGALERIJA (51)
Ties prarajos riba balansavęs Kauno „Žalgiris“ nužygiavo iki Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) čempionų titulo.
Ketvirtosiose serijos rungtynėse per kelias sekundes nuo fiasko buvusį klubą gelbėjo Sylvaino Francisco, o titulą žalgiriečiai nerezultatyviu triumfu nuskynė savo gerbėjų akivaizdoje.
Po rungtynių „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri pripažino, kad žaidimas nebuvo gražus ar lengvas, bet dėl to nesijaudino.
Specialistas iš Italijos ironizavo dėl Kauno vadinimo degaline tarp Vilniaus ir pajūrio, apžvelgė serijoje atliktą darbą, įvertino kelis auklėtinius, o apie ateities klausimus kalbėti nenorėjo.
„Visų pirma, noriu padėkoti žaidėjams, kova buvo labai kieta, sunki serija, keturios pergalės išvykose. Laimėjome rungtynes, nes labiau norėjome to paskutinėmis minutėmis. 11:2 spurtas per paskutines pustrečios minutės. Labai saldus titulas. Niekada negalime nuvertinti varžovų. Čia visi yra pratę prie titulų, bet man tai yra pirmasis LKL trofėjus. Esu labai laimingas dėl savo žaidėjų ir gerbėjų. Geriausia degalinė, kurioje esu buvęs. Labai gera.
Mums tai yra 87 ar 88 rungtynės, tai kainavo daug psichologinių jėgų. Bus laiko, kai galėsime analizuoti, kodėl nežaidėme gero krepšinio. Kam tai rūpi? Mes laimėjome. Finale nežaidi gerai. Finalą reikia laimėti. Dabar yra laikas mėgautis“, – teigė strategas.
– Ignas Brazdeikis buvo atsidūręs suolo gale, o finalo serijoje tapo labai svarbiu. Ką galite pasakyti apie jo progresą?
– Kaip jam ir sakiau po rungtynių, jis yra tikras žaidėjas. Žaidėjų nori aikštėje, kai sprendžiasi rungtynių likimas. Jis turėjo gerų kibirkščių, bet, kaip ir mes visi, nežaidė gerų rungtynių. Jam užteko asmenybės pataikyti svarbius metimus. Jų reikia, norint titulų. Du pratęsimai pirmosiose rungtynės, antrosios sprendėsi beveik su sirena. Trečiosiose – taip pat. Ketvirtąsias laimėjome lemiamu metimu. Reikia svarbių momentų ir jis tai ir duoda. Tikiu, kad dar galime patobulėti, liko daug darbo. Reikia brutaliai nuoširdžių santykių. Tikiu, kad jis dar nepasiekė savo piko. Dabar tik nuo jo paties priklauso.
– Kur jūs pats labiausiai patobulėjote serijos metu?
– Dirbau daugybėje penktųjų ir net septintųjų finalų rungtynių. Nemanau, kad išmokau daug apie krepšinį. Supratau, kad dienos pabaigoje svarbiausia tai, iš ko padaryti tavo gerbėjai. Ką jie turi viduje. Problema tik tada, kai pralaimi. Fiksavome 35 pergalių seriją ir niekas nieko nesakė, tai atrodė normalu. Viskas tarsi natūralu. Tada žaidėme finale prieš komandą, kuri neįvykdė kitų savo tikslų, taurėje namie pralaimėjo „Neptūnui“. Laimėjome prieš juos tris kartus, išvykoje ir namie. Kartais tai tampa spąstais. Mums buvo sunku, bet spąstus paspendėme ne mes, o visi aplinkui. Žaidėjams sakiau niekada nenuvertinti oponentų.
Finalas: „Žalgiris“ – „Rytas“ (83 nuotraukos)
– Sylvainas Francisco sezono pradžioje sakė, kad labai laukia darbo su jumis. Ką naujo išmokote apie prancūzą, padariusį tokį progresą?
– Supratau, kad jį visi myli. Jis dažnai žaidžia ant klaidos ribos ir dažnai klysta. Jis yra labai greitas ir su juo ne viskas yra lengva, bet jis turi labai didelę širdį. Jis yra gryna siela. Kartais bandau jį kažko išmokyti, bet atrodo, kad viskas išslysta kaip smėlis tarp pirštų, bet po trejų rungtynių jis įgyvendins tai aikštėje. Jis yra labai konkurencingas. Jo, kaip alfos, kelionė, dar tik prasidėjo.
– Dirbote su Tautvydu Saboniu, kas jį labiausiai įkvepia ir ar jis pasirengęs žingsniui į kitą lygį?
– Visų pirma, noriu Tautvydui palinkėti viso ko geriausio. Jam atėjo laikas imtis šios galimybės. Jis turi vieną puikią savybę – kaip ir tėvas, visa jo šeima, tarsi Obeliksai. Jų kraujagyslėmis teka tik krepšinis. Tai yra tikras talentas, bet kalbant apie jį, jis visada buvo pasirengęs pradėti nuo pradžių. Kai jam kažką parodydavau, viską priimdavo ir neturėdavo karčių jausmų. Tai yra pagrindinis jo ginklas kitame karjeros etape.
– Kaip minėjote, gyvenime patyrėte daug finalų serijų. Galite apžvelgti savo taktinį mūšį su Giedriumi Žibėnu?
– Tikrai geras treneris. Tikiu, kad jis turės solidžią karjerą. Puikus derbis, treneriai turėjo būti pasirengę stumti savo žaidėjus. Baudos aikštelėje jie kaip Mourinho, pastatė autobusą vartuose, bet kam apie tai šnekėti? Jis privertė mus žaisti kitaip, kai metėme tris aukštus žaidėjus, tai kiek pakeitė seriją, nes jiems buvo sunku žaisti su trimis gynėjais. Gerbiu jį kaip trenerį. Gerbiu visus savo oponentus.
– Turite garantuotą kontraktą kitam sezonui...
– Nekalbėsiu apie nieką, kas susiję su rytojumi. Atsiprašau, bet kalbėsime tik apie finalą, o ne apie tai, ką aš ar žaidėjai darys ar nori daryti.
– Kokios buvo emocijos jums kilo po finalinės sirenos?
– Palengvėjimas. Esu labai geras stebėtojas ir mačiau, kokia yra situacija. Dominavome ir niekas nesakė „bravo“. Sunkiausia, kai turi atlikti darbą ir nėra jokio pasimėgavimo. Džiaugiuosi matydamas savo žaidėjus laimingus. Man palengvėjo. Tiesiog reikia suprasti, kas yra mano asmeninė laimė. Tam prireiks kelių dienų. Daug negeriu, o šiandien turėsiu būti labai lietuviškas, tikiu, kad mane privers gerti olimpinį baseiną visko. Man reikės trijų dienų atsigauti.
– Bamberge iškovojote tris vietinius titulus, bet nuo tada nepavyko to pakartoti. Dabar dėl to yra tik saldžiau?
– Ne. Galite žiūrėti į skaičius arba vertinti, kodėl jie yra tokie. Jūs, kaip ir kiti žmonės, neturite supratimo, kaip viskas yra už uždarų durų. Antraisiais mano metais „Partizan“ pirmavome Europos taurėje ir Adrijos lygoje, bet tuomet nutiko COVID-19.
Tada persikėliau į „Bayern“. Turėjome vieną šansą patekti į finalo ketvertą, laimėjome taurę, patekome į finalą, bet likus kelioms dienoms iki finalo Paulas Zipseris vos nemirė. Mačiau jį žaidžiantį ir buvau labai laimingas. Jis yra labai talentingas. Vietinis žaidėjas, su tokiu talentu, įkrovė per Kyle’ą Hinesą ketvirtosiose Eurolygos atkrintamųjų serijos rungtynėse. Mus tai nužudė. Sakote, kad mes nelaimėjome, taip, bet reikėjo būti toje rūbinėje, kad viską suprastumėte. Šiek tiek nepagarbu, bet nieko asmeniško. Tiesiog dirbate savo darbą.
Antraisiais metais vėl pasiekėme penktąsias rungtynes prieš Šarą Barselonoje, bet buvome išsekę ir praradę penkis žaidėjus. Pernai buvo prastas sezonas, nepasiekėme tikslo, bet tam buvo priežasčių. Taip, yra saldu, bet viskam yra priežasčių.
– Kalbant tik apie „Žalgirį“. Ilgai dominavote ir skynėte užtikrintas pergales. Dabar, susidūrus su stipresniu pasipriešinimu, negaunate pelnytų laurų?
– Tikiu, kad niekas nesakė... „Rytas“ yra labai gera komanda. Jie – didesni už mus, Gudaitis, Enochas, turi penkis gynėjus. Laimėti prieš juos yra didelis dalykas. Tikiuosi, kad žmonės supras, jog nebuvo lengva ne dėl mūsų – varžovas buvo solidus.
– Žiūrint į skaičius, įvykdėte du iš trijų klubo tikslų. Kaip performuoti šią komandą į tokią, kuri galėtų kelti aukštesnius tikslus Eurolygoje?
– Tikiu, kad šį klausimą reiktų skirti vadovybei. Jie turi aiškių įdėjų ir ties jomis dirba. Paminėjote trečiąjį tikslą... Tokioms komandoms, kaip „Žalgiris“, tai bus tik sunkiau, nes konkurencija tampa nesuvokiama. Dešimt dvigubų savaičių. Man bus smalsu, kas nutiks kitą sezoną. Kaip ir visada, kovosime iki pat galo. Noriu tik priminti, kokias rungtynes namie sužaidėme prieš „Partizan“. Mums tai nieko nedavė, bet mėgavomės žaidimu kartu ir laimėjome prieš vieną geriausią visų laikų trenerį dėl savo gerbėjų. Tai daug pasako apie mūsų žygį. Nepatekome į atkrintamąsias, bet ten žengę klubai buvo labai geri.
Norėdami komentuoti prisijunkite.