Vėl Europos klubų geidžiamas G.Orelikas: apie paskutinį pramestą šūvį, „Lietkabelio“ ateitį ir turimus pasiūlymus (52) interviu

Nors po pergalės prieš Kauno „Žalgirį“ pusfinalyje Panevėžio „Lietkabelis“ buvo pakilime, pralaimėjus Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“) finalą komandos nuotaikos pernelyg nesubjuro.

Praėjusius kelioms dienoms emocijos susigulėjo ir „Lietkabelis“ savo šio sezono žygį ėmė vertinti tik iš teigiamos perspektyvos.

„Viskas gerai, emocijos jau geros. Žaidėme finale, nelaimėjome, tai nelaimėjome, gyvenimas nuo to nesustoja. Kiek galėjome, tiek jau ištraukėme. Pusė žaidėjų mėnesį gyveno su vaistais, gerai, kad nuėjome ir tiek toli“, – sakė Gediminas Orelikas, po 1:3 sostinėje pralaimėtos finalo serijos.

Panevėžio komanda finale žaidžia ne pirmą sykį, tačiau visa sezono pasiekimų kombinacija atrodo efektingai. Europos taurėje pralaimėta buvo tik būsimai čempionei Bolonijos „Virtus“, Karaliaus Mindaugo taurėje pavyko pasiekti finalą, LKL – taip pat. Tiesa, pirmąsyk panevėžiečiai turėjo tokį realų šansą iškovoti titulą, nes finale susitiko ne su gerą sezoną žaidžiančiu „Žalgiriu“.

„Kažkokia mintis buvo, kad tai – gyvenimo šansas, bet nieko nepadarysi. Turiu savo CV antrą, trečią vietas LKL, dabar nežinau, ar dar spėsiu iškovoti pirmą“, – šypsojosi G.Orelikas.

Sidabrą jis taip pat yra pasiekęs su Vilniaus komanda, bronzą – su „Šiauliais-7bet“, Prienų tuo metiniu „Rūdupiu“ ir tuo pačiu „Rytu“.

„Dėl to, kad šiemet proga buvo realesnė, nėra skaudu, matyt, taip turėjo būti. Žaidėme, stengėmės ir viską atidavėme. Nemanau, kad kažkam turėtų būti skaudu, tai praėjo greitai. Dabar jau pagalvoju, kad apskritai pasiekėme daugiau nei kažkas iš mūsų tikėjosi“, – pripažino jis.

Finalo serijoje panevėžiečiai laimėjo tik pirmąjį susitikimą ASG arenoje – 77:68. Vėliau „Lietkabelis“ buvo sutriuškintas namie (66:88) ir sostinėje (63:85).

„Gal susidėjo daug kas. Psichologija, traumos, skausmai“, – apie šiuos tu mačus, kurie kone nulėmė serijos eigą, sakė G.Orelikas.

Orelikas

Trečiosios finalo rungtynės išsiskyrė tuo, kad jose tryško emocijos, kurių epicentre atsidūrė Nenadas Čanakas, iš pradžių savo tiesą įrodinėjęs teisėjams, vėliau praeidamas neišvengęs kontakto su Giedriumi Žibėnu ir Dariumi Gudeliu.

„Gal tai davė ir motyvacijos, ir pykčio – tiek ant savęs, tiek ant kitų. Po to kažkiek mūsų žaidimas ir pasikeitė, kaip matėme iš vėlesnių rungtynių

Nežinau, ar ten pats trenerio išėjimas davė naudos, nes pralaimėjome dideliu skirtumu. Bet Nenadas ko gero norėjo užvesti komandą, neklausiau jo, bet tokia mano nuomonė. Jis gana emocingas žmogus, už savo komandą eis iki galo kiek reikės, didžiausia pagalba jam už tai“, – sako G.Orelikas.

Pats jis šypsosi, kad tokios įvykių eigos per savo karjerą nėra matęs.

„Gerai, kad treneriui Žibėnui įteikė Oskarą, nes atrodė, kad jį vos palietė ir jis suvaidino kaip tikras meistras (Juokiasi). O Gudelis gal irgi neturėjo taip kištis, nes jis rungtynėse kaip žiūrovas. Emocijų nesuvaldė visi, karšta atmosfera, finalas, nieko nepadarysi“,– šypsosi jis.

Panevėžys dar turėjo progą tęsti seriją. Namuose buvo pralaimėta per plauką (77:78), o serija Vilniuje užsidarė po karštos kovos (76:79). G.Orelikas pats turėjo progą išplėšti pratęsimą tritaškiu, bet jis skriejo pro šalį.

„Aš ten dar pasitaisiau kamuolį mesdamas, metimas buvo per trumpas, nespėjo kilti jokių minčių, nors apmaudu, kad neįkrito, matyt, nelemta“, – sako jis.

Pirmosios trejos finalo rungtynės buvo labai prastos G.Orelikui – dukart surinktas neigiamas naudingumas, o jo indėlio trūko komandai. Atsigavus jam, geresnis buvo ir rezultatas. Prieš paskutiniame mače puolėjas pelnė 17 taškų, vėliau – 16.

„Aš žinau, kad buvau svarbus komandai tiek emocijomis, tiek žaidimu. Pirmos, antros rungtynės trenkė per psichologiją, dar prisideda skausmai, nusiraminau, tai padėjo padaryti žmona, kuri mane palaikė, viskas praėjo. Galėjo būti dar geriau, turėjome dar vieną galimybę, jei būtume laimėję Panevėžyje“, – sako G.Orelikas.

Jis džiaugiasi, kad pagaliau pavyko pamatyti pilną Panevėžio areną ir sirgaliai įvertino komandos darbą viso sezono metu.

„Net nėra ką sakyti, dėl to ir žaidžiame, kad tos salės būtų pilnos. Visiškai kitas reikalas. Jau į pusfinalį Panevėžio sirgaliai pradėjo rinktis aktyviau, finale jų buvo dar, matyt, to jiems reikėjo“, – džiaugėsi puolėjas.

Ar „Lietkabelis“ jautė, kad vilniečiai bijo prieš juos rungtyniauti ASG arenoje ir dėl to pasirinko mažąją „Jeep“ salę?

„Nieko nesakysime, visi, kas supranta krepšinį, viską žino“,– nusijuokia jis.

Orelikas, Žemaitis

N.Čanakas po finalo kalbėjo apie tai, jog šis sezonas jam geriausias karjeroje. Treneriui praktiškai antrina ir G.Orelikas, kuris LKL čempionate per 25 minutes pelnė 12 taškų, atkovojo 3,7 kamuolio, atliko 3,2 perdavimo bei rinko 13,5 naudingumo balo.

Europos taurėje 32 metų 200 cm ūgio G.Orelikas per 29 minutes metė po 15,4 taško, atkovojo 4,7 kamuolio, atliko 2,7 rezultatyvaus perdavimo ir rinko 16,5 naudingumo balo.

„Man šis sezonas, žinoma, vienas geresnių, tiek Europos taurėje, tiek LKL, atkrintamosios, finalas... Emociškai taip pat buvo smagu, turėjome gerą komandą, gerus žaidėjus, gerus žmones, daug laiko leidome kartu. Toks vieningumas yra nedažnas, tai mums davė daug“, – sako jis.

G.Orelikas spėja, kad Panevėžio komanda kitą sezoną bus pasikeitusi kardinaliai. Daug žaidėjų, o ir treneris, pasikėlė savo vertę ir ko gero suks į platesnius vandenis.

„Manau, kad bus nelengva, kaip ir galvoja daug kas. Trenerio turbūt neliks, viską reikės lipdyti iš naujo, su žaidėjais pataikyti – bus sunkus darbas“, – neslepia jis.

Pats G.Orelikas taip pat paliks Panevėžį. Jam jau dabar ant stalo guli pasiūlymai iš Europos klubų, o puolėjui belieka pasidžiaugti, kad vėl gali jaustis reikalingu. Pastarąjį sykį taip buvo dar iki 2018 metų, kuomet šis patyrė traumą, žaisdamas Venecijoje. Beje, ši komanda nori susigrąžinti lietuvį, apie ką penktadienį skelbė italų žiniasklaida.

„Yra, yra dėmesio, turiu keletą variantų. Labai smagu dėl to. Pats savimi tikėjau, mano artimieji irgi, o 80 proc. kitų tik kalbėjo ir mane nurašė. Per šį sezoną pagaliau ir gerų dalykų prisiklausiau apie save.

Bet būna visko, su žmona juokėmės iš vieno komentaro, kad daug alaus geriu ir picas valgau. Žmona sako: bet tu nemėgsti alaus. Žmonės žino geriau, ką mėgstu“, – juokiasi G.Orelikas.

„Ilgoji pertrauka“: „Ryto“ komplektacija kitam sezonui – klaustukai dėl Radzevičiaus ir Tubelio išpirkų, nuvylę žaidėjai, pasiteisinę ėjimai, Fosterio žvilgsnis į Aziją, Žibėno ateitis ir lietuviai, kurie galėtų dominti klubą