V.Šeškus ir vėl visus apgavo: kokiais būdais nurašytam Jonavos klubui pavyko nutildyti kritikus? (20) interviu

Jonavos „CBet“ klubas prieš sezoną krepšinio apžvalgininkų buvo įvardijamas, kaip vienas iš būsimų nusivylimų 2023-2024 m. sezone. Vieni bedė pirštu į niekam nežinomas legionierių pavardes, kiti – į skurdžią rotaciją, sudarytą praktiškai iš trijų žaidėjų, treti dėl šių priežasčių net nematė jonaviečių tarp 8 stipriausių LKL ekipų. Ir negali sakyti, kad šie teiginiai – nesąmonės. Viskas skambėjo logiškai. Bet...

Bet jau ne kartą pasimokėme, kad negalima statyti Virginijaus Šeškaus į vieną liniją su logika. Tiesiog negalima. Šio trenerio klubai per pastaruosius 13 metų ne kartą ir ne du paneigė bet kokią logiką, nutildė kritikus ir ant kaklo užsikabino medalius tada, kada niekas iš jų to nesitikėjo.

Kritikus jonaviečiai tildo ir šio sezono pradžioje. Žaisdama aštuoniese ir kartais dar su Dastinu Morkūnu, V.Šeškaus kariauna šiuo metu rikiuojasi penktoje turnyrinėje lentelės vietoje, užleisdama tik visus grandus, o debiutas FIBA Europos taurėje kol kas stulbinantis. 4 pergalės, 2 pralaimėjimai ir patekimas į kitą etapą tiesiai iš pirmosios vietos grupėje.

Pasakymas „Šeškaus magija“ jau yra nuvalkiotas, bet kitaip nepavadinsi. Kvestionuoti legionieriai žaidžia solidžiai, o aštuoni Jonavos kariai dažnu atveju yra geriau nei varžovų dvylika. Visgi V.Šeškus pripažįsta – iki dar geresnių rezultatų papildomų žaidėjų trūksta.

„Padarėme klaidų vasarą, bet tie rezultatai nėra tokie blogi, komanda žaidžia gerai, neatsiranda žmonių, kuriuos reikia keisti. Aišku, aš suprantu, kad žaisti tokia rotacija yra blogai. Dabar galvojame, tariamės ir galbūt artimiausiu metu su vienu lietuviu sutarsime. Bet šiaip labai sunku viską daryti su tokia rotacija. Minčių pas mane visokių buvo. Jei rezultatai būtų blogesni, manau, kad mes greičiau tuos sprendimus priimtume. Aišku, truputį gaila vyrų, dabar reikia išgyventi tą maratoną, o vėliau ateis šventės, visi galės pailsėti. Žinoma, tikiuosi, kad per gruodį mes tikrai rasime papildymą“, – tinklalapiui Krepsinis.net pasakojo treneris.

Šeškus

Visgi kaip ir daugelis kitų, pats V.Šeškus taip pat nesvajojo apie tokį savo komandos startą.

„Tikrai nesitikėjau. Praktiškai visi mus nurašė ir pačiam buvo tokių minčių, kaip čia bus, bet mes visada nustebiname. Aišku, Europoje tikėjausi, kad išeisime į kitą etapą, tos komandos tikrai buvo įveikiamos. LKL mūsų pasirodymas kažkiek stebina. Mes stebiname iš gerosios pusės, bet kai kurie LKL klubai stebina iš blogosios pusės. Mes pirmąjį ratą sužaidėme tikrai solidžiai, antras tikriausiai bus sunkesnis“, – teigė specialistas.

Krepsinis.net tinklalapiui V.Šeškus papasakojo apie Jonavos klubo sėkmės paslaptį, vasaros klaidas, džiuginančius legionierius, žaidimo FIBA Europos taurėje pliusus bei minusus ir artėjantį papildymą.

– Kaip pavyko vėl iš nedidelių resursų ir nedidelės rotacijos kol kas išspausti labai gerą rezultatą?

– Nežinau. Dirbame tą patį, darome tą patį. Viskas labai priklauso nuo žaidėjų užsivedimo, nusiteikimo, nuo daug ko. Taip pat yra ir sėkmės. Kai laimi, nuotaika gera. Važinėjame po Europą, laimime, nuotaika pakili, esame ant bangos. Kenčia treniruotės, bet duodu daugiau poilsio žaidėjams, kad nenuvargtų. Aš tikrai jų pagailiu ir duodu daugiau pailsėti nei įprastai, kad ta galva pailsėtų nuo krepšinio. Tie patys žaidėjai mato, kad jų nepervarginu, todėl ir atiduoda visas jėgas aikštelėje.

– Ar kartais pagalvojate, kokie rezultatai būtų, jei turėtumėte daugiau žaidėjų rotacijoje? Apskritai, kokia pagrindinė buvo tarpsezonio klaida?

– Aš manau, kad mes per daug laukėme. Praėjusiais metais irgi daug laukėme, bet mums pasisekė, kad Jeffas Garrettas galiausiai negavo jokių pasiūlymų ir pasirašė su mumis, panašiai su Doviu Bičkauskiu. Susilipdėme komandą paskutiniu momentu. Šiemet viskas klostėsi sudėtingiau. Kai kurie įžaidėjai atrodė per brangūs ir jų nepirkome, o vėliau matėme, kad vėluojame ir ėjome va bank. Toliau buvo derybos su Siimu-Sanderiu Vene, jis mus gal mėnesį tampė. Buvome arti pasirašymo, bet taip ir nepavyko, o šitas žmogus gali žaisti per tris pozicijas, būtų labai padėjęs. Sakau, mes per daug laukėme ir tai yra klaida. Mums labai pasisekė, kad paskutiniu momentu mūsų pasiprašė pasportuoti Tauras Jogėla, o tik vėliau sutarėme, kad jis žais pas mus. Čia yra pamokos.

Aišku, niekas negali pasakyti, kaip mums būtų sekęsi ir su pilna sudėtimi, gal būtume žaidę ir prasčiau, niekas nežino. Mes, kaip mažas klubas, tiesiog laukėme, kol nukris žaidėjų kaina. Kažkada pasiseka, kažkada ne. Galbūt kitą kartą reikia įžaidėjui ir centrui pakloti daugiau pinigų, kad aplink juos supildyti komandą, kitą kartą nebegalima taip laukti. Dar viena klaida, kad pasirašėme sutartis su penkiais legionieriais, kurie neturi Europos paso. Dabar galime pasikviesti arba lietuvį, arba dar vieną legionierių, bet su Europos pasu.

– Prieš sezoną nemažai krepšinio apžvalgininkų kėlė klausimą dėl jūsų legionierių, bet panašu, kad vėl su visais pataikėte. Patį nustebino, kad visi užsieniečiai daugiau ar mažiau žaidžia gerai?

– Iš pradžių Hugheso žaidimas ir jo skaitymas atrodė baisiai, bet per porą mėnesių mes šiaip ne taip radome bendrą kalbą ir dabar matomas rezultatas. Dabar jis rodo didžiulę energiją ir emociją. Aišku, norėčiau, kad jis būtų greitesnis, bet žaidėjas tikrai atstovi gynyboje. Micovičius – mano žaidėjas. Aš tokius labai mėgstu. Mareljai šiek tiek trukdė trauma, bet jis yra labai įdomus penktas numeris su geru metimu. Aišku, ta situacija su mažiukais yra įdomesnė. Kaip ir minėjau, Lewisas su Gandia-Rosa šiek tiek turi išmokti įvesti kamuolį kitiems.

Dabar mes sukuriame sąlygas jiems išsimesti metimus, nors turėtų būti atvirkščiai. Jie turėtų susikurti sau situacijas ir kurti kitiems. Jų statistika nėra bloga, bet mes pykstamės dėl tų perdavimų, sprendimų priėmimo, jiems šioje vietoje dar šiek tiek trūksta. Bet tikrai sutinku, mane nustebino, kad visi legionieriai rado savo vietą, nors niekas iš jų nieko nesitikėjo.

Hughesas

– Kalbant apie Michaelą Hughesą, atrodo, kaip turintis potencialo žaidėjas. Kaip jam sekasi su garsiuoju svorio metimu?

– Atrodo, kad šiek tiek numetė, pridėjo raumenų masės. Kai krepšininkas gerai žaidžia, tu negali labai kabinėtis dėl šito. Nebeatrodo, kad tas svoris jam trukdo. Dabar krūvis intensyvus ir nėra metas aiškintis su juo dėl jo viršsvorio. Žiūrėsime, gal kai ateis laisvesnės dienos, reikės dar kartą pasikalbėti su žaidėju. Bet dabar jis tikrai gerai atrodo. Kalbant apie potencialą, jis tikrai jo turi ir gali kilti į dar aukštesnį lygį. Aišku, jam trūksta ūgio penktoje pozicijoje, bet jis tai kompensuoja savo šoklumu, energija, turi ilgas rankas, dažnai netikėtai blokuoja aukštesnių varžovų metimus, nes jo rankos labai greitos. Sezonas ilgas, bet šis žaidėjas tikrai mane nustebino.

– Labiausiai akį traukia tai, kad tiek užsieniečiai, tiek lietuviai, atiduoda žiauriai daug energijos kiekviename mače. Kaip sugebate visus užvesti ir išlaikyti vienoje linijoje?

– Daug kas priklauso nuo jų pačių. Gali motyvuoti, duoti pylos, bet žmogaus neužvesi, jei jis nenorės. Pas mane nėra nė vienos žvaigždės, visi surinkti darbiniai, eiliniai žaidėjai. Jie yra alkani, nori įrodyti savo vertę, nori, kad į juos atkreiptų dėmesį. Tai, manau, yra komandos varomoji jėga, kad nėra kažkokių didelių ego, visi nori dirbti, tobulėti ir kažką pasiekti bei nustebinti visus. Galiausiai – kitą sezoną uždirbti daugiau pinigų. Iš pradžių buvo sunku, galbūt kažkam per daug buvo tos informacijos, bet po truputį viskas sustojo į vietas. Kai komanda laimi, viskas visiems gerai. Viskas išlenda, kai komanda pradeda pralaimėti. Dar tokios duobės neturėjome. Pažiūrėsime, kaip tada žaidėjai reaguos ir tada pamatysime tikrąjį veidą.

– Kas jus patį labiausiai džiugina iš vidaus komandoje?

– Džiugina tai, kad nors ir turėjome blogų rungtynių, blogų atkarpų, mes vis tiek nepasiduodame ir atsidurdami blogoje situacijoje. Turėjome porą rungtynių, kuomet išlipome iš didžiulių skirtumų kartais net ir su 5,5 žaidėjo. Neiname į paniką ir nenugrimztame dar giliau. Nepasiduodame ir kovojame iki galo.

– Šį sezoną žaidžiate FIBA Europos taurėje. Tai labiau džiaugsmas, ar vargas?

– Yra daug vargo. Kelionių po 16 valandų autobusu, sunkus tvarkaraštis, bet tas dalyvavimas, buvimas kartu – viską atperka. Tai nugali nuovargį, suartina komandą. Visi kartu keliauja, atsiranda didesnis ryšys. Pamenu, kuomet antrajame sezone su Prienais LKL visi gyveno Birštono „Karališkoje rezidencijoje“. Tada visi buvo kaip šeima, kartu rengdavo sueigas, pasibuvimus, kartu valgydavo, leisdavo laiką kartu su šeimomis. Tai labai mums padėjo ir tą sezoną daug pasiekėme ir taip gerai žaidėme. Čia yra panašiai. Praleidžiame po 3–4 paras iš eilės kartu, visi kalbasi, žaidžia žaidimus, vienas kitam kažką iškrečia. Čia yra komandos dvasia ir tokios kelionės kartu padeda visiems suartėti. Vienareikšmiškai pozityvas. Man, kaip treneriui, taip pat yra gera patirtis. Pamatai visokių įdomesnių gynybos sistemų, prie kurių reikia prisitaikyti.

Mums jau laimėjimas, kad pirmą ratą baigėme pirmi. Aišku, stengsimės nužygiuoti dar toliau, bet pirmoji vieta pirmame etape jau yra geras pasiekimas. Aišku, būtų gerai laimėti turnyrą. Tai mes galime padaryti, bet čia jau reikia papildymo.

Jogėla

– Koks yra FIBA Europos taurės pajėgumas?

– Mes kažkada dalyvavome su Prienais Europos taurėje, tai dabar tas lygis yra pagerėjęs. Yra tikrai nemažai stiprių komandų. Tiek „Porto“ komanda, tiek Chemnitzo „Niners“ su mūsų Jeffu – labai pajėgūs klubai. Toliau yra Ispanijos, Vokietijos klubų. Mes tikrai nesame pagal pajėgumą priskiriami geriausiųjų aštuonetui iš tų, kas dabar liko. Trumpai tariant, čia yra komandų, kurios geriausiose Europos nacionaliniuose čempionatuose žaidžia solidžiai. Tai daug pasako apie lygį.

Turnyras yra pastiprėjęs, bet yra kita bėda – visos kitos lygos stengiasi sudaryti sąlygas klubams gauti pinigų už pasiekimus, dalyvavimą ir taip palengvinti įsipareigojimą žaisti. Čia, FIBA Europos taurėje, mes visiškai dalyvaujame iš idėjos ir negauname pinigų. Realiai tai yra mums nuostolingas turnyras, nes už viską mokame patys. Žaidžiame iš idėjos. Tuo metu kituose turnyruose vaikšto nemaži pinigai ir komandos gauna įplaukų už tam tikrus pasirodymus. Lyga galėtų nors šiek tiek padėti.

– Akivaizdu, kad su tokia sudėtimi ilgai netempsite ir labai reikia papildymo. Kurioje pozicijoje labiausiai norima paspirties?

– Mums tiesiog reikia žmogaus, kad treniruotėse galėtume žaisti penki prieš penkis. Blogiausia, kad neišlenda jokie variantai. Rinkoje nelabai yra toks žaidėjas, kuris kažką keistų. Mums reikia antros–trečios pozicijos žaidėjo, nes ten turime tik Edviną Šeškų su Luku Kreišmontu. Kartais Kreišmontui nuo nuovargio sunku iš aikštelės išeiti. Jis sako, kad jei jo neužmuš, bus geros rungtynės. Aišku, dabar tariamės su tuo lietuviu ir viskas turėtų paaiškėti per artimiausias dienas. Jis, kaip mums ir reikia, gali žaisti tiek antroje, tiek trečioje pozicijose. Žmogus, žaidęs tiek užsienyje, tiek Lietuvoje, LKL tikrai gali rungtyniauti, turėtų duoti naudos.

– Ar tai yra Artūras Milaknis?

– Nenorėčiau komentuoti.

Kreišmontas

– Idealiu atveju jums reikėtų dviejų naujų žaidėjų. Ar finansai leidžia tai padaryti?

– Su komandos prezidentu Vaidu kalbėjome, kad pinigų yra ir galime kažką sau leisti, bet nėra ką imti. Mes galime imti vardan ėmimo, bet kas iš to? Dėl skaičiaus imti nesinori, reikia žaidėjo, kuris keltų komandos lygį ir vis tiek šį sezoną norime kažką pasiekti.

– Kokį tikslą sau turite išsikėlę LKL?

– Kalbant atvirai, kad išlaikytume dabartinį rezultatą, turint tokio lygio žaidėjus mes turime dirbti, įdėti daugiau pastangų nei kiti. Nesame žvaigždės, turime toliau žaisti su tokia pat energija ir arti parketą. Esame patenkinti rezultatais ir žaidimu, reikia tai išlaikyti. Vos nenukalėme „Ryto“, tik pora teisėjų švilpukų pakreipė rungtynes, galėjome laimėti. „Wolves“ su „Lietkabeliu“ taip pat galėjome įveikti. Atrodo, kad galime kautis su visais, o kalbant apie tikslus, reikia siekti neįmanomo. Kalbant apie tikslą minimum, tai atkrintamosios mums yra reikalingos, reikia jas pasiekti.

„Ilgoji pertrauka“: Kaukėno klaidos ir kompetencija, Lietuva elite su Maksvyčiu, „Ryto“ abonementai, „Lietkabelio“ likę darbai, 20-mečių pasirodymas ir perspektyvos, žurnalistinė etika dėl situacijos Puerto Rike ir LKL klubų pinigai iš generalinių rėmėjų