„5 prieš 5“: labiausiai nuvylę ir nustebinę olimpiados žaidėjai
(10)
Šeštadienį baigėsi olimpiados krepšinio turnyras, o tai reiškia, jog šią vasarą aukščiausio lygio rinktinių krepšinio jau nebematysime.
Tradiciškai kiekviename turnyre galima išskirti žaidėjus, kurie nustebino arba nuvylė savo pasirodymais. Trumpame turnyre iššokti aukščiau bambos yra gerokai lengviau nei ilgo sezono metu, o keli prastesni mačai gali paversti tuo žaidėju, iš kurio daugelis tikėjosi daugiau. Damianas Lillardas sulaukė daug kritikos JAV žiniasklaidoje, bet po finalo paaiškėjo, jog gynėjas rungtyniavo kęsdamas skausmus pilvo srityje.
Krepsinis.net paruošė dešimtuką žaidėjų, kur sutiksite 5 nuvylusius krepšininkus ir 5 nustebinusius atletus, kurie galbūt nebuvo taip gerai žinomi paprastiems šios sporto šakos gerbėjams, bet savo geru žaidimu prisistatė plačiajai auditorijai.
Dellavedova
Matthew Dellavedova (14 min., 3 tšk., 1,8 atk. kam., 2,3 rez. perd., 3,3 naud. bal.)
Atrodo, kad gynėjas yra karjeros saulėlydį išgyvenantis veteranas, tačiau toks įspūdis apgaulingas – 191 cm ūgio atletui rugsėjo 8-ąją sukaks tik 31-eri. Nepaisant to, M.Dellavedovos karjeros kreivė smunka žemyn ir ne veltui jis iš NBA grįžo į Australiją, kur gins Melburno „United“ garbę. Olimpiadoje M.Dellavedova buvo itin blankus – nekrito nei dvitaškiai (20 proc.), nei tritaškiai (22,2 proc.). Taip pat jis nebebuvo patikimu gynybos ramsčiu. Apskritai toks M.Dellavedovos pasirodymas yra blogiausias jo turnyras vilkint rinktinės aprangą. Įdomu, ar jam atsiras vietos po dvejų metų vyksiančiame Pasaulio taurės turnyre.
Ntilikina
Frankas Ntilikina (12 min., 2,7 tšk., 1 atk. kam., 2 rez. perd., 3 naud. bal.)
23-ejų įžaidėjui ši vasara kol kas nėra sėkminga asmeniškai. Taip, sidabro medalį jis su komanda iškovojo, bet neteko darbo Niujorko „Knicks“ klube ir savo žaidimu nesublizgėjo olimpiadoje. Dėl nedidelės traumos įžaidėjas praleido pirmus du grupės mačus, bet per kitus tris nedavė reikiamos energijos kylant nuo suolo. Būtent F.Ntilikina turėjo būti pirmas pasirinkimas gynėjų grandyje, o ne Thomasas Heurtelis. F.Ntilikina buvo laikomas itin dideliu prancūzų talentu, bet kol kas visų prognozių nepateisina, o žaidimas olimpiadoje pratęsė blankią atkarpą.
Bohačikas
Jaromiras Bohačikas (21 min., 2,7 tšk., 1,7 atk. kam., 2,3 rez. perd., 4 naud. bal.)
Labai netikėtai tragiškas šio čeko žaidimas ne tik olimpiadoje, bet ir pačioje atrankoje. Dar prieš dvejus metus Pasaulio taurėje J.Bohačikas fiksavo 15 taškų ir 13 naudingumo balo vidurkius, bet šiemet jis buvo visiškai neatpažįstamas ir tai dar tikrai nėra veteranas – balandį sukako 29-eri. Čekams tikrai stigo šio žaidėjo rimtesnio indėlio, kadangi pagalbininkų Janui Vesely ir Tomašui Satoransky ir taip stinga.
Saibou
Joshiko Saibou (12 min., 5,5 tšk., 1,5 atk. kam., 1,3 rez. perd., 4,5 naud. bal.)
Pasirengimo dvikovose ir olimpiados atrankoje šis 31 metų 188 cm ūgio gynėjas buvo vienas vokiečių puolimo lyderių, kuris kvalifikacijoje Splite rinko po 10 taškų ir 11 naudingumo balų, tačiau pačiose žaidynėse J.Saibou visiškai sustojo. Tai pastebėjo ir vokiečių strategas, todėl gerokai apribojo šio žaidėjo minutes. Turint omenyje, kad Vokietija ir taip stokojo taškus rinkti galinčių žaidėjų gynėjų grandyje, J.Saibou svarba buvo didelė, bet jo blykstelėjimas buvo itin trumpas.
Brussino
Nicolasas Brussino (24 min., 6 tšk., 3,2 atk. kam., 1,3 rez. perd., 6 naud. bal.)
Šis lengvasis kraštas yra tas žaidėjas, apie kurį kalbama kaip apie potencialų Eurolygos naujoką. Kitame sezone jo ten dar nematysime, nes pasirinko žaisti Las Palmo „Gran Canaria“ sudėtyje. Olimpiadoje N.Brussino turėjo daug progų parodyti savo sugebėjimus, kadangi jo konkurentas dėl minučių Patricio Garino sužaidė vos 1,5 mačo ir dėl traumos daugiau ant parketo negrįžo. Vis dėlto N.Brussino buvo blankus – nė karto nepelnė dviženklio taškų skaičiaus, o naudingiausiai sužaidė prieš japonus, kai surinko 13 balų.
