A.Rinkevičiūtė: apie karjerą užbaigusias problemas ir dabartinę veiklą

Aurimė Rinkevičiūtė – krepšininkė, kuriai buvo prognozuojama labai šviesi ateitis, bet vos prasidėjusią karjerą nutraukė itin rimta trauma.

A.Rinkevičiūtė Lietuvos moterų rinktinėje debiutavo 2006 metų planetos pirmenybėse būdama vos šešiolikos. Vienos perspektyviausių savo kartos krepšininkių žvaigždė ryškiausiai spindėjo per 2008 metų Europos jaunių (iki 18 metų) merginų pirmenybėse. A.Rinkevičiūtė tuomet padėjo Lietuvos komandai iškovoti čempionių titulą ir buvo pripažinta naudingiausia čempionato žaidėja.

Interviu portalui Krepsinis.net A.Rinkevičiūtė papasakojo apie savo karjeros laimėjimus, karjeros pabaigą ir dabartinę veiklą.

– Aurime, kaip prasidėjo jūsų kelias į krepšinį?

– Prasidėjo dar kuomet nebuvau moksleivė, ir eidavau į krepšinio aikštelę, kur žaisdavau su berniukais. Tėvai, pamatę šį mano pomėgį, nuvedė į Kauno krepšinio sporto mokyklą, kur pradėjau treniruotis ir mokytis krepšinio elementų. Aišku, kieme pagrindinė veikla buvo po pamokų ir tarpas tarp treniruotės būdavo krepšinio aikštelė bei kamuolys.

– Buvote laikoma pati perspektyviausia krepšininkė Lietuvoje. Kokius pati kėlėte sau tikslus, kai galėjote sportuoti?

– Jokių tikslų neturėjau, tiesiog mėgavausi pačiu žaidimu ir aistra krepšiniui. Neturėjau tikslo laimėti kažkurią taurę ar asmeninį įvertinimą, viską užgoždavo tas jausmas, kai išeidavau į aikštelę ir aplink viską pamiršdavai. Aišku, smagu būdavo laimėti moksleivių krepšinio lygos taures įvairaus amžiaus mergaičių grupėse, o po to jau ir Europos krepšinio čempionate su rinktinės apranga.

– Kaip supratote, kad krepšinis ne vien gali būti jūsų hobis, bet ir darbas už kurį galima pragyventi?

– Manau, kad iki galo ir nesupratau, tiesiog dariau tai, ką dariau nuo mažens, tik tiek, kad gaudavau dar ir už tai papildomą finansinį atlygį. Niekada negalvojau, kad krepšinis man yra darbas ir nėjau į treniruotes kaip į darbą.

– Su jaunių Lietuvos rinktinę pasiekėte įspūdingų rezultatų. Koks tuomet buvo jums jausmas atstovauti savo šalai?

– Jausmas buvo toks, kad norėjosi, jog visi žinotų, kas ta Lietuva, o kai pasieki dar aukščiausius apdovanojimus, tai tas jausmas tik padvigubėjo.

– Karjera buvo trumpa, bet pasiekėte įsimintinų pergalių. Kuri įsimintiniausia?

– Įsimintiniausia buvo 2008 metais laimėtas Europos jaunimo krepšinio čempionato auksas ir asmeniškai įvertinta kaip naudingiausia turnyro žaidėja. Tai man pačiai buvo kaip įvertinimas už darbą bei pastangas visų treniruočių metu.

– 2010 metais patyrėte traumą – pradėjote jausti stiprius kirkšnies skausmus, kurie lėmė tai, jog baigėte karjerą. Kaip tuomet atrodė visa situacija?

– Ta trauma mane kamavo nuo 18-os, jaučiau skausmus, tik su laiku jie vis stiprėjo, kol tapo fiziškai be galo sunku žaisti krepšinį. Tai sukėlė ir psichologinių pasekmių, nes negalėjai fiziškai parodyti aikštelėje to, ką dariau anksčiau. Atlikau tyrimus pas įvairius gydytojus, bet vienos konkrečios problemos nebuvo įvardinta, todėl, pasitarus su specialistais, teko sustabdyti krepšinio karjerą, o po kelių metų pasidaryti ir operaciją.

– Ar nepasiilgstate krepšinio?

– Faktas kad pasiilgstu, bet niekada nebuvau per daug atitrūkus nuo krepšinio. Dirbau ir KKML sekretoriate, treniravau mergaites Kauno krepšinio mokykloje. Krepšiniu domiuosi visada. Be abejo, stebiu ir moterų krepšinį. Beveik visada pagalvoju, kaip smagu būtų vėl apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius ir padėti komandai kovoti dėl aukščiausių tikslų, bet, deja, to padaryti jau nebegaliu.

– Kuo užsiimate šiuo metu?

– Nutraukus krepšinio karjerą, pabaigiau bakalauro sociologijos mokslus bei magistrantūros marketingo studijas. Šiuo metu dirbu „Kauno grūdų“ marketingo vadybininkės pareigose.

– Ar dar mėgėjiškai žaidžiate krepšinį?

– Taip, mėgėjiškai, kai leidžia galimybės, pažaidžiu antros moterų lygos LSMU komandoje.

Eitvydas Rinkevičius, Krepsinis.net praktikantas.