LKF viceprezidentas apie T.Pačėso darbą rinktinėje: dalis žaidėjų dėl jo atsisakytų atvykti į nacionalinę komandą (21) palaiko K.Maksvytį

„Man niekas negali įsakyti balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Jei jau kas pateiks siūlymą paremti vieną ar kitą trenerį, priversiu paprakaituoti, kad mane įtikintų už jį balsuoti“, – rimtai ir atsakingai dėliojo žodžius 67-erių verslo pasaulio žmogus Algimantas Stasys Anužis. „Kauno švaros“ valdybos narys bus bene svarbiausias žmogus, lemsiantis naujojo vyrų krepšinio rinktinės trenerio likimą, – vyras turi du Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomojo komiteto balsus iš 15 galimų.

– Kalbate, kad norėtumėte LKF Vykdomajame komitete aptarti ne vieną, o tris kandidatūras. Kokios jos, jūsų manymu, turėtų būti?

– Na, aš nebūsiu Trenerių asociacijos atstovas – negaliu nieko oficialiai įvardyti, tačiau tai visiems žinomos kandidatūros. Mano galva, reikia kalbėti apie Dainių Adomaitį, Rimą Kurtinaitį ir Šarūną Jasikevičių. Tai treneriai, kurie šiuo metu yra rimčiausi kandidatai. Tačiau aš nežinau, ką galėtų dar pasiūlyti Trenerių asociacija.

– Daugiau nėra potencialių kandidatų?

– Nesakyčiau, kad nėra. Manau, vertėtų pagalvoti ir apie „Lietkabelio“ trenerį Kazį Maksvytį. Aš itin akylai stebiu klubinį ir jaunimo krepšinį, tad, mano galva, K.Maksvytis galėtų pretenduoti į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabą. Apskritai mano svajonė būtų paskirti visą trenerių štabą, kuriame būtų keturios pavardės: Kurtinaitis, Adomaitis, Jasikevičius ir Maksvytis. Bet suprantu, kad tai neįmanoma.

– Grįžkime prie keturių jūsų minėtų pavardžių. Kodėl įvardijote K.Maksvytį, o ne, pavyzdžiui, Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerį Tomą Pačėsą?

– Maksvytis auga, matyti jo požiūris į darbą ir net rezultatai. Manau, pabūti rinktinės trenerių štabe jam būtų itin į naudą – jis pereitų į rimčiausią trenerio darbo lygį. Manau, kada nors jis potencialiai galės galvoti ir apie dar rimtesnius iššūkius.

Dėl Pačėso... Suprantate, klubinis krepšinis labai skiriasi nuo rinktinės. Tiek požiūriu, tiek bendravimu. Pasakysiu tiesiai: aš nenorėčiau, kad Pačėsas būtų mano treneris. Nenorėčiau, nes jis ir mane maišytų su žemėmis. Manau, į rinktinę dalis jaunų krepšininkų atsisakytų vykti būtent dėl šio stratego požiūrio. Kaip klubo trenerį aš jį puikiai suprantu – ir aš noriu visur ir visada būti nugalėtojas, iš visų reikalauju visiško atsidavimo darbui. Tačiau man svarbi ir žmogiškoji pusė.

M.Krukauskas, lrytas.lt

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra