A.Trifunovičius: labiausiai mėgstu RnB ir Soul muziką (audio)

„Žalgirio radijas“ siūlo iš arčiau susipažinti su Kauno „Žalgirio“ komandos vyriausiuoju treneriu Aleksandru Trifunovičiumi. Rubrikoje „Užribis“ treneris pasakoja ne tik apie savo krepšininko bei trenerio karjerą, bet ir apie pomėgius, laisvalaikį ir muziką.

- Trumpai papasakokite apie savo žaidėjo karjerą. Kaip viskas prasidėjo ir kokie prisiminimai yra iki šiol išlikę iš tų laikų?

- Tai buvo labai seniai. Treniruotis aš pradėjau šiek tiek per vėlai. Verčiau žaisdavau su draugais priešais namus, ir tik vėliau, būdamas penkiolikos pradėjau rimtai treniruotis. Būdamas septyniolikos jau treniravausi su vyrais, labai norėjau išvykti į JAV, tačiau mano tėvai tam labai prieštaravo ir aš likau Serbijoje. Vėliau turėjau tarnauti armijoje ir tai buvo pirmasis mano klubas. Po armijos trejus metus rungtyniavau Belgrado „Crvena Zvezda“ ekipoje, tada keleriems metams persikėliau į „Zadar“, o po jų vėl grįžau į „Crvena Zvezda“. Vėliau sekė Vokietija, Lenkija, o 2001 m. grįžęs į Serbija aš baigiau karjerą. Kalbant apie prisiminimus – krepšinis visada buvo tai, ką aš tikrai mėgstu, tarsi manija. Manau, kad visi, mėgstantys krepšinį ir turintys šansą iš to užsidirbti duoną yra tikrai laimingi. Puikiai prisimenu su „Crvena Zvezda“ iškovotus titulus ir tai mane džiugina iki šiol.

- Kaip geriausiai atsipalaiduojate nuo krepšinio?

- Man geriausiai atsipalaiduoti padeda laikas, praleistas su vaikais. Taip pat mėgstu keliauti, gerai atsipalaiduoju plaukiodamas baseine ar nueidamas į pirtį. Vis dėl to, žmogui, kuris yra krepšinyje, labai sunku visiškai atsiriboti nuo jo. Turi išjungti telefoną, tiesiog negalvoti apie tai.

- Kokią muziką mėgstate? Ar turite mėgstamiausią grupę ir dainą?

- Jei paklausite, kokio žanro muziką labiausiai mėgstu – atsakysiu, jog tai RnB bei Soul. Man patinka amerikiečių roko grupė Live ir keletas jos dainų. Jų klausai, norėdamas rasti ramybę muzikoje. Taip pat mėgstu serbišką muziką. Ne folklorinę, bet pop. Tai aštuntojo dešimtečio muzika, kurią aš mėgstu.

- Ar esate pažengęs naujosiose technologijose?

- Kad esu itin pažengęs, sakyti negaliu, tačiau tikrai nepasimetęs. Jei kalbėsime apie nešiojamuosius kompiuterius bei panašius dalykus, žinau kiek daugiau nei pagrindinius dalykus. Tačiau sūnums ką nors sutvarkyti ar juos išmokyti galiu ne itin daug.

- Ką veikiate komandos kelionių metu? Ar nuolat galvojate apie krepšinį?

- Jei šalia turiu nešiojamąjį kompiuterį, mėgstu pasižiūrėti kokį nors filmą, tačiau tai priklauso nuo to, ar yra užtektinai laiko. Kartais reikia papildomų valandų pasiruošti rungtynėms, tad tenka dirbti ir lėktuve ar autobuse. Tačiau jei yra laiko, aš skaitau knygą ar žiūriu filmą.

- Kokį automobilį „Žalgiris“ Jums skyrė ir ar jis Jums patinka?

- Lietuvoje važinėju su „Renault Latitude“ automobiliu. Jis tikrai šaunus.

- Apie ką svajojote vaikystėje? Ar krepšinis buvo dalis svajonių?

- Iš tiesų, krepšinis atėjo kiek vėliau. Aš labai gerai mokiausi mokykloje ir tęsti mokslus buvo tarsi mano tėvų noras. O krepšinis buvo tarsi meilė. Aš galėdavau valandų valandas žaisti bei kalbėti apie krepšinį. Tai buvo veikla, kuri man patiko ir dar teikė perspektyvų iš jo uždirbti gyvenimui.