Žinutę dėl darbštumo Ą.Tubeliui pasiuntęs G.Vovoras: apie pokyčius „Neptūne“ ir Sofo neišsigandusį J.Mačiulį (15) interviu

Daugiau nei pusantro sezono trukęs Mindaugo Brazio etapas Klaipėdoje baigėsi. Dar sezono metu „Neptūno“ kapitonas Deividas Gailius neslėpė ambicijų patekti į geriausiųjų ketvertą LKL reguliariajame sezone, tačiau ambicijos realybe netapo ir panašu, kad netaps. Pastaruoju metu uostamiesčio ekipa fiksuoja šešių pralaimėjimų seriją ir rikiuojasi aštuntoje vietoje. Į tai galiausiai sureagavo ir Klaipėdos ekipos vadovybė, kuri atleido trenerį.

Gelbėti sezono Martynas Mažeika ir kompanija pasitelkė trenerį iš Graikijos – Georgios Vovorą. Tai – ganėtinai žinoma pavardė Europos krepšinio kontekste. 47-erių specialistas septynis sezonus praleido, kaip Atėnų „Panathinaikos“ trenerio asistentas, o dukart išsibandė legendinio Graikijos klubo vyr. trenerio kėdėje.

Krepsinis.net duomenimis, G.Vovoras ir jo agentas patys siūlė savo kandidatūrą „Neptūnui“. Strategas atskleidė pagrindinę priežastį, kodėl panoro Klaipėdos komandos vairo.

„Kai kalbėjau su Martynu Mažeika ir jis man pasakojo apie klubą, organizaciją, susidariau labai gerą nuomonę apie „Neptūną“. Taip pat praeityje „Panathinaikos“ ekipoje man teko dirbti su nemažai lietuvių žaidėjų – Artūru Gudaičiu, Mariumi Grigoniu, Jonu Mačiuliu, Luku Lekavičiumi. Visi jie pasakė, kad ši organizacija yra puiki. Taip pat sakė, kad lyga yra aukštame lygyje.

Man buvo labai svarbu tai išgirsti, nes jų nuomonė – svarbi. Ką jie sakė, nuo pirmosios dienos tą supratau. Viskas buvo paruošta – būstas, automobilis, treniruočių bazė. Tai yra svarbiausia – jausti, kad esi laukiamas ir tave priima svetingai. Esu labai dėkingas už tai.

Taip pat man labai patiko sudėtis. Ji yra patirties ir jaunystės mišinys. „Neptūnas“ turi labai talentingų krepšininkų. Žinoma, čia yra Tubelis, o man su tokiais perspektyviais talentais dirbti labai įdomu. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių“, – teigė graikas.

Vovoras

G.Vovoras žavisi šį sezoną LKL žibančio Ą.Tubelio talentu ir teigia, kad jis – nerealus, tačiau tuo pačiu ir pasiuntė puolėjui žinutę. Bet apie viską – nuo pradžių.

Po atleidimo M.Brazys pažėrė Ą.Tubeliui kritikos dėl to, kad šis treniruotėse neįdeda 100 proc. pastangų ir teigė, kad aukštesniame lygyje jam dėl to būtų sunku. Iš Krepsinis.net išgirdęs tokią informaciją, G.Vovoras užsiminė apie savo filosofiją bei darbą treniruočių metu.

„Nenorėčiau šnekėti apie atskirus žaidėjus, juolab, kai jį pažįstu tik trumpai. Galiu atsiliepti apie komandą. Treniruotė yra svarbiausia dienos dalis ir viena svarbiausių dalių krepšinyje. Tai yra tos dvi valandos, kai žaidėjai susirenka aikštelėje daryti tai, kas juos džiugina. Krepšinis nėra tik darbas, tuo turi mėgautis. Toks mūsų mentalitetas – per tas dvejas valandas turime patobulėti tiek kaip komanda, tiek kiekvienas žaidėjas atskirai. Žinoma, Ąžuolui reikės sunkiai dirbti treniruotėse, kitaip sėkmingo bendradarbiavimo nematau. Visi turės dirbti sunkiai“, – sakė buvęs PAO strategas.