Kay'us
Nickas Kay‘us (29 min., 12,3 tšk., 6 atk. kam., 2,5 rez. perd., 20 naud. bal.)
Aukštaūgis praėjusiame sezone žaidė Sevilijo „Real Betis“ komandoje, kur fiksavo 8 taškų ir 10 naudingumo balo vidurkius, o vasarą pasirašė sutartį su Japonijos klubu. Olimpiadoje N.Kay‘us parodė save kitokiomis spalvomis ir buvo antras pagal naudingumą savo bronzinės komandos sudėtyje. Vieninteliai amerikiečiai sugebėjo pristabdyti šį žaidėją, bet per kitus mačus jis užtikrintai fiksavo solidžią statistiką. N.Kay‘us pataikė net 70 proc. dvitaškių. Verta pabrėžti, kad N.Kay‘us gerai žaidė ir kol dar šalia buvo Aronas Baynesas, tad jo geras žaidimas nėra susijęs vien su šio centro kaklo trauma, kuri išvedė jį iš rikiuotės po dvejų rungtynių.
Thybulle'as
Matisse‘as Thybulle‘as (23 min., 7,3 tšk., 3,5 atk. kam., 2,8 rez. perd., 14,8 naud. bal.)
Šis gynėjas mažiau besidomintiems Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) batalijomis nebuvo labai žinomas, kadangi Filadelfijos „76ers“ gretose atliko rotacijos žaidėjo vaidmenį. Šiose žaidynėse 24 metų 196 cm ūgio atletas save parodė kaip puikus skrajūnas ir elitinis žaidėjas gynyboje. Vien ką reiškia 3,3 perimto kamuolio per 23 minutes. M.Thybulle‘as puikiai išnaudojo savo šansus puolime (77 proc. dvitaškių) ir buvo naudingas tiek kovojant po krepšiais, tiek kuriant progas kitiems. Australai gali tvirtai sakyti, kad turi dar vieną itin aukšto lygio žaidėją, kuris padės rinktinei siekti aukštumų ne viename turnyre.
Mannionas
Nico Mannionas (21 min., 15 tšk., 2,3 atk. kam., 5 rez. perd., 15,3 naud. bal.)
Italai laikė suspaudę kumščius ir tikėjosi, kad 20-metis 190 cm ūgio įžaidėjas galės padėti rinktinei. San Fransisko „Golden State Warriors“ narys atvyko ir buvo vienas svarbiausių krepšininkų, nors yra dar itin jaunas atakų organizatorius. Akivaizdu, kad Italija turi didžiulį talentą, kuris ves nacionalinę komandą į priekį ilgus metus. N.Mannionas buvo solidus ir atrankoje, ir pačiose žaidynėse – visiškai perdegė jis tik ketvirtfinalyje su prancūzais, kai darė klaidas ir šaudė pro šalį, bet apskritai N.Mannionas daugeliui tapo tikru atradimu ir tikrinant „Warriors“ rungtynių protokolą dabar galima bus atkreipti dėmesį ne tik į Stepheno Curry taškų grafą, bet ir rasti daugiau pažįstamų veidų.
Luwawu-Cabarrot
Timothe Luwawu-Cabarrot (21 min., 9,8 tšk., 3,4 atk. kam., 1,4 rez. perd., 11,4 naud. bal.)
Viena iš prancūzų sėkmės dėlionės dalių yra ta, kad atsirado rimtų pagalbininkų nuo suolo ir būtent T.Luwawu-Cabarrot tapo tuo „šeštuoju žaidėju“, o savo geriausią žaidimą jis ėmė rodyti būtent atėjus lemiamoms kovoms, kai pusfinalyje prieš slovėnus pelnė 15 taškų ir surinko 18 balų, o finale pridėjo 11 taškų. Apskritai tik pirmoji dvikova atletui nesusiklostė, kai surinko 1 balą, o per kitus keturi susitikimus fiksavo dviženklį naudingumą. Įprastai T.Luwawu-Cabarrot rinktinėje buvo beveik nepastebimas rotacijos žaidėjas, bet olimpiadoje pasirodė tikrai solidžiai.
Tonutas
Stefano Tonutas (27 min., 12 tšk., 2 atk. kam., 1,3 rez. perd., 12,3 naud. bal.)
Dar vienas žaidėjas, kuris plačiajai auditorijai yra mažiau žinomas. 27-erių 194 cm ūgio italas bus Martyno Echodo komandos draugu Venecijos „Umana Reyer“ klube. Pasirodė pranešimų, kad po gero žaidimo olimpiadoje „Umana“ sulaukė net pasiūlymo parduoti atletą už 200 tūkst. eurų, bet tai daryti atsisakė. Įdomu tai, kad S.Tonutas Venecijoje žaidžia nuo pat 2015 metų. Olimpiadoje gynėjas solidžiai pataikė iš toli (40 proc.) ir apskritai buvo trečias pagal rezultatyvumą savo ekipoje.
Norėdami komentuoti prisijunkite.