Ačiū, Virgi: netikėtai iš „Lietuvos ryto“ išspirto atlapaširdžio istorija sostinėje

„Šeškus man primena Rimą Kurtinaitį, kai šis 2008-aisiais atėjo į „Lietuvos rytą“ ir atvedė komandą į didžiausias pergales“, – ši Gedvydo Vainausko frazė iki šiol skambėdavo ausyse, kai kalba pasisukdavo apie Virginijaus Šeškaus darbą sostinės klube. Daug šios „Lietuvos ryto“ prezidento išsakytos mintys prasmės nebeturi – Virgis liko be darbo.

Kai dar prieš pusantros savaitės portalui Krepsinis.net šaltiniai užsiminė, kad Darius Gudelis ieško pamainos V.Šeškui, tai atrodė gana neįtikinamai, nes strategas turėjo visokeriopą G.Vainausko paramą. Turbūt daugelis iš jūsų nežinote, kas toks yra D.Gudelis. Jis – oficialiai „Lietuvos ryto“ klubo viceprezidentas ir valdybos narys.

Krepsinis.net šaltiniai pasakojo, kad D.Gudelis norėjo V.Šeškų atleisti dar po dvikovos Belgijoje su „Telenet“, bet tada savo žodį tarė G.Vainauskas ir strategas tęsė savo darbą. Veikiausiai sutriuškinimas Lenkijoje perpildė sostinės komandos vadovų kantrybės taurę.

„Esu paprastas žmogus, todėl nebuvo labai sunku įsikurti. Tik praėjusią naktį ilgai neužmigau – kankino mintys ir šioks toks jauduliukas prieš pirmąją treniruotę. Klubas davė tiek daug rūbų, kad tiek nesu gyvenime matęs“, – saulėtą rugpjūčio 20-osios dienos popietę sostinės Vingio parke žurnalistams sakė V.Šeškus.

V.Šeškus buvo visiška priešingybė tiems specialistams, kurie sostinės klube dirbo pastaraisiais metais: Aleksandro Džikičiaus arogancija tiesiog tryško per kraštus, Dirkas Bauermannas ir Aleksandras Petrovičius būdavo griežtai konkretūs, o Dainius Adomaitis visada kalbėdavo trumpai drūtai.

Tenka pripažinti, kad V.Šeškaus paprastumas, nuoširdumas pakerėjo daugelį žurnalistų. Strategas mielai bendraudavo su žiniasklaidos atstovais ne tik tuomet, kai to reikėjo – kalbėdavo ir tuomet, kai kameros ir diktofonai būdavo išjungti.

Ilgas liežuvis V.Šeškui kišo koją, kadangi jis nevengė kritikuoti savo auklėtinių, ypatingai legionierių. Dažnai kritikos sulaukdavo garsusis Kirilas Natiažka, Mike‘as Moseris ar Billy Baronas.

„Bijau leisti legionierius, nes jie traukia komanda žemyn“, – taip po dvikovos su „Dzūkija“ kalbėjo V.Šeškus.

Veikiausiai treneriui bendrauti su amerikiečiais trukdė ir kalbos barjeras, kadangi V.Šeškus nemoka anglų kalbos. Tiesa, jos žadėjo mokytis. Bet žadėjo taip, kaip visi moksleiviai rugsėjo 1-ąją: šiais metais tikrai pažadu gerai mokytis! O kaip būna, visi žinome.

„Įsidedu į kelionę žodynėlį ir parsivežu jį toje pačioje vietoje. Neišeina mokytis... Tai ten, tai ten, tai kryžiažodis koks pasitaiko...“, – atviravo treneris.

Reikia pripažinti, kad sezonui įsibėgėjus V.Šeškus sugebėdavo legionieriams paaiškinti, kad jeigu jie ginsis prastai, sės ant suolo. Bet ar to užtenka? Skirtingai nei „Prienuose“, V.Šeškui „Lietuvos ryte“ reikėjo dirbti daug ir sunkiai. Prienuose dažnai treniruotėse komandos draugams per treniruotes vadovaudavo Gintaras Kadžiulis – dabartinis Panevėžio „Lietkabelio“ strategas.

„Atsikračiau penkių kilogramų per du mėnesius – neblogas pasiekimas“, – kvatojosi daug darbo sostinėje turėjęs treneris.

„Reikia gerinti gynybą“, – tokie lozungai dažnai skambėdavo iš V.Šeškaus lūpų, bet situacija kaip nesikeitė taip nesikeitė – „Lietuvos rytas“ praleisdavo į savąjį krepšį po 80 ar 90 taškų. Gerai, jeigu puolimas būdavo įspūdingas kaip vasario 11-osios vakarą, kai į „Telenet“ krepšį sumetė 111 taškų. O buvo mačų, kai įmetus 93 taškus tekdavo pripažinti varžovų pranašumą.

Dėl gynybos galima pasakyti svarbų dalyką – ne visada dėl visko kaltas būdavo V.Šeškus. Ne trenerio kaltė, kad Žygimantas Janavičius ar Travisas Leslie nėra genijai gynyboje. Žinoma, dalis kaltės krenta ant stratego pečių, tačiau „Lietuvos rytas“ yra visiškai į puolimą orientuota komanda. Sunku prognozuoti, bet ir kitas strategas neišmokys gintis Kšištofo Lavrinovičiaus ar jau minėtų žaidėjų – situacija kardinaliai nepasikeis.

„Geriau pasitikrinti save, ar ta dalyką atlaikysi. Jeigu neatlaikysi, reikia eiti treniruotis kaip ir žaidėjams. O paskui vėl kažko siekti“, – lemiamos kovos išvakarėse kalbėjo V.Šeškus.

Prieniškis nenujautė, kad vasario 10-ąją dieną jau buvo surastas naujas strategas ir tebuvo laukiama formalumo – finalinės mačo su „Telenet“ sirenos. Vis dėlto V.Šeškus nujautė, kad kažkas vyksta už jo nugaros, kadangi po pokalbio žurnalistams skirtos treniruotės metu tarė: „Aš jums tiek daug pasakau, kad galite prirašyti visko.“

Ne veltui V.Šeškus užsiminė apie „problemas, kurių nenori skelbti viešai“, o jos anksčiau „trukdė ruoštis rungtynėms.“ Virgis nujautė, kad kažkas vyksta už jos nugaros.

Apie permainas trenerio poste žinojo dauguma „Lietuvos ryto“ žaidėjų, tik ne pats V.Šeškus. Treneris spaudos konferencijoje po susitikimo būtų atsisveikinęs arba bent jau užsiminęs apie pasitraukimą, bet kalbėjo apie ateities planus.

„Leisime Leslie žaisti daugiau LKL, kad atsigautų po traumos... Tikrai turime rezervų...“, – ir panašios būsimojo laiko frazės skambėjo iš prieniškio lūpų. „Lietuvos ryto“ arena atsistojusi plojo emocingajam ir atlapaširdžiui V.Šeškui po pergalės prieš „Telenet“, tačiau niekas nė negalėjo pagalvoti, jog tai buvo paskutinės stratego rungtynės prieš sostinės komandos vairo.

Sekmadienį 48-ąją gimtadienį šventęs treneris sulaukė „dovanos“ iš „Lietuvos ryto“ – atleidimo rašto. Nors V.Šeškus sulaukė daug kritikos tiek iš sirgalių, tiek iš portalo Krepsinis.net, kuriame buvo ne vienas ir ne du straipsniai, kritikuojantys trenerio darbo metodus, prieniškis paliko ryškų pėdsaką „Lietuvos ryto“ klubo istorijoje, nors nelaimėjo ir nepralaimėjo (!) nė vieno titulo.

Sėkmės, Virginijau, treniruojantis ir vėl vėliau „kažko“ siekiant Lietuvos krepšinio padangėje. O „Lietuvos rytą“ treniruos užsienietis, kuriam belieka palinkėti sėkmės.

„Ilgoji pertrauka“: „Lietkabelio“ sudėties dėlionė – diskusijos dėl Bičkauskio ir Oreliko, būtini išsaugoti žaidėjai, išvykimai, permainos priekinėje linijoje ir tinkamai kandidatai papildyti ekipą