„Žalgiriui“ laimėti Belgrade sutrukdė savas treneris (151)

„Žalgirio“ krepšininkai, Eurolygos rungtynėse Belgrade su „Partizan“ pataikę tik 2 tritaškius iš 11 bei prametę net 9 baudas, vis tiek galėjo iškovoti pergalę. Sutrukdė treneris Aco Petrovičius. Nelogiškais keitimais, kai kurių krepšininkų perlaikymu aikštėje, Tomu Delininkaičio pūdymu ant suolo, pavėluotu gynybos sistemos keitimu.

Dainius Šalenga, kuriam nebe aštuoniolika ir net ne 28-eri, „Pionir“ arenoje, iškišęs liežuvį lakstė net 27 minutes (ilgiau žaidė tik Paulius Jankūnas). Lakstė ir nieko daugiau. Surinko „baranką“ taškų, minus keturis naudingumo balus, nepataikė visų penkių metimų. Bene geriausią krepšinį per savo karjerą žaidžiantis T.Delininkaitis (tuo galėjome įsitikinti ir pasaulio čempionate) komandos draugams padavinėjo rankšluosčius ir krapštė nosį sėdėdamas ant „bankės“. Panašų vaizdelį matome nuo sezono pradžios.

Manau, jog ir Artūrui Milakniui, kuris turi tik vieną galingą ginklą – metimą, suteikiama šiek tiek per daug minučių. Jei A.Petrovičius dažniau prisimintų „Delną“, Martyną Pocių, „Žalgiris“, ko gero, žaistų dar geriau ir galbūt šį sezoną nebūtų suklupęs nė karto.

T.Delininkaitis ir M.Pocius sugeba ne tik pataikyti, bet ir draskyti priešininkų gynybą prasiveržimais. Beje, pastebėjau, kad pastaruoju metu, kai M.Pocius pradeda rungtynes ne starto penkete, jis žaidžia prasčiau. D.Šalenga šį sezoną, išskyrus vieną Eurolygos mačą, atlieka tvirto statisto vaidmenį. Kodėl nesuteikus šanso talentingam ir drąsiam Mindaugui Kuzminskui, kuris baigia sukirmyti ant suolo?!

Anksčiau labai daug „Žalgiriui“ nusipelnęs 2010-2011 m. Eurolygoje per 21 minutę pelno vos 3 taškelius, neatkovoja nė 2 kamuolių, atlieka vieną rezultatyvų perdavimą, jo naudingumas – 1,8 balo. „Delno“ - 11,2 balo. naudingumo Gal A.Petrovičius nemoka ne tik anglų kalbos, bet ir įsijungti interneto?!

Šis strategas turi tvirtą savo vadovavimo rungtynėms stilių – nuolat keičia žaidėjus, kad šie būtų švieži bet kuriuo mačo metu. Puiku, kad treneris turi savo principus, bet jų neretai laikosi tiesmukai neatsižvelgdamas į dvikovos eigą. Kartais susidaro įspūdis, kad krepšininkai kaitaliojami taip dažnai kaip ledo ritulininkai.

A.Petrovičiui stinga lakstumo: jei žaidėjas nieko blogo aikštėje nedaro, galima jį ilgiau palaikyti aikštėje, kad jis pajustų žaidimo skonį. O serbas greitai tupdo ant suolo ir tuos savo auklėtinius, kurie žaidžia kaip iš natų. Neteigiu, kad reikia krepšininkui leisti rungtyniauti 35-40 minučių, bet staigiai užmauti apynasrį „ant bangos“ esančiam žaidėjui kažin ar protinga.

Ketvirtadienį Belgrade pustrečio kėlinio žalgiriečiai atrodė apgailėtinai. Ir tik tada A.Petrovičius ryžosi pritaikyti zoninę gynybą. Ji tikrai buvo gera (galėtų Aleksandras Trifunovičius pasimokyti), panaši į tą, kurią per pasaulio čempionatą naudojo Turkijos rinktinė. „Zona“ visiškai nuginklavo „partizanus“, išsekęs Nathanas Jawai jau vos stovėjo ant kojų ir buvo komos būsenos - šeimininkus iš esmės išgelbėjo tik keli atsitiktiniai pataikymai.

Jei aikštės gynybą „Žalgiris“ būtų pasitelkęs anksčiau (žinoma, ne pirmame kėlinyje, kad varžovai neprisitaikytų prie jos), Belgrado pragaras kauniečiams galėjo virsti rojumi. Jau ir prieš dvikovą reikėjo galvoti, kad aikštės gynyba „Partizan“ yra neparanki. Pirmiausia serbai vieni blogiausių tritaškininkų Eurolygoje, antra – dauguma taškų jie pelno iš baudos aikštelės, ką nuostabiai darė ir pirmoje žaidimo pusėje.

„Partizan“ sudėtis, palyginti su praėjusiu sezonu, gerokai silpnesnė. „Žalgiris“ buvo pajėgus parsivežti pergalę. Koją pakišo ne tik svetimi serbai, bet ir savas serbas – A.Petrovičius.

www.atn.lt