A.Rašičius: sunkiai dirbsiu ir tikiuosi, būsiu toks pat žaidėjas, kaip anksčiau

Pirmieji mėnesiai Lietuvoje Vilniaus „Lietuvos ryto" gynėjui Aleksandrui Rašičiui tapo tikru išbandymu. Triuškinamai pralaimėta finalo serija, blankus žaidimas ir sulaužyta nosis – sezono pabaiga Serbijos rinktinės įžaidėjui nebuvo lengva.

Visgi finalo serijoje vidutiniškai per 24 minutes 4,6 taško pelnydavęs ir 3,8 rezultatyvaus perdavimo atlikdavęs A. Rasičius kitą sezoną tikisi pritildyti kritikus. „Pasistengsiu iš visų jėgų, sunkiai dirbsiu treniruotėse, stengsiuosi laimėti visas rungtynes ir tikiuosi, kad būsiu toks pat žaidėjas, kaip anksčiau", – portalui „Balsas.lt“ teigė serbas.

– Nors į Vilnių atvykote palyginus visai neseniai, kaip galėtumėte įvertinti pirmuosius mėnesius „Lietuvos ryto" komandoje bei ekipos pasirodymą LKL finalo serijoje?

– Turėjome gerą šansą finale nuveikti kažką daugiau. Pirmose ir trečiosiose rungtynėse Kaune galėjome nugalėti, tačiau tomis galimybėmis nepasinaudojome. Esame šiek tiek nusivylę. Jie mus įveikė Vilniuje ketvirtosiose serijos rungtynėse ir tai turbūt buvo svarbiausia jų pergalė kovojant dėl titulo. Pirmieji įspūdžiai – visada gali būti geriau. Kitąmet bandysime tapti geresniais ir sugrąžinti čempionų titulą į Vilnių.

– Kaip sudėtinga jums buvo žaisti, kai „Lietuvos ryto" ekipoje buvote vienintelis įžaidėjas?

– Dėl to nebuvo problemų. Sudėtinga buvo žaisti, kadangi mūsų varžovai turėjo daugiau pajėgių žaidėjų, galinčių žaisti tokiame lygyje – finale. Taip pat sunku rungtyniauti su „Žalgiriu", nes jie yra gera komanda ir jie sugeba išlaikyti aukštą žaidimo tempą visas keturiasdešimt minučių.

– „Lietuvos rytas" teigė, kad finalo serijoje buvote pavargęs – Turkijoje treniruodavotės kartą per dieną – todėl nedemonstravote gero žaidimo. Ar tai tiesa?

– Ne, Turkijoje treniruodavomės dukart per dieną. Dirbdavome įprastai, tiesiog turėdavome mažiau rungtynių. Žaisdavome kartą per savaitę. Anksčiau dažnai žaisdavau keliuose turnyruose – nacionaliniame čempionate bei Eurolygoje ar Europos taurėje. Esu prie to pripratęs, tačiau čia reikėjo šiek tiek laiko prisitaikyti.

– Prieš maždaug penkerius metus buvote laikomas vienu talentingiausiu Europos žaidėju. Ar tikite, kad dar galite tapti tuo krepšininku, kokiu visi tikėjosi, jog tapsite – vienu geriausu įžaidėju Europoje?

– Tikrai pabandysiu tai padaryti ir mes pamatysime, kas nutiks. Pasistengsiu iš visų jėgų, sunkiai dirbsiu treniruotėse, stengsiuosi laimėti visas rungtynes ir tikiuosi, kad būsiu toks pat žaidėjas, kaip anksčiau.

– Ar per šį trumpą laiką jums pavyko rasti bendrą kalbą su vyriausiuoju treneriu Dariumi Maskoliūnu? Kaip manote, ar D. Maskoliūnas galėtų sėkmingai vadovauti ekipai kitą sezoną?

– Žinoma, tarp mūsų užsimezgė geras ryšys. D. Maskoliūno ir žaidėjų santykiai yra puikūs, jis žino, kaip reikia kalbėti su savo komandos nariais. Treneris anksčiau pats buvo krepšininku, tad atrodo, kad viskas yra neblogai.

– Kaip gyja jūsų lūžusi nosis?

– Ji vis dar nekaip, prireiks keturių savaičių, kad ji pagytu. Nors nosis atrodo neblogai, ją vis tiek labai skauda. Negaliu normaliai treniruotis, nes jei kas nors paliečia mano nosį, labai skauda. Tad šiuo metu ilsiuosi.

– Kokie jūsų šios vasaros planai?

– Vis dar laukiu žinios, ar būsiu pakviestas į Serbijos rinktinę. Ilsėsiuosi apie dešimt dienų ir tada jei būsiu pakviestas į rinktinę, būtinai važiuosiu į pasirengimo stovyklą. Dabar praleisiu kelias dienas Belgrade, vėliau vyksiu atostogauti, o tada pradėsiu pasirengimą kitam sezonui.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ sudėties dėlionė – kurie žaidėjai išvyks, kuriuos vertėtų išsaugoti, su kuriais vyksta pokalbiai, o kas jau ieškosi komandų kitur