G.Vovoras taip pat atskleidė, kokius pokyčius nori įvesti „Neptūne“ bei papasakojo istorijų iš laikų „Panathinaikos“. Viena iš jų – Sofoklio Schortsaničio susikirtimas su Jonu Mačiuliu. Tačiau apie tai ir dar daugiau – tinklalapio Krepsinis.net interviu.

– Treneri, kaip jaučiatės atvykęs į Klaipėdą?

– Esu labai sujaudintas dėl šios galimybės. Visuomet žavėjausi Lietuvos krepšiniu. Lietuviai žaidžia aukščiausio lygio krepšinį. Manau, kad graikai ir lietuviai turi panašią krepšinio filosofiją. Man tai yra labai gera galimybė dirbti aukšto lygio organizacijoje, dideliame klube, kuris turi aukštus tikslus.

– Ar vieną dieną apskritai tikėjotės dirbti Lietuvoje? Kiek netikėtas toks karjeros posūkis?

– Kai palikau „Panathinaikos“, pasakiau sau, kad man reikia išlaukti tinkamos komandos, tinkamo pasiūlymo. Taip ir atsitiko. Esu patenkintas, kad atsirado aukšto lygio klubas aukšto lygio lygoje. Sezono metu peržiūrėjau nemažai LKL mačų, nes žinojau, kad proga gali pasitaikyti.

– Kokiomis aplinkybėmis atsidūrėte „Neptūne“?

– Maždaug prieš 10 dienų mane informavo, kad „Neptūno“ ekipa liko be trenerio. Iškart supratau, kad tai yra puikus šansas man. Iškart pradėjome kalbėtis su Martynu Mažeika. Nuo pirmojo pokalbio supratau, kad mąstome vienodai apie krepšinio filosofiją ir apie tai, kaip tvarkytis su komanda.

– Ar tiesa, kad atvykti į Klaipėdą padėjo Lekavičius ir Mačiulis, kurie užtarė jus geru žodžiu?

–Turiu labai gerus santykius su Lekavičiumi, Mačiuliu ir Gudaičiu. Turėjau galimybę dirbti su jais. Jie yra puikūs žmonės, turintys puikią darbo etiką. Jie yra šeimos žmonės. Tai yra lietuviškos kultūros bruožas. Per tą laiką susikūrėme labai gerus santykius. Jeigu jie kalbėjosi su „Neptūno“ vadovybe, aš esu jiems labai dėkingas.

Lekavičius

– Ar prieš tai žinojote bent vieną dabartinį „Neptūno“ žaidėją, ar susipažinimą teko pradėti nuo nulio?

– Tikrai žinojau. Kaip ir minėjau, žiūrėjau „Neptūno“ rungtynes šį sezoną. Iš seniau žinau Deividą Gailių, kuris žaidė Eurolygoje su tuo pačiu „Neptūnu“, taip pat ir Žygimantą Janavičių. Jis savo karjerą pradėjo „Žalgiryje“. Taip pat aišku – Tubelis. Jis yra vienas didžiausių Lietuvos krepšinio talentų. Kol kas jis man palieka nerealų įspūdį iš to, ką esu matęs.

– Ar sudėtis ir buvo ta priežastis, kodėl atvykote dirbti į „Neptūną“?

– Man labai patiko sudėtis. Ji yra patirties ir jaunystės mišinys. „Neptūnas“ turi labai talentingų krepšininkų. Žinoma, čia yra Tubelis, o man su tokiais perspektyviais talentais dirbti labai įdomu. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių.

Kol kas žaidėjai manęs klausosi labai gerai. Jie dirba su didžiuliu noru ir reaguoja į tai, ką čia noriu pakeisti. Man yra svarbiausia, kad žaidėjai klausytų, nes noriu įnešti naujovių, idėjų ir šį tą pakeisti. Tikiuosi, kad viskas taip ir toliau klostysis.

– Kaip žiūrite į persikėlimą iš PAO ir šiek tiek žemesnio lygio organizaciją?

– Man tai nėra svarbu. Spaudimas yra toks pat, ar tu esi PAO, ar „Neptūne“, nes pats tą spaudimą dažniausiai susikuri, pats su juo dirbi. Aš „Neptūne“ turiu tokį patį spaudimą, kaip ir Atėnuose. Pats spaudžiu save laimėti.

– Kalbėjotės su vadovybe. Kokius lūkesčius jums išreiškė?

– Lūkestis yra kita gera treniruotė, kitos geros rungtynės. Faktas, kad norime laimėti, būti sėkmingi. Noriu, kad visi mėgautųsi mūsų žaidimu.

– Kaip manote, ko anksčiau trūko „Neptūnui“, kad demonstruotų solidesnius rezultatus?

– Nenoriu kalbėti apie praeitį, kas nutiko, bet galiu pasakyti, ką mes pakeisime, kad pradėtume laimėti. Nemažai rungtynių „Neptūnas“ pralaimėjo nedideliais skirtumais. Jeigu tu nori būti pastovus ir laimėti tokius mačus, reikia pradėti nuo gynybos. „Neptūnui“ reikia pakeisti fiziškumą gynyboje, parodyti daugiau energijos ginantis. Puolime turime daug talento, bet taip pat reikia labiau įtraukti visus žaidėjus, daugiau skirtingų variacijų. Manau, kad ne visi „Neptūno“ žaidėjai buvo optimaliai išnaudojami puolime. Turime labai daug talento kiekvienoje pozicijoje ir reikia balanso tarp aukštaūgių ir gynėjų. Turime tiek kuriančius gynėjus, tiek aukštaūgius. Reikia išnaudoti šitą dovaną. Yra ką tobulinti, bet svarbiausia yra gynyba.

Neptūnas

– Minėjote, kad ieškote papildymo. Kokios pozicijos žaidėjas tai turėtų būti ir kokio krepšininko norite?

– Žvalgomės rinkoje. Mums reikia gynėjo, bet ne šiaip bet ko, kad užpildytų spragą, o tokio, kuris tikrai padėtų komandai. Rinka – siaura. Nėra didelio pasirinkimo. Bet ko mums nereikia, reikia tinkamo gynėjo, kuris galėtų kurti tiek sau, tiek kitiems ir gebėtų žaisti per 1 ir 2 poziciją. Talento puolime tikrai turime, bet jo norisi dar daugiau.

– Kokia situacija su Pauliumi Valinsku?

– Nežinau. Jis žaidžia „Lietkabelyje“ ir mums nėra prieinamas. Neturiu apie jį daug informacijos.

– Kokį tikslą keliate komandai, kur ją matote reguliariojo sezono pabaigoje?

– Lietuvoje esu tik keturias dienas, nebūtų protinga kalbėti apie sezono pabaigą. Tą patį pasakiau ir klubo valdžiai – negalima kelti tikslų dviems savaitėms ar mėnesiui. Toks mano mentalitetas. Mes turime galvoti tik apie tai, kad rytoj turime treniruotę. Jeigu su kiekviena diena ir rungtynėmis tobulėsime, tai atsispindės ir turnyrinėje lentelėje.

– Kokia yra jūsų filosofija, kokį žaidimą propaguojate?

– Viskas prasidės nuo gynybos. Kaip ir sakiau anksčiau, būsime labai fiziški gynyboje. Visose pozicijose turime dydį, kuris mano filosofijai yra labai svarbus. Taip žaisdami galime sukurti daug taškų greitose atakose. Turime daug talento, mano darbas yra tą talentą atskleisti.

– Puolime patinka greitas žaidimas?

– Jei gerai giniesi, turi susikurti greito puolimo progų, bet viskas prasideda nuo geros gynybos.

Vovoras

– Kokias asmenybes vertinate komandoje?

– Atsakysiu vienu žodžiu – mėgstu kovotojus. Tiek pirma ataka gynyboje, tiek paskutinė yra vienodai svarbios. Norėčiau, kad visi, žiūrintys mūsų rungtynes, pamatytų, kad žaidėjai turi didelį norą laimėti – tai padės pamilti komandą.

– Dirbsite su vienu perspektyviausių Lietuvos jaunų žaidėjų, Ąžuolu Tubeliu. Ar turite numatęs strategiją, kaip geriau jį išnaudoti?

– Jis gerai atrodė rinktinėje. Su juo kol kas turėjau tik vieną treniruotę. Reikia dirbti. Visa komanda turi žaisti geriau. Jei taip bus, ir jis atrodys geriau. Reikia laiko. Dabar turime adresuoti komandos charakterį, apie atskirus žaidėjus galėsime pakalbėti vėliau.

– Ar esate toks treneris, kuris itin akcentuoja treniruotes?

– Taip. Jeigu nori būti gynybinė komanda, jeigu nori turėti kovotojo mentalitetą, viskas prasideda nuo treniruočių. Kaip ir sakiau – man pati svarbiausia diena yra rytojaus treniruotė. Mano treniruotės visad bus aukšto lygio ir intensyvumo.

– Pakalbėkime apie jūsų trenerio karjerą. Treniruojate 24-ius metus, bet iš jų tik ketverius buvote vyriausiasis treneris. Ar dėl to sulaukiate kritikos?

– Daugybę metų praleidau „Panathinaikos“ komandoje aukščiausiame lygyje, turėjau galimybę laimėti ne vieną čempiono titulą, žaisti Eurolygos atkrintamosiose. Būti tokios organizacijos dalimi yra dovana kiekvienam treneriui. Turėjau galimybę dirbti su vienu geriausių Eurolygos trenerių, Xavi Pasqualiu, vienu geriausių koledžų treneriu, Ricku Pitino. Mano nuomone, Argyris Pedoulakis taip pat yra vienas geriausių idėjų turintis treneris Europoje. Visus tuos metus turėjau daugybę progų dirbti aukščiausiame lygyje su geriausiais treneriais.

Visgi po tiek metų nusprendžiau, kad noriu pokyčių. Nusprendžiau, kad noriu pradėti dirbti kaip vyriausiasis treneris. Turėjau proga būti vyriausiu treneriu „Panathinaikos“ klube sunkiu jiems periodu. Dabar žiūriu tik į kitą karjeros žingsnį. „Neptūnas“ turi tokią pat ambiciją tobulėti.

Pascualis

– Minėjote sunkų „Panathinaikos“ klubo periodą...

– Tai buvo sudėtingas periodas. Vyravo COVID-19 pandemija, tuo metu komandos savininkas (Dimitris Giannakopoulos) neinvestavo pinigų į komandą, turėjome vieną mažesnių biudžetų lygoje. Buvo sunku.

– Po 20 metų trenerio asistento pareigose jaučiate pasiruošęs būti vyriausiuoju treneriu. Su kokia sunkiausia situacija esate susidūręs?

– Kai „Panathinaikos“ suteikė galimybę būti vyriausiuoju treneriu, visi, su kuriais iki tol buvau dirbęs – žaidėjai, treneriai, organizacijos – tikėjo, kad buvau tam ėjimui pasiruošęs. Visus šiuos metus ugdžiau savo filosofiją ir manau, kad galiu vadovauti komandai aukščiausiu lygiu.

– Ar nėra jausmo, kad jums vis dar trūksta vyriausiojo trenerio patirties?

– Tai yra klausimas, į kurį negaliu atsakyti. Visą savo karjerą stengiuosi kaskart lipti laipteliu aukščiau. Kai jaučiausi pasiruošęs treniruoti komandą aukščiausiame lygyje, aš gavau tam progą. Pirmoji komanda, kurioje buvau vyriausiasis treneris, buvo „Panathinaikos“.

– Koks yra jausmas būti PAO vyriausiuoju treneriu? Su kokiu spaudimu yra susiduriama?

– Tai nėra spaudimas, tai privilegija. Spaudimas yra visur, ar tai „Panathinaikos“, ar tai mažo miestelio komanda. Jeigu nedarai spaudimo pats sau, savo žaidėjams, negali tobulėti. Treniruoti vieną didžiausių komandų Europoje buvo didžiulė garbė, tai prisiminsiu visą savo gyvenimą.

– Esate treniravęs Joną Mačiulį, Artūrą Gudaitį, Luką Lekavičių, Marių Grigonį. Kuris iš jų jums labiausiai įsiminė?

– Kalbu nuoširdžiai – visi jie buvo nuostabūs darbininkai. Puikūs charakteriai, nuostabus mentalitetas. Kai komandą paliko Željko Obradovičius, su Mačiuliu komandą 2012–2013 metų sezone pradėjome kurti nuo nulio. Laimėjome Graikijos čempionatą, Graikijos taurę ir buvome per vienerias rungtynes nuo finalinio ketverto. Ta komanda buvo kaip šeima. Visi žaidėjai, jų šeimos turėjo puikią tarpusavio chemiją ir ryšį. Lekavičius yra turbūt sunkiausiai dirbantis žaidėjas, kokį tik esu matęs. Net negalėčiau pasakyti, kiek valandų mes praleisdavome po treniruočių mesdami metimus, floaterius. Reikėjo jam padėti, nes tai buvo pirmas kartas, kai jis buvo išvykęs žaisti iš savo šalies. Jaučiu artimą ryšį su jais visais.

Mačiulis

– Gal turite kokią nežinomą istoriją apie vieną iš jų?

– Kai Mačiulis gindavosi prieš (Sofoklį) Schortsanitį, jis buvo vienintelis žaidėjas, kuris nebijodavo aukoti savo kūno, kai Sofo sukdavosi link krepšio. Jis buvo toks vienintelis per visą mano treniravimo karjerą.

– Kokią patirtį jums suteikė darbas „Panathinaikos“?

– Kai turi galimybę dirbti Eurolygoje su pačiais geriausiais treneriais, kur kiekvienos rungtynės, kiekviena ataka yra svarbūs, tai suteikia supratimą, kiek svarbu yra gerai paruošti komandą rungtynėms ir turėti aiškią krepšinio filosofiją. Dirbti vyriausiuoju treneriu Eurolygoje ir tokioje organizacijoje yra dovana.

– Dirbote su išskritine asmenybe Ricku Pitino. Gal galite papasakoti, koks tai yra žmogus ir kokia buvo patirtis dirbti kartu su juo?

– Į Europą jis atvyko iš JAV, kur jis yra legenda. Visad atsiminsiu vieną dalyką, kurį treneris Pitino mane išmokė – krepšinis yra ne tik tai, kas yra ant derinių lentos, krepšinis yra ir komunikacija su žaidėjais, tvarkymasis su tuo, kas vyksta jų galvose. Tai, ko gero, yra didžiausia pamoka, kurią išmokau iš trenerio Pitino. Vienodai svarbu yra kalbėti su žaidėjais tiek apie krepšinį, tiek ir ne apie krepšinį.

– Gal turite kokių istorijų su Ricku Pitino?

– Tūkstančius. Tūkstančius.

– Tuomet gal bent vieną?

– Papasakosiu vieną, kurią visad prisiminsiu. Kai mirė Kobe Bryantas, kitą dieną turėjome svarbias rungtynes. Kai jis įėjo į žaidėjų persirengimo kambarį, jis 10 minučių šnekėjo apie Kobe Bryantą, apie jo mentalitetą. Patikėkite manim – visi apsiašarojo. Kai žaidėjai išėjo, sakau treneriui: „Dabar visi krepšininkai bus pilni emocijų, kaip tai atsilieps rungtynių pasiruošimui?“ Jis tuomet atsako: „Pamatysi už kelių minučių.“ Rungtynes pradėjome 21:4. Kaip ir sakiau anksčiau – krepšinis nėra vien deriniai. Žaidėjus reikia paruošti ir psichologiškai, ir fiziškai.

„Ilgoji pertrauka“: „Wolves“ komplektacija kitam sezonui – kurie žaidėjai pateisino lūkesčius, o kas – nuvylė, ką verta pasilikti, kandidatai vasarą sustiprinti sudėtį, klaustukas dėl Pacevičiaus ateities ir Maksvyčio figūra