A.Trinchieri: „Maccabi“ nėra tarp natūralių pretendentų į trofėjų, bet nenustebsiu, jei jie žais gegužę

Kauno „Žalgiris“ (11/16) trečią kartą šiemet keliauja į Belgradą, kur šįkart susitiks su Tel Avivo „Maccabi“ (14/13).

Rungtynės turi milžiniškos vertės – pralaimėjus Izraelio klubas nutoltų keturiomis pergalėmis ir būtų praktiškai nepavejamas neturint tarpusavio pranašumo, o tai ženkliai sumenkintų „Žalgirio“ įkrintamųjų viltis.

„Maccabi“ Belgrade glaudžiasi dėl Izraelio ir „Hamas“ grupuotės karo bei žaidžia be gerbėjų, tačiau „Žalgirio“ strategas Andrea Trinchieri pavadino tai tik dar vienu pliusu varžovų naudai.

Italas taip pat apžvelgė kelią, kurį „Maccabi“ lyderis Wade’as Baldwinas nuėjo nuo jų bendradarbiavimo Miuncheno „Bayern“ gretose bei įvertino nepalankų tvarkaraštį siekiant atsitiesti po Pirėjo „Olympiacos“ niukso.

„Nemėgstu būti erzinantis, bet šiuo sezono metu išvykos rungtynės prieš „Maccabi“, net jei jos vyks Belgrade, yra labai sudėtingos. Nesame geriausiame ritme, mūsų rungtynės prieš „Olympiacos“ buvo žemiau vidutinių. Sužaidėme silpnai dėl daugybės priežasčių, bet žaidėjams visada sakau, kad negali būti pasiteisinimų. „Olympiacos“ mus nužudė. Nežaidėme sekmadienį. Išėjus atnaujintam tvarkaraščiui tai atrodė patogu, bet dabar mums reikia rungtynių, kad sugrįžtume į ritmą. „Maccabi“ nuostabiai sužaidė Berlyne, laimėjo beveik 40 taškų, gerai rungtyniavo ir Eilate.

Turime pakelti savo lygį tiek puolime, tiek gynyboje, būti labiau susitelkę į detales. Pasitikiu savo žaidėjais. Niekada nepamirštume, kur startavome, ką nuveikėme ir kur esame dabar. Buvo galima tikėtis, kad taip nutiks. Galima bandyti tai atidėti kuo toliau, bet turime tvarkytis su tuo. Vienintelis būdas, kuriuo moku su tvarkytis – kaip komanda, visi kartu, tiek sunkiais, tiek gerais momentais“, – teigė strategas.

– Paminėjote dar vienas sunkias rungtynes Belgrade, nors „Maccabi“ žaidžia be gerbėjų. Ar yra kokių ypatybių rungtynių su tuščiomis tribūnomis, kurių nematome per televiziją?

– Tai yra blogas dalykas, labai to nemėgstu. Jie yra prie to pripratę, o mes – ne. Tai yra dar vienas dalykas, kuris komplikuoja mums rungtynes. Visi prisimename koronaviruso laikus, nors ir bandome juos pamiršti. Buvo sumaištis. Viena vertus, žaisti be gerbėjų – nesąmonė, bet koronavirusas, karas, terorizmas... Reikia su tuo susitaikyti. Yra kaip yra, bet rungtynėse reikės greitai prisitaikyti prie situacijos.

– Kaip laisvas savaitgalis pakoregavo pasirengimą rungtynėms?

– Nežinau, pažiūrėsime. Žinau, kad po rungtynių prieš „Olympiacos“ buvome kaip šunys, laižėmės savo žaizdas. Esame pilni randų, bet gautas iš „Olympiacos“ – šviežiausias. Rungtynės prieš „Maccabi“ turės padėti mums pamiršti mačą prieš „Olympiacos“. „Pamiršti“ gal nėra teisingas žodis... Atsitiesti. Mes kritome ir turime atsitiesti. Man visada patiko posakis, kad gyvenimas yra kelionė nuo vienos nesėkmės iki kitos neprarandant entuziazmo. Tai yra gyvenimo ir darbo dalis. Entuziazmo išlaikymas tarp nesėkmių ir sukuria visą skirtumą.

– Į Belgradą vykstate trečią kartą šį sezoną, dar nepabodo?

– Ne, niekada. Man tai labai patinka.

– Tose tyliose „Maccabi“ rungtynėse Belgrade itin girdimas yra Wade’as Baldwinas. Kaip su tokiu lengvai užsiplieskančiu...

– Nesutinku. Wade’as yra vienas geriausių Eurolygos žaidėjų. Jo įgūdžių rinkinys yra vienas artimiausių NBA. Tikiu, kad yra gerokai per paprasta vadinti jį lengvai užsiplieskiančiu. Gal jis toks ir buvo, bet matau subrendusį žmogų su didele asmenybe. Su juo nėra lengva, bet nežinau tokių talentingų žmonių, su kuriais būtų paprasta. Miunchene su juo turėjau neįtikėtinus metus ir po jų buvau visiškai išsekęs. Kad ir kiek man tai kainavo emociškai – buvo verta. Galimybė stebėti atsiskleidžiant tokią asmenybę, matyti stiprybes ir silpnybes – tai neįkainojama. Galima jam uždėti etiketę, aš jų irgi turiu daug. Tuo neapsikraunu. Kai žvelgi į žaidėją visada ieškai trūkumų ir jų visada rasi. Yra ir kitų pusių – visi geri dalykai ir didelis talentas. Jis man davė labai daug. Kaip ir sakiau, nebuvo lengva, bet nuostabi patirtis.

– Nuo jūsų bendradarbiavimo Miunchene būtent charakteriu jis patobulėjo labiausiai?

– Visiems reikia rasti balansą. Balansą tarp talento, lūkesčių, asmeninių poreikių ir tikslų, motyvacijos. Tai yra dar sudėtingiau, kai reikia tai rasti komandoje. Visi šie dalykai yra individualūs, bet jie figūruoja ir komandoje. Žmogiška galvoti apie save. Kai bręsti, geriau supranti, kad reikia kažkiek pasiaukoti, apriboti savo ego, kad padėtum komandai ir sau pačiam žaisti komandoje. Matau daug dalykų, kuriuos jis atlieka.

– Praėjusią savaitę teigėte, kad „Olympiacos“ taikosi į titulą ir yra to verti. Kokią vietą po sezono numatote „Maccabi“?

– Matau juos kaip labai pavojingą komandą. Jie nėra tarp natūralių kandidatų į trofėjų, bet triumfavus Milane niekas to taip pat nenumatė. Jie yra patys prasčiausi autsaideriai, su kuriais gali susidurti, nes turi talento, atletiškumo ir du iš geriausių gynėjų Europoje – Wade’ą Baldwiną bei Lorenzo Browną. Bet kurioje komandoje jie žaistų starto penkete ir būtų tarp lyderių. Šį sezoną jie surinko nuostabią komandą, daug atletiškų aukštaūgių, vaidmens žaidėjų, kurie atlieka savo darbą. Bonzie Colsonas renka taškus ir randa savo nišą šalia gynėjų, kurie daug laiko praleidžia su kamuoliu. Nenustebsiu, jei jie žais gegužę.

– Dovydas Giedraitis keliauja su komanda į Belgradą. Kokie šansai rytoj išvysti jį aikštėje?

– Menki. Sprendimas priimsime prieš pat rungtynes.