V.Šeškus kartoja 2014-ųjų žygį: prieš dešimtmetį matytos paralelės leidžia tikėtis netikėto (33)

Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) finalo ketverto kovos startavo sensacija – Jonavos „CBet“ dar pusfinalyje eliminavo Vilniaus „Rytą“ ir užbaigė sostinės klubo žygį link trofėjaus.

Vilniečiai trečią kartą paeiliui liko be KMT finalo, o 2021-aisiais jiems pralaimint ketvirtfinalį prieš Utenos „Juventus“, Jonavos klubas dar varžėsi NKL. Vis dėlto savo gretose „CBet“ jau tuomet turėjo taurės kovose užsigrūdinusį Virginijų Šeškų, žinantį, kaip reikia siekti tokių titulų.

V.Šeškui tai net nėra pirmasis triumfas prieš „Rytą“ finalo ketverte. Tokį triumfą specialistas pasiekė ir 2014-aisiais, kai turnyrą dar organizavo Lietuvos krepšinio federacija (LKF). Tuomet pergalė buvo net saldesnė, nes jo treniruota Prienų „TonyBet“ prieš vilniečius laimėjo finale, Kauno „Žalgirį“ parklupdžiusi pusfinalyje. Šį kartą tai bus siekiama pakartoti kita tvarka, tačiau taip pat trankiai.

Prisiminkime tuometinį V.Šeškaus triumfą ir palyginkime, kuriuos ginklus treneris atsinešė į beveik po dešimtmečio siekiamą grįžimą į sostą.

Kelias link ketverto

Dažnai primirštama, kad tuometiniai V.Šeškaus auklėtiniai stebuklą kūrė kaip titulą ginanti komanda. Vilniaus ir Kauno klubai dviem sezonams buvo pasitraukę iš taurės batalijų, o 2013-aisiais finale susitiko Prienų „Prienai“ ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Prieniškiai dviejų mačų seriją laimėjo bendru rezultatu 156:137 ir iškėlė trofėjų.

2014-aisiais į turnyrą grįžo sunkiasvoriai, grąžintas ir labiau įprastas formatas – vietoje serijos čempionas vėl išaiškintas finalo ketverto metu, kuris surengtas Panevėžyje. Simboliška, kad tiek šių metų, tiek 2014-ųjų finalo ketvertas vyko neutralioje arenoje, nes Panevėžio „Lietkabelis“ į namuose vykusį renginį neprasimušė, kaip ir „Šiauliai“ šį sezoną.

Šiemet „CBet“ kiek užliūliavo varžovus į finalo ketvertą žengdami ne pačios geriausios formos, prieš tai Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) patirdami tris pralaimėjimus paeiliui ir versdamiesi sutrumpėjusia rotacija. Dėl traumos iškrito Vytautas Šulskis, čiurną susižeidęs buvo ir Edvinas Šeškus, prie komandos šviežiai prisijungė naujokas Evanas Maxwellas. Stebėtinai panašiai viskas klostėsi ir 2014-aisiais.

Finalo ketvertą V.Šeškaus ekipa pasitiko pralaimėjimais prieš ne pačias pajėgiausias LKL komandas. Kovo 18-ąją buvo nusileista Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ (71:77), kovo 22-ąją – „Šiauliams“ (70:90), o pusfinalis laukė jau kovo 29-ąją. Prieš jį – Baltijos krepšinio lygos (BBL) išvyka į Estiją.

Šeškus, Tonybet

Komanda taip pat buvo nustekenta traumų – Laimoną Kisielių, Arvydą Šikšnių ir Žygimantą Janavičių kankino čiurnos problemos, vietoje jų parketą trynė tokie jau primiršti vardai kaip Paulius Ivanauskas, Tomašas Romanovskis ar Dovydas Šemeklis. Aukštų tikslų nekėlė ir realiai į situaciją žvelgęs V.Šeškus.

„Pirmasis tikslas – garbingai sužaisti su „Žalgiriu“, o antrą dieną bandyti pakovoti dėl bronzos. Antro pusfinalio poros favoritas yra „Lietuvos rytas“, todėl turbūt mums reikės kautis su „Neptūnu“. Klaipėdiečiai kovą žaidė vos keturis mačus, todėl pasiruošimui turi daug laiko. Taip pat žaidėjai turėjo pakankamai laiko atsigauti jėgas. Manau, kad „Neptūno“ žaidėjai pasiilgę krepšinio ir tai jiems suteiks šiokį tokį pranašumą. Mes per mėnesį sužaisime 11 ar 12 mačų. Nuo to krūvio ir prasideda tos traumos“, – apie finalą tuomet net negalvojo strategas.

Kaip paaiškėjo vėliau – toks kuklumas buvo visiškai iš piršto laužtas.

Įspėjimo neišgirdę varžovai

2013–2014 metų LKL sezoną daugelis atsimena kaip eksperimentinį. Lygoje tuomet varžėsi 11 komandų, kurios turėjo sužaisti keturis ratus, tačiau tarptautiniuose frontuose besivaržę „Žalgiris“, „Rytas“ ir „Neptūnas“ su visais klubais susitiko tik po du kartus. Maža to, rungtynės tarp Prienų ir Alytaus klubo apskritai neįvyko, tad komandos sužaidė 20, 33 arba 34 rungtynes, o vietos buvo dalintos pagal pergalių procentą.

Dar prieš LKF taurės finalo ketvertą Prienų ekipa spėjo du kartus susitikti su pusfinalyje laukusiu „Žalgiriu“ ir vieną iš tų mačų laimėjo užtikrintai 101:83. Žalgiriečiai tame sezone apskritai dalino pergales vidutiniokams ir pralaimėję 6 mačus iš 20 reguliarųjį LKL sezoną baigė vos ketvirtoje vietoje.

Tuometinėje „Žalgirio“ komplektacija net kiek priminė šių metų „Rytą“ – visas puolimas buvo statomas aplink individualiu meistriškumu išsiskiriantį amerikietį gynėją (Justinas Dentmonas ir Marcusas Fosteris), o trenerio postas patikėtas jaunam vietiniui strategui (Saulius Štombergas ir Giedrius Žibėnas). Tuo tarpu V.Šeškaus auklėtinių gretose tuomet taip pat buvo Artūras Valeika, nors aukštaūgių vaidmuo per dešimtmetį ir gerokai pasikeitė.

Lukauskis

V.Šeškaus komplektacijos principai tuomet buvo kitokie. Specialistas tuomet dar nematė būtinybės legionieriams, o sudėties pagrindą LKL grandų lygio nesiekę ar „Žalgirio“ sistemoje neįsitvirtinę jaunuoliai. Komandos klijais buvo jau tuomet prie 35-ojo gimtadienio artėjęs Mindaugas Lukauskis, atakas organizavo Ž.Janavičius ir Gintaras Kadžiulis, po krepšiais kartu su A.Valeika tvarkėsi Vaidas Čepukaitis. Paralelę galima įžvelgti tik tarp sūnaus žaidimo komandoje, nors Edvinas Šeškus Jonavoje turi daug daugiau atsakomybės nei tuomet Prienuose žaidęs Domantas Šeškus.

Prieniškiai sugebėjo iš žaidimo išjungti vos 11 taškų surinkusį ir 6 kartus suklydusį J.Dentmoną, o žalgiriečiai didžiąją mačo dalį buvo priversti vytis varžovus, tik trečiajame kėlinyje trumpam išsiverždami į priekį po Martyno Pociaus tritaškio (56:53). Komandos neištempė ir pirmojo savo titulo su „Žalgirio“ marškinėliais siekęs Šarūnas Jasikevičius – Prienų klubas triumfavo 84:76.

„Mums tos pergalės yra labai brangios ir svarbios. Malonu, kad kasmet randame jėgų nustebinti ir įnešame kažkokį įdomumą į Lietuvos krepšinį“, – kaip šeštadienį, taip ir 2014-aisiais pasisakė strategas. Kaip ir G.Žibėnas, S.Štombergas tuomet visiškai prisiėmė atsakomybę po nesėkmės. „Žalgirio“ strategas po savaitės paliko postą, tuo tarpu iš neseniai sutartį pratęsusio G.Žibėno tokio drastiško žingsnio tikėtis nereiktų.

Finale žaibas gali trenkti dar kartą?

Nors V.Šeškaus vadovaujami jonaviškiai laimėjo pusfinalį, autsaiderių etiketės jie neatsikratė. 2014-aisiais „Rytas“ taip pat žaidė Eurolygoje, o komandai atstovavo Darius Songaila, Antanas Kavaliauskas, Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius, Omaras Cookas, komandos šturvalą laikė Aleksandras Petrovičius.

„Jeigu manęs klaustų prieš ką norėčiau žaisti finale, aš rinkčiausi „Žalgirį“, – po savo pusfinalio teigė specialistas.

Kroatas taip šnekėjo ne dėl savo jėgų pervertinimo, priešingai – žaisti prieš aukštaūgiais paremtas tarptautinio fronto komandas jam atrodė palankiau nei prieš tritaškius laidančius ir gerokai greitesnį bei sunkiau nuspėjamą krepšinį žaidžiančius V.Šeškaus auklėtinius. Kaip paaiškėjo vėliau – jo žodžiai buvo visiškai teisingi, nes finalas susiklostė mažiausiai nuspėjamu būdu.

Paskutinę mačo minutę, iš visų galimų pasirinkimų puolime, kamuolys atsidūrė P.Ivanausko rankose, o gynėjas sugebėjo tritaškiu išlyginti rezultatą. Prieš pat finalinę sireną pražangą išprovokavo M.Lukauskis, pataikęs pirmąjį baudos metimą, antrąjį prametęs tyčia bei suteikdamas triumfą savo komandai – 92:91.

A.Petrovičius savo posto neteko iškart po finalo ketverto.

„Žalgirio“ strategas Kazys Maksvytis 2014-ųjų finalo ketverte treniravo Klaipėdos klubą ir su V.Šeškumi prasilenkė. Šiems strategas jau teko susitikti šiemet, o Manto Kalniečio atsisveikinimo mače Jonavos klubas pateikė dar vieną staigmeną, pasiųsdamas žalgiriečiams įspėjamąjį šūvį (80:76).

„Jeigu panevėžiečiai yra su aiškiomis žaidimo taisyklėmis, tai „CBet“ žaidžia nestandartinį krepšinį, reikės greitai priimti sprendimus. Bus visai kitoks susitikimas. Šiandien jie sukūrė netikėtumą, nes „Rytas“ buvo favoritai. Pamatėme, kas gali nutikti. Jau esame nudegę LKL rungtynėse, todėl turime padaryti išvadas ir žengti į aikštelę kovai dėl taurės“, – prieš laukiantį finalą teigė K.Maksvyti, ne kartą šį sezoną jau pabrėžęs, kaip sunku yra žaisti prieš „ne sistemines“ komandas.

„CBet“ jau nėra taip stipriai tritaškiais besiremiantis klubas kaip ankstesnės V.Šeškaus komandos, tačiau siaura rotacija neatima žaidimo greičio, daugiau kainuodama gynyboje ir brangesnėmis pražangomis.

Jonavos klubas pusfinalyje sulaukė daugiau palaikymo nei „Rytas“, galima tikėtis, kad ir finale Šiauliuose susirinkę neutralūs gerbėjai stos autsaiderių pusėn, nors „Žalgirio“ aistruolių ir gali būti daugiau. Vis dėlto nieko prarasti neturintys „CBet“ bus pasirengę dar kartą nustebinti.

Finalas Šiauliuose startuos sekmadienį, 19.15 val., jį gyvai sekti galėsite portale Krepsinis.net